Stand up, damned of the Earth
Stand up, prisoners of starvation
Reason thunders in its volcano
This is the eruption of the end.
Of the past let us make a clean slate
Enslaved masses, stand up, stand up.
The world is about to change its foundation
We are nothing, let us be all.
p.s. The main objective, destroy the wisdom of the elders, and separate them from the young.
Divide et impera!!!
Netyčiomis atsiverčiau Alkas.lt ir radau dėmesio vertą Mariaus Kundroto tekstą "Iškentėtas ir iškentėjęs Dievas".
Rekomenduoju perskaityti, nes straipsnis tikrai gilus ir atplėšiantis žvilgsnį nuo žemės link dangaus.
Taip pat tame straipsnyje radau nuoroda į Jegoro Letovo dainą "Evangelija". Jos žodžiai tikrai verčia susimąstyti kaip mes suvokiame Kristų ir Jo mokymą.
Šis trumputis video labai taikliai parodo kaip negudri ir praščiokiškai neskoninga koronaafera įgauna vis daugiau pasekėjų. Viskas ne todėl, kad žmonės yra buki, tiesiog tie kas stumia šią koronoaferą turi beveik neribotą įtaką valdžios sprendimams.
Pasaulį užvaldo kaukininkų sekta
Goda Juocevičiūtė, Raimondas Dikčius
Ji nėra gausi, tačiau labai įžūli, landi, agresyvi ir gerai organizuota. Nė nepastebėjome, kaip jos aktyvistai, tarsi kokie tarakonai, sugužėjo į ministerijų ir parlamentų angas. Šio judėjimo atstovai jau ir Lietuvoje prasiskverbė iki valdžios bei sveikatos įstaigų, savo ekstremalias pažiūras, ekscentriškus papročius kelia aukščiau kitų bei trokšta įstatymais demonizuoti ir diskriminuoti kitamanius, juos bausti ir net izoliuoti nuo visuomenės ir viešojo gyvenimo.
Atkreipkite dėmesį, kad kalba eina ne apie kokios nors senosios religijos dvasinių mokymų liniją ir ja sekančią tikinčiųjų bendruomenę, tačiau specifinį, jaunutį fanatikų judėjimą, paremtą prietarais ir pseudomokslu. Tai - kaukininkų, kaukiaveidžių, dar kitaip vadinamų maskininkais, neformali organizacija.
Panašiai kaip Baltoji brolija, „Aum Shinrikyo" („Aukščiausioji tiesa"), Jehovos liudytojai, mormonai, munistai ar Tikėjimo žodžio evangelikai, ji turi visus aiškiai išreikštus destruktyvių sektų požymius. Visų pirma, tai - stipri, bekompromisė ideologija. Ne filosofija, bet ideologija.
Kaukininkams pagrindiniai ideologiniai ramsčiai - hipochondrija ir fobija. Tiksliau, neadekvati, sutirštinta, pasaulio matymą iškreipianti, tuo santykį su aplinka komplikuojanti viruso baimė. Pastebėta, kad maskininkai telkiasi į tikros infekcijos fobiją, tačiau ją ilgainiui mitologizavo. Infekciniai patogenai šios sektos atstovams reiškia maždaug tą patį, ką tradicinių religijų išpažinėjams demonai, piktosios dvasios, velniai.
Vos naujasis hipochondrikų tikėjimas susikūrė, judėjimo adeptai ant aukščiausios pakylos kaip pagrindinį visų pasaulio negatyvių energijų įsikūnijimą, kaip visa griaunantį, negailestingai gyvybes nuo žemės paviršiaus šluojantį pradą, Šaitanų Šaitaną, Superliuciferį užkėlė virusų valdovą COVID-19, liaudyje vadinamą tiesiog Korona.
Maskininkai šventai tiki (nors tai prieštarauja elementariai logikai), kad net jei nejaučiame jokios ligos požymių, mes vis tiek sergame. Mat esą po pasaulį cirkuliuoja ir besimptomis Jo Baisenybės Covido avataras.
Medicininėje ikonografijoje vietoj aureolės pats Covidas būtinai vaizduojamas su trimis karūnomis. Skaičius 3 pasiskolintas iš senųjų ezoterinių tradicijų. Tačiau kaukininkai šv. Trejybę interpretuoja visiškai priešingai, panašiai kaip šėtonistai kapuose smaigsto atvirkščius kryžius, ir sieja ją su trimis didžiausiomis Žemės pražūtimis: Viruso Lašeliu, Epidemija ir Pandemija.
Maskininkai labai aktyvūs kurdami Covido grėsmę atspindinčius komiksus ir visokiausius grafikus, kas senosiose religijose atitiktų freskas, religinių pasakojimų paišymą ant šventyklų sienų bei uolų.
Kaip ir visoms sektoms būdinga, kaukininkams itin svarbi apokalipsės idėja. Jie tiki, kad COVID-19 tariama pandemija, tarsi Sodoma ir Gomora, yra kaip atpildas už mūsų nedorą elgesį, t. y. nuogo veido demonstravimą, pernelyg artimą fizinį kontaktą ir socialinį artumą. Esą Covidas yra pasiųstas iš Uhano, o jį po Žemės planetą išnešiojo mitologinės būtybės - pusiau pelės, pusiau paukščiai - šikšnosparniai, aiški aliuzija į asirų ar skitų grifonus.
Maskininkai įsitikinę, kad Covidas, išsiskyręs į milijonus viruso lašelių, negrįžtamai paplito po visą planetą, ir dabar vyksta paskutinis teismas. Visi, kas jų sektoje negaus prieglobsčio, užsikrės ir pakratys kojas. Tie, kas išsigelbės, t. y. pasiskiepys, pateks tarytum į Nojaus laivą ir gyvens malonumais trykštančiame Edene.
Pagrindinis ginklas kovoje su nuožmiu virusu, leidžiantis skintis kelią į rojų, - medicininė kaukė. Iš jos ir kilo sektos pavadinimas, anglų k. „mask". Kaukės įvaizdis jau patyrė mutacijų ir kai kur čia aptariamos virusofobų bendruomenės simbolikoje atsirado kitokių jos versijų, pavyzdžiui, padėvėto papinuko kaušas.
Tokio pobūdžio veido dangalai, turintys priploti nosį ir dengti ar supančioti burną, kaip pačias nepadoriausias viruso paleidimo čakras, - svarbiausias maskininkų atributas. Tai - ir jų vėliava bei amuletas, apsaugantis dėvėtojus nuo lengvo ir laisvo kvėpavimo.
Kaip atskirti kaukininkų sektantą? Pagrindinis požymis - kai automobilyje vietoj kryželio, jei krikščioniška šalis, arba vietoj Mao paveiksliuko, Budos arba Konfucijaus atvaizdo, jei Kinija, o gal vietoj Krišnos arba Ganešos, jei Indija, kabo kaukė.
Taigi, tai yra pagrindinė, esminė maskininkų savasties detalė. Kad suvoktumėte jos svarbą naujajame hipochondrikų tikėjime, tai iliustruosiu šios sektos teze. Žmogus, kuris nenori ar dėl sveikatos problemų negali dėvėti kaukės, yra eretikas, šikšnosparnis dvikojo pavidale, Jo Baisenybės COVID-19 tarnas, žlugęs sutvėrimas, kurio nuodėmių jau niekas neatpirks, tai - gyva pragaištis. Tik didžiulė atskirtis, saviizoliacija gali sustabdyti šios blogio jėgos poveikį nelengvame žmonijos išsigelbėjimo nuo apokalipsės kelyje.
Jei yra demonų karalius, piktųjų dvasių vedlys, tai turi būti ir jo antipodas - Šviesos įsikūnijimas, visa apimantis Gėris. Jis paklusnioms kaukėtoms būtybėms parodys teisingą kryptį ir padės pasaulio pabaigos išvengti. Britų ir japonų mokslininkai, susimetę į krūvą, nustatė, kad kaukininkų sekta visame pasaulyje pripažįsta net tris Aukščiausiojo Gėrio jėgas. Tai yra realios, dar gyvos istorinės asmenybės, bet tikinčiųjų sudievintos.
Viena jų, bene pagrindinė, - skaitmeninių sistemų magnatas, filantropas, daktaras be diplomo Billas Gatesas. Sektantai įsitikinę, jog Dievas Billas išrinktiesiems turi paruošęs gyvybės eliksyrą - švęstą stebuklingą vakciną. Eretikai, kurie abejoja jos nauda ir būtinybe, maskininkų požiūriu, yra pavojingi antivakseriai ir covidnihilistai. Sektantai spaudžia savo šalių valdžias su nepritariančiais privalomam vakcinavimui susidoroti, juos schizmuoti ir anatemuoti.
Kiti šaltiniai kaip pagrindinį išganytoją nurodo Putiną. Tačiau kaukininkų sekta Vakarų regione jį linkę laikyti apgaulingu Dievu. Pastarojo kultas labiau paplitęs Rytų Europoje. Patys įtariausi maskininkai įsitikinę, kad Putinas yra Koronos bendrininkas, norintis apgauti žmoniją, o jo palaiminta vakcina nuo viruso tėra nelabojo spąstai.
Ta tikroji - tai paslaptingoji Billo vakcina, kurios dar niekas neregėjo ir neaišku, ar ji išvis bus sukurta, bet sektantai jos laukia išsižioję kaip manos iš dangaus, kaip senovės žydai laukė pasirodančio Mesijo, ir meldžiasi, kad kuo greičiau ji atsirastų ir galima būtų visus netikius ja subadyti.
Kinai turi savo dievuką - vietoj neseniai garbinto Mao Zedongo jo vietą dabar užėmęs Xi Jinpingas, tačiau Vakarų pasaulyje jis visai neaktualus, lygiai taip, kaip niekada nebuvo aktualios Lao Ze arba Konfucijaus doktrinos.
Dauguma sektų turi savų pranašų bei apaštalų. Kaukininkai irgi turi jų daugybę - mažiausiai po vieną, o dažnai - net po kelis tikėjimo šauklius kiekviename krašte. Lietuvoje kas savaitę vietinis sektos centras - SAM, pavaldus aukščiausiam pasauliniam sektos organui, užšifruotam irgi trimis raidėmis - PSO (angliškai WHO), - į eterį pamokslauti paleidžia po naują apokalipsės trolį su moksliniu laipsniu.
Vis dėlto ryškiausiai figūruoja COVID-19 būrėjų duetas - profesorius Saulius (tik nepainioti su žydų apaštalu Sauliumi, persikrikštijusiu į Šv. Paulių) ir profesorius Vytautas (tik nepainioti su Lietuvos valdas iki Juodosios jūros praplėtusiu Vytautu Didžiuoju).
Jų pranašystės - ypač rūsčios ir negailestingos, paremtos giliame transe apreikštais, šikšnosparnių pašnabždėtais skaičiais ir besiartinančios Mirties statistikomis, surašytomis kaukininkų šventvarščiuose - mokslo žurnaluose, kurie publikuoja didžiųjų farmacijos koncernų užsakytų tyrimų rezultatus. Jei farmacijos koncernai užsakytų, tai mokslininkai nustatytų, kad ir Žemė yra kvadratinė. Objektyvus mokslas jau seniai palaidotas.
Pavyzdžiui, aiškiaregys Vytautas, nusipelnęs Lietuvos Pitijos vardo, ankstyvą pavasarį pranašavo, kad balandžio mėnesį šalyje užsikrėtusiųjų blogio virusu bus registruota 10 000, o apie 2000 nuo jo mirinės ligoninėse.
Perspjauti kolegą Vytautą net devyniais kartais pasišovė ir naujas į mokymo apaštalus besitaikantis Covido žynys, profesorius Daumantas (tik nepainioti su prieštaringos reputacijos kunigaikščiu Daumantu, gyvenusiu karaliaus Mindaugo laikais, ir tapusiu šventu Timofėjumi). Jis sako, kad jei viruso nebūtume blokavę, jau sirgtų 90 000 Lietuvos gyventojų. Akivaizdžiai vyksta atvira kova dėl lietuviško sektos filialo lyderio posto.
Neišsipildžius juodiems scenarijams, profesoriai rankų nenuleidžia. Giltinė vis tiek neišvengiamai artėja su Antrąja banga. Kas ta Antroji banga, COVID-19 išpažinėjai iki galo neatskleidžia, bet iš jų užuominų turime suprasti, kad tai bus kažkas baisaus, galbūt jau ta tikroji apokalipsės valanda išmuš. Jei ne šį rudenį, tai kada nors tikrai.
Taigi, kaip jau pastebėjote, sektantai gyvena visiškoje Koronos iliuzijoje, apgaubti išsigelbėjimo matricos, ir visada turi neišsipildžiusių paranojinių pranašysčių bei haliucinacijų pateisinimą: „Dar ne laikas", „Pirmasis teismas jau įvyko, tik kol kas tavęs pasigailėjo", „Netikėk savo pojūčiais ir patirtimi, tikėk Manimi, ir tau atsiskleis vaiskioji Tiesa", „Per Pirmąją bangą išsigelbėjome vien tikėjimo kauke dėka, o jei nebūtume tikėję, jau būtume mirę, nesulaukę Antrosios bangos", ir panašiai.
Atkreipkite dėmesį: tikinčiųjų visagale kauke, kaip pagrindine priemone, apsaugančia žmoniją nuo demoniškų bangų, mąstymas panašus į kovotojų su kitomis plika akimi nematomomis bangomis, spinduliuotėmis ar net ufonautais logiką.
Šie paprastai po gatves zylioja, virš galvos laikydami paltą kaip patikimą priedangą nuo iš kosmoso sklindančios negatyvios energijos. Kai šitiems šizofrenikams pradėsite aiškinti, kad tie dangalai nuo nieko neapsaugo, jie išmes nepalaužiamą argumentą: apsaugo, nes jei nebūtų apsigaubę, tai ateiviai juos jau būtų pagrobę.
Panašiai kaip tame anekdote apie dramblį. Vienas gudročius klausia kito: „Kodėl dramblio akys raudonos?" Kitas atsako: „Nežinau". Gudročius paaiškina: „Kad geriau pasislėptų tarp pomidorų". Anas: „Negali būti". Gudročius klausia: „Ar matei kada dramblį tarp pomidorų?" Atsakymas: „Ne". Gudročius pareiškia: „Na, matai, kaip gerai pasislėpė".
Apaštalas Saulius kolegas darniai papildo, skleisdamas dogmą, kad pavojingiausi Koronos platintojai yra net ne šikšnosparniai, o vaikai. Kita jo svarbi žinia žmonijai - kad norint išsigelbėti, reikia visus testuoti, testuoti, testuoti.
Testas mūsų didiesiems apokaliptikams virtęs malda ir reikšmingiausiu gyvenimo ritualu, panašiai kaip rožinio kartojimas praktikuojančiam katalikui, lyg jaunuolių iniciacija į vyrus pirmykštėse bendruomenėse.
Po testavimo apeigų „noviciatai" iš vietinių sektos klierikų įtemptai laukia lemtingų žodžių sms žinute - „teigiamas" arba „neigiamas". Jei neigiamas, prasitestavęs kuriam laikui laisvas, jei teigiamas - siunčiamas į privalomą atsiskyrimą, tarkime, į celę, bent 14 dienų, ten išbandoma jo valia, kantrybė, atsidavimas tikėjimui, sąmoningumas, po to vėl kartojamas testavimo ritualas, ir taip - kol tikintysis gauna magišką atsakymą „neigiamas".
Žinoma, moderniame pasaulyje irgi įvyksta stebuklų. Kartais kandidatai į sektą užsirašo testui, bet dėl kokių nors aplinkybių negali atvykti į ritualinę procedūrą, tačiau sms žinute vis tiek gauna atsakymą „teigiamas" arba „neigiamas".
Ypatingą statusą kaukininkų bendruomenėje turi persirgę, nors gal reikėtų rašyti iš didžiosios - Persirgę. Jie - tarsi nugalėję Šėtono pagundas ir virusą įveikę gilaus tikėjimo naujuoju normalumu (angliškai „new normal") pagalba.
Naujasis normalumas - tai griežtos kaukininkų gyvenimo būdo ir išvaizdos normos. Tai kaip Mozės dekalogas, įžadai ir priesaikos. Reikalavimas numeris vienas - bet kur viešojoje erdvėje, visur ir visada dėvėti veido kaukę. Be jos nei savo bendruomenės nariams, nei Koronos neišpažįstantiems kitatikiams pasirodyti griežtai draudžiama. Panašiai kaip talibų moterys negali be burkos išeiti į gatvę.
Taip pat griežtai draudžiama susitikinėti anūkams ir seneliams, vaikams ir jų pensinio amžiaus tėvams. Bendravimas galimas tik internetu. Tad artimieji vieni į kitus žiūrėti ir net kalbėti turi teisę, tačiau tik per skaitmeną, kadangi pirmenybė teikiama socialiniam susvetimėjimui.
Tėvai turi užtikrinti, kad atžalos nepalaikytų ryšio su jokiais kitais, net to paties tikėjimo, vaikais, nelankytų mokyklos. Mokytis jie gali tik iš namų ir online be gyvo susitikimo su mokytojais. Suaugusieji irgi turi teisę dirbti tik tokį darbą, kuriame nėra ir negali būti tiesioginio kontakto su žmonėmis, net tos pačios sektos atstovais, išskyrus bendravimą internetu ir telefonu.
Dar viena naujojo normalumo taisyklė - ritualinis rankų įtrynimas dezinfekciniu skysčiu prieš bet kokį naują veiksmą ir po jo. Taip pat būtina dėvėti gumines pirštines imant ar paduodant kokį nors daiktą.
Maskininkų sektoje griežtai apibrėžtos ir intymaus bendravimo tarp sutuoktinių taisyklės (bendrauti nesusituokus ir gyvenantiems atskirai išvis draudžiama, išskyrus pokalbius ir seksą internetu). Lytinis aktas - tik su prezervatyvu ir tokiose pozose, kuriose nėra grėsmės akto dalyviams susiliesti lūpomis ar apsikeisti seilėmis, kitomis kūno išskyromis, kurias kaukės kulto išpažinėjai laiko blogio syvais. Tad misionieriaus, lotoso ar bet kuri kita poza, kur partneriai gali netyčia prisiglausti veidais ir pasibučiuoti, neteisėta. Poruotis galima tik kaip gyvuliams.
Kitatikiams, kurie abejoja maskininkų teorijų tvarumu, patikimumu ir iš jų šaiposi, pastarieji linki būti prijungtiems prie plaučių vėdinimo aparato, kas iš esmės reiškia Koronos prakeiksmą. O užkietėję sektantai stačiai siūlo pasimirti. Tačiau galite būti ramūs: kaukininkai magijos nėra įvaldę, todėl jų pikti palinkėjimai nesirealizuoja, tik jie patys tiki, kad turi ypatingų galių. Normalu. Juk tai - fanatikai.
Kaip ir visoms bepročių sektoms būdinga, maskininkai nepakenčia kitokio gyvenimo būdo, todėl yra linkę į destrukciją. Taip, nesuklydote: kaukininkai yra radikali bendruomenė, kuriai atgrasus bet koks gyvas, natūralus žmonių bendravimas ir kūniškas artumas.
Štai pasiūlymas, ką daryti, kad šie sektantai mums neužliptų ant galvos ir mūsų nesuniveliuotų, tačiau kad patys turėtų galimybę gyventi kaip panorėję, nes juk laisvoje šalyje jokio tikėjimo drausti negalima, išskyrus komunizmą.
Todėl geriausia išeitis - kaukininkų rezervatai su panašia kaip Vilniuje, Parko gatvėje, esančios gydymo įstaigos struktūra. Nepagalvokite nieko bloga - šie rezervatai būtų skirti ne konkrečiai rasei, ne tautai, ne kuriai nors vienai socialinei grupei, o visiems kaukės kulto savanoriams be jokio kilmės, odos spalvos ar amžiaus cenzo.
Šiose jiems nuošalesniuose miestų rajonuose ar priemiesčiuose išskirtose teritorijose kaukininkai, kaip pačiuožusi, užuojautos verta, adaptuotis prie normalių gyvenimo aplinkybių nepajėgi mažuma, galėtų nekliudomi gyventi pagal tik patiems suprantamas vertybes ir hierarchiją, turėtų savivaldą, būtų apsupti vien bendratikių, puoselėtų savo papročius ir atnašautų savo stabams. Neabejotina, kad ir patys kaukininkai būtų patenkinti, turėdami aiškiai aukštomis betoninėmis gynybinėmis sienomis apjuostą žemės plotą, kuriame galėtų jaustis visiškai saugūs.
Visoje jiems priklausančioje erdvėje maskininkai galėtų veikti ir judėti operacinės sąlygomis: nevaržomi dėvėti ne tik operacijų metu prie atvirų žaizdų ir prapjautų organų chirurgų naudojamas apsaugos priemones, bet ir papildomai - puodus ant galvų, bitininkų apdangalus ar trimeristų šalmus, nuometus, slepiančius veidą, o ortodoksai galėtų sau laisvai vaikščioti kad ir vilkėdami kosmonautų skafandrus, ir niekas čia į juos kreivai nežiūrėtų.
Be to, kaukininkai savame rezervate galėtų vieni kitus persekioti kaip nusikaltėlius, mauti vieni kitiems apykojes, naudotis mobiliosiomis programėlėmis, padedančiomis iššifruoti atstumus nuo įtariamų užkrato nešiotojų, sekti ir į belanges uždarinėti infekuotus, jiems ten taikyti priverstinį gydymą.
Kadangi sektantams vis paūmėja paranoja dėl atslenkančių apokalipsės bangų, sunumeruotų magiškais skaičiais, ir tada jiems žūtbūt prisireikia totalaus karantino, šiose zonose darbai nevyktų įprastu režimu. Šie asmenys negali būti pilnaverčiais ir našiais, produktyviais darbo rinkos dalyviais, todėl valstybė turėtų jiems užtikrinti nuolatinę paramą ir kompensacijų.
Nemažai žmonių mielai iš savo mokamų mokesčių skirtų lėšų šių fanatikų išlaikymui mainais už ramybę, žinodami, kad jokia radikali mažuma, jokie psichopatai ir pamišėliai jiems gyvenimo nereguliuos ir nevers jų išpažinti tokio tikėjimo, kuris man yra svetimas.
Didelė dalis Lietuvos gyventojų greičiausiai sutiktų valstybės per karantiną prisiskolintus milijardus perduoti tai uždarai kaukininkų bendruomenei, kad tik šioji nesikabinėtų prie sveiko proto ir adekvačių piliečių, nelįstų į valdžią, neturėtų galimybės kurti ir leisti įstatymų, riboti mūsų laisvių ir teisių.
Žmonių pasakojamos trumpos satyrinės istorijos, vadinamos anekdotais. Jomis trumpai ir aiškiai atspindima liūdna gyvenimo realybė. Internete skaitydamas negausių, bet gausiai reklamuojamų Lietuvos šundaktarių isterijas dėl koronoviruso (daugelis tikrų gydytojų tiesiog sukandę dantis tyli dėl šios visuotinės aferos, pagrįstai bijodami dėl savo darbo vietos) prisiminiau seną anekdotą.
Pas tėvą daktarą ateina jo sūnus, jaunas gydytojas ir džiaugsmingai pradeda pasakoti:
- Tėveli, aš vis dėl to esu tikrai geras gydytojas. Tu man perdavei savo kliniką su pacientais, kad aš praktikuočiausi po universiteto. Tai va, ten buvo vienas ligonis, kurį tu dvidešimt metų gydei. Aš jį išgydžiau per savaitę. Įsivaizduoji, jis visiškai sveikas!
Tėvas daktaras liūdnai pasižiūrėjo į sūnų ir pasakė:
- Na, geras tu gydytojas ar blogas, tai dar neaišku. O tai, kad tu esi visiškas kvailys man jau aišku. Aš kol gydžiau šį mulkį, du namus pastačiau, tave asilą į mokslus išleidau, o tu dabar jį paleidai. Eik ir mokykis tapti TIKRU DAKTARU!
Šiaip bent dalį smegenų turintys žmonės, net savo šunų neleistu gydyti koronoviruso isteriją įputinėjančioms atmatoms. Nežiūrint į tai kokiai titulais jie yra pasidabinę. Pamatei ar išgirdai kokį profesorių, daktarą ar šiaip veterinorių aiškinant jog "būtinos griežtos priemonės, žmonėms atsisakant testuotis" ir iškarto supratai, jog tai ne gydytojas, o komersantas. Jei pas tokį pateksi liksi be nieko ir su nustekenta sveikata.
Visa ši koronoafera turi tik dvi galimas ateitis.
Viena jų, Niurbergo tribunolo atitikmuo, dėl nusikaltimo prieš žmoniškumą. Jame visi pagrindiniai sumanytojai ir jų amsintys šuniukai (pav. Usoniai, Kasiulevičiai, Morozovai ir kiti verygžmogiai) iš viso pasaulio, bus teisiami ir gaus atitinkamą atpildą.
Kita. Mes tylėsime, pradžioje sutikdami jog visiems uždėjo antsnukius, vėliau nebeteksime tikrų pinigų (tik kompiuterių skaičiukai lojaliems, kad galėtų nusipirkti sintetinio maisto), kas kartą rašysime prašymus išeiti iš namų nurodant maršrutą, būsime gausiai skiepyjami ir "gydomi", tokiu būdu atsikratant nereikalingų (senolių, invalidų, darbo jėgos pertekliaus ir pan.), kalbėsime tik tai kas neuždrausta (patikrinta smegenų plovyklų"melo detektoriais"). Nebeteksime savo vaikų, kuriuos galės atskirti nuo mūsų kada tik panorės, dėl "vaiko teisės gyventi sveikoje aplinkoje" (pas laikinus globėjus dėdes ūsus ir pan.). Vienu žodžiu, gausime tokią ŽVERIES diktatūra, kurios akivaizdoje visos klasikinės diktatūros atrodys kaip rojus žemėje.
Siūlau pasižiūrėti Vokietijoje įsteigtos koronoviruso tyrimo komisijos nario, Daktaro Reinerio Fuelmičio (Dr. Reiner Fuellmich) įrašyto kreipimosi dėl šios koronoaferos ir galimų teisinių žingsnių pasaulinių nusikaltėlių atžvilgiu.
Ne Bonapartas jis visai,
Ir netgi ne De Golis,
Išseko Frankiška narsa,
Makronas štai - gražuolis.
Prancūzų vadas po padu,
Išdykėlės babytės,
Atvyko mokyti visų,
Kaip šalyse tvarkytis.
Su Baltarusiška merga,
Truputį paplepėjo,
O mūsų aukštas ir gražus,
Su antsnukiu sėdėjo.
Nauja tvarka dabar visur,
Palūkininkų amžius.
Todėl vadais mums paskirti.
Minkšti, paklusnūs, gražūs.
2020.09.29
