2019 m. spalio 31 d., ketvirtadienis

Тест: ты умный иль дурак?



Как определит ты умный иль дурак?
То очень просто:
Если ты думаешь что ты умён
Тогда увы, мой милый - ты дурак...

...

Стоя в молитве праведник сказал:
Спасибо Тебе Господи, что я никто.

А позади его ученики,
Услышали и тут же самый рьяный повторил:
-И я никто!
На что его коллеги и друзья немедля зашипели:
Вы видели какой гордец,
И он уж возомнил себя НИКЕМ. 

выбрал ЛЕНЬ





Решил я лень
В себе познать
Лишь по тому,
Что все советуют
Её изгнать.
И жизнь свою
Работой прославлять,
Копать, строгать
И вовремя вставать
Бежать, пахать
Обильно потом обтекать.

Наверное советчики правы,
Копать от сюда до обеда,
А после всё как было закопать,
Это всё нужные дела,
Ведь в форме мы должны
Поддерживать свои тела.

В работе мысли все чисты,
И глупости сквозь пот нам невидны,
Всё ясно и понятно,
Тут кучу взял туда с кидал,
Поел, поспал и снова встал,

Работа радость, смысл и цель.

Но всё-таки себе я выбрал ЛЕНЬ.

2019 m. spalio 30 d., trečiadienis

Testas



Ar tu protingas ar kvailys
Ištirt save labai jau lengva,
Jei nematai jog tu kvailys
Tai reiškia proto nepakanka.

2019 m. spalio 27 d., sekmadienis

Одна натура



Что лизоблюд что остолоп
Одна у них двоих натура
От ненависти, власть один кленёт
Другой у ненавистной власти лижет.

По документам и по сути



жирный благородный кот
на помойке кости жрёт
не заботится урод
что подумает народ

2019 m. spalio 26 d., šeštadienis

беспредел


Забыл
Забил
Запил
Запел

пел, пил, ел, пел

И залетел

на высочайший беспредел

Без дел

И денег

На раздел

Которого я не жалел

Кому-то дал

И он вспотел

Без этих самых

Тёмных дел

Опять поел

И снова пел

Но нынче

Вовсе не влетел. 

Лишь пел, и пил, и вкусно ел ...

2019 m. spalio 25 d., penktadienis

Петушиные стихи

Кукарекала мартышка
Подражала петуху
Он сейчас в зверином стане
Уважаемый гуру

Синтаксис у них особый
И грамматика сложна
Но прилежная мартышка
Будет луче петуха

Изучала обезьянка
Петушиные стихи
И сама не понимала
Как они ей далеки.

То что в тренде на сегодня
Завтра будет чепуха
Но мартышке не укажешь
Подражать она умна.

2019 m. spalio 20 d., sekmadienis

Neiškrapštomas žemdirbys




Iš kaimiečio žemdirbiuko,
Neatimsi traktoriuko,
Ir karvutės jis ne duos,
Tai duonelė jo šeimos.

O kuomet toksai kaimietis,
Tampa didelis miestietis,
Jo svajonė visada,
Vien tik valdiška vieta.

Kai valdžion jis įropoja,
Įkelia mėšluotą koją,
Tampa ūkiu jo vieta,
Derliaus/primilžio zona.

Šunys saugo tvarto drausmę,
Nepatinka? gausi bausmę,
Baubia melžiamos karvytės,
Mykia skerdžiamos avytės.

Sukas ūkis, turtus nešą,
Ne svarbu, kad ir po lašą,
Net vaikučiai gyvulių,
Pelną didina žmonių.

Tik viena bėda yra,
Gyvulių maža banda,
Bet priveš jau greit naujų
Bus melžimui gyvulių.

P.s. Kažkada vienoj šalį
      Ararato paunksnį
      Bandė vietiniai kaimiečiai
      Gyvuliais paverst kalniečius

      Bet kalniečiai ne banda
      Buvo ten drąsi šeima
      Jie parlamento narius
      Nusiuntė pas protėvius ...

дурак




Невероятное везение
Сопровождает дурака

Ты его в грязь
А он там злато
Находит чуть покопошась

Ты его дурня облапошил.
До нитки снял все с простака,
А он босяк, лишь этим ожил,
И стал богаче в два раза.

Он Ванька Встанька, неваляшка
С него как с гуся вся вода
И делать может он что хочет
Лишь умным правила, всегда

Ему дорогу уступают,
Вед он дурак, пускай идёт,
И всё ему всегда прощают
Ну что ты спросишь с дурака

Хоть умные всегда хохочут
Поглядывая на дурака,
Но в тоже время пашут днями,
Страдая ночью от ума.

2019 m. spalio 18 d., penktadienis

2019 m. spalio 12 d., šeštadienis

Seimo kaimiečiui



Linksmosios kiaulaitės

Paūgėję buliai

Avinai ir ožkos,

Ilgisi tavęs.

Gyvulių šėrimas

Rimtas darbas profui

Kam seime tau trintis,

Gryžki į namus.

Silosas ir šienas,

Traktoriai/kombainai

Melžki, šerk ir sėklas,

Į žemelę mesk.

Dirbk tai kam sutvertas,

Kam kėdės laikaisi?

Na nejaugi duonai,

Neuždirbsi ten?

Jau gana pridirbai,

Mokesčiais apkrovei,

Ir bukais draudimais

Viską apstatei.

Tu galvijų ūkį,

Lietuvoj sukūrei,

Net vaikus, KAIMIETI,

PADAREI PREKE !!!

2019 m. spalio 11 d., penktadienis

Ką tu padarei vardan Lietuvos?




  Daugelis likusių Lietuvoje, išvykusiems savo broliams meta kaltinimą "Mes likom ir kenčiam vardan Lietuvos, o ką jūs padarėte dėl jos?".

  Na dabar isivaizuokite situacija, žmogus moka gerai dirbti, bet jo aplinkoje įsigali vagių šaika. Jis dirba, stengiasi, laikosi  Kristaus vertybių (čia kaip pavyzdys), bet ji daugelis laiko kvailiu, nes jis atsisako kartu su kitais vagimis apiplėšinėti silpnesnius ir save apginti nesugebančius tautiečius. Be abejo toks žmogus su laiku tampa tuo ką apiplėšinėja (bankai, įvairios tikrintojų kontoros, komunalinių vagių šaikos, savivaldybių kontorėlės ir pan.).

  Neapsikentęs jis pasiima savo artimuosius ir išvažiuoja iš šalies. Išvykęs jis po kiek laiko pritampa sociume, kuriame vertinamas gerai dirbantis žmogus. Per kelis metus atkunta, praturtėja ir iš gailesčio, pradeda padėti tiems, kas gyvena vagiu ir niekšų valdomoje teritorijoje.

  Dabar atsakykite sau,  kuri iš šiu trijų žmonių grupių daugiau padarė gero LIETUVAI?

1. Tie kas valdo ir jau trisdešimt metų besarmatiškai apvaginėja savo tautiečius?

2. O gal tie kas vergiškai leidžiasi apvaginėjami?

3. O gal būtent tie, kas išlaiko save ir savo artimuosius, gyvendami savo sugebėjimais, o be to dar ir savo ubagaujančius tėvynėje tautiečius palaiko?

  Na bus dar tokie, kas pasakys "Mes bandome keisti situaciją" arba "Mes bent jau ką nors darome". Atsakysiu, visi tie "bent jau kažką darantys" daro tik iki tol, kol vagių šaika nepriima jų į savo tarpa. Tuomet kovotojas kardinaliai pasikeičia ir tampa lojaliu sistemos palaikytoju. Prisimentat "kovotoją" Julių Panką. Kiek buvo ugningų kovingų pasisakymų iki tol kol jam leido tapti trupinių nuo ponų stalo valgytoju Sodroje. 

2019 m. spalio 7 d., pirmadienis

Irzlūs, aikštingi, besipešantys dėl visokių niekučių



   Herodoto „Istorijoje“ yra aprašytas vienas istorinis įvykis:

   Persų Medų valstybės Karalius Kyras okupavo galingą ir karingą karalystę Lydiją. Po mūšio Kyras dovanojo gyvybę Lydijos valdovui Krezui (560-546 m. pr. m. e.) ir paskyrė jį savo asmeniniu patarėju.
Lydijos vyrai buvo stiprūs, drąsūs, karingi ir kilmingi, todėl po kiek laiko Lydija sukilo bandydama nusimesti Persų Medų tironiją. Persai Medai numalšino sukilimą, o Kyras įsakė sunaikinti visus Lydijos vyrus.
Tuomet buvęs Lydijos valdovas Krezas paprašė Kyro paklausyti jo patarimo ir nežudyti Lydijos vyrų. Jis pasakė:

„Didysis Kyrai, man gaila savo tautos, todėl prašau palikti juos gyvus. O tam, kad jie daugiau nebesukiltų prieš tavo valdžią, tu tiesiog priversk šios šalies aukštuomenės šeimas atiduoti savo berniukus mokytis į teatralų, aktorių ir dainorėlių mokyklas. Labai greitai tie vyrai taps kaip moterys ir tu galėsi valdyti šią šalį amžinai.“

Nuo Kyro laikų, visose okupuotose teritorijose, niekas nebenaikina aukštuomenės. Juos tiesiog techniškai paverčia skystakiaušiais moterąvyriais. Inteligentiškiais pupuliukais. Kaip ir visos moterys, moterąvyriai tampa irzlūs, aikštingi, besipešantys dėl visokių niekučių, pastoviai vienas kitą apkalbinėjantys ir ieškantys saugumo savo buičiai užtikrinti. Aišku periodiškai tie moteravyriai išsilaisvina iš juos valdžiusio tikro vyro (valstybės kuri nėra valdoma moterąvyrių), bet po kiek laiko, nebežinodami ką su tą laisvę daryti, išsirieję tarpusavyje, moterąvyriai ieško kitos tironijos galinčios užtikrinti jų moterąvyrišką buitį ir patogumus. Tokie moterąvyriai nevaldo savo šalies ir nesirūpina savo valstybę, jie tiesiog patologiškai pradeda bijoti savo tautos, todėl visaip nuo jos atsiriboja ir dreba tik dėl savo buities ir „elitinės“ padėties patogumų.

Jau kelis šimtus metų mūsų galinga valstybė yra okupuota svetimų tautų. Mums buvo suteikti keli šansai atgauti valdžią savo šaliai, bet mes nepasinaudojom. Moterąvyrių tapatybės įskiepytas bailumas davė savo.

Tokia yra gyvenimo realybė. Okupuotos valstybės prižiūrėtojai iš vietinio moterąvyiais paversto elito, paskiria administratorius ir vėliau labai akylai stebi, kad jie neišsilaisvintu iš savo moterąvyriškos tapatybės, o svarbiausia, kad būtų vykdoma teisinga administratorių (moterąvyrių) atranka. Jiems nustatomos griežtos ribos ir veiklos taisyklės.

Apsižvalgykite aplinkui, mūsų tauta savo šalies nevaldo. Mūsų moterąvyriai gyvena sau, pastoviai ieškodami užsienietiškų užtarėjų, o tauta gyvena sau, nešdama dvigubą lažą. Mes išlaikom savus moterąvyrius ir dar per užsienietiškus bankus ir įvairias kitas finansines struktūras vergaujam kitoms tautoms.

Lietuvos teritorija ir joje gyvenanti žmonių populiacija jau pora šimtų metų yra administruojama paskirtų administratorių, veikiančių pagal šios teritorijos valdovų (kas kart skirtingų) nustatytas administracines taisykles.

Administratorių administratoriaus Adamkaus aplinka, per žiniasklaidą džiūgavo, kad Lietuvoje kaip niekur kitur Europoje, pavyko atskirti administruotojus nuo visuomenės. T.y. Lietuvos teritorijoje gyvenančių žmonių įtaka mūsų šalį administruojančioms struktūros yra minimali, jeigu nepasakyti griežčiau – nulinė. Tai ilgos ir sudėtingos sisteminės pertvarkos rezultatas. Kiekvienoje ministerijoje sėdėjo (ir sėdi) dešimtys užsienio patarėjų ir koregavo (koreguoja) mūsų teisės aktus pagal jiems vieniems žinomą sistemą ir tikslus.

Be abejo čiabuviams neaiškinama visa sistema, kuri buvo (ir yra) dėliojama iš atskirų dalių. Šių svetimų tikslų įgyvendinimui įkinkytos čiabuvių administracijos struktūros, kurios sukurtos pagal užsieniečių nustatytus modelius. Mes neturime jokios įtakos ne tik teismams, teisėsaugai ir valstybės biurokratijai, bet mes neturime jokios įtakos netgi „šiukšlių surinkėjams“ – savivaldai. Visa mūsų valstybės struktūra tiesiog šaukte šaukia, kad tai okupuota teritorija, kurioje gyvena beteisiai čiabuviai, o juos administruoja okupantų paskirta administracija.

Bet kokio gero administratoriaus funkcija kuo tvarkingiau vykdyti nurodymus ir laikytis teisės aktų. Dažnai viešoje erdvėje girdime, kad tas arba kitas administratorius nevykdė vieno arba kito teisės akto reikalavimų. Būtent teisės aktų reikalavimų vykdymas arba ne, yra šio administratoriaus darbo vertinimo kriterijus. Pagal juos Jis yra arba pasmerkiamas arba išteisinamas.

Pagrindinis skirtumas tarp administratoriaus ir bendruomenės lyderio yra toks: Administratorius vadovaujasi įstatymo raide, bendruomenės lyderis žiūri esmės. Jei sekimas raide neša nuostolius bendruomenei, bendruomenės lyderis niekada ne seks raide. Administratoriui ne svarbu rezultatas, jam svarbu vykdyti raidę. Pridirbęs nesąmonių (sąmoningai arba ne) ir savo administruojamai bendruomenei pridaręs aibę nuostolių, administratorius visada šūkauja „vsio zakonno“ „kalta sistema“ ir būna išteisinamas. Jis puikiai žino jog bendruomenė neturi jokios įtakos jo postui. Bendruomenės lyderis po tokių dalykų nedelsiant prarastų pasitikėjimą ir valdžią.

Dar truputį istorijos. Senovės Romoje liaudį atstovavo konsulai kurie turėjo labai plačius įgaliojimus. Jie galėjo netgi sustabdyti Romos senato priimtų įstatymų galiojimą. Romoje įstatymai taip pat dažnai neatitikdavo visuomenės interesų. Matydami tai, liaudį atstovaujantys konsulai (kurių darbas priklausė nuo rezultatų, o ne nuo raidės laikymosi) neduodavo tokiam įstatymui teisinės apsaugos, todėl šios teisės turėtojas negalėdavo ją pasinaudoti. Tai buvo vadinama plika teise (Ius nudum).


 Tautos lyderiai skaudžiai pergyvena kai nebelieka žmonių jų šalyje, o administratoriai džiaugiasi, nes kuo mažiau žmonių, tuo mažiau problemų. Ar kas nors gali pasikeisti Lietuvoje? Mechaniškai ne. Jokios revoliucijos, maištai, slaptos pasipriešinimo organizacijos neduos jokios naudos. Prisiminkite Lydija, tai atves tik prie žiauraus maišto numalšinimo. Jei norime gerovės Lietuvai, reikia prisiminti Biblinę išmintį – „Visa valdžia nuo Dievo“. Kokie esame patys tokią valdžią ir gauname. Žmogaus tapatybę gali pakeisti tik Kristus. Jei keisimės patys, sekdami Kristumi ir pradėsime nuoširdžiai melstis už savo valdžią (kokia ji be būtų), patikėkite Kristus savų nepalieka, todėl Jis duos mums tokius lyderius ir vadovus (arba pakeis esamų esybę ir tapatybę) kurie valdys, o ne administruos Lietuvą.