vilku širdis mėnulin staugia
nėr kur to skausmo paskandint
žmogus iškęsti viska gali
jei bus su kuo pasidalint
tu palaikyk ji už parankės
ir gražų žodį pasakyk
tiek žmogui tam tik ir te reikia
surast kam skausmą išsakyt
te vėtros blaškosi padangėm
ir krušos daužo pasėlius
mes būsim čia kur esam gimę
ir palaikysime savus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą