Karaliaus didybė ­ gausi tauta, o valdovas be tautos ­NIEKAS. (Pat 14.28)

 Karaliaus didybė ­ gausi tauta, o valdovas be tautos ­NIEKAS. (Pat 14.28)

Snarglys. Ar kūno tai dalis?

Jo DNK tokia pati, kaip viso kūno.

Ir daktarai ištyrę šias gleives,

Daug ką sužino apie kūną.

Teoriškai snarglys tas pats kas kūnas,

O praktiškai iš snarglio kūnas neužaugs,

Juk kūnas daug dalių praranda,

Ne vien snargliai, taip pat nagai, plaukai ir panašiai. 

Jei bendrija tai kūnas

Užduok sau klausimą 

Kuri dalis esi šiame kūne?

Ar tu rega? Ar tu klausa?

O gal ranka, ausis ar lūpa?

O gal paniekinęs "formalų kūniškumą", 

Tapai SNARGLIU, 

                                be formos 

                                                      ir jėgos?

Esavičius

V/GB

01/07/2014

Litaua, Litva, Lietuva.

Tėvynė mano isdraskyta,

Litaua, Litva, Lietuva.

Tiek melo žodžių prirašyta,

Apie tave ... kas tu tokia.

Kai kas, kardu ne nugalėjęs

Melu, sudraskė gabalais,

Ir iš grėsmingosios karybės,

Tapai arėju užkampiu.

Dabar apykvailiai arėjai,

Jau BALTAIS virsta pamažu,

Ir panašu, kad Lietuvėlės

Neliks labai greitu metu.

Esavicius

VGB

30.05.2014  

Stebėk išorinius sraigtelius, jei nori suprasti kaip veikia slapta sistema.

Ar žinote kokie bus tolesni mūsų „strateginių draugų“ žingsniai įteisinus lenkišką raidyną Lietuvoje? 

     Ponas Kvyslingas, oi atsiprašau Kirkilas, savo straipsnyje, „Ar ne didesnė išdavystė dabar gadinti santykius su Lenkija?”, netyčia atskleidė šį “Žingsnis po žingsnio” mechanizmą. Štai jis:

   “Toks "susirūpinimas" lietuvių kalbos vartojimu, kuris esą labai pablogės, leidus keliems tūkstančiams tautinių bendrijų atstovų ir, beje, lietuvių moterų, ištekėjusių ir nešiojančių užsieniečių vyrų pavardes, realiame mūsų gyvenime yra gana keistas ir perdėtas, akivaizdžiai politizuotas. Tereikia užeiti, pavyzdžiui, į knygyną ir pamatysite gerokai daugiau lietuvių kalbos vartojimo "pažeidimų". Pavyzdžiui garsaus lenkų rašytojo Witold Gombrowicz knyga "Apsėstieji", o siaube, ant viršelio taip ir parašyta - du sykius "W" vade ir pavardėje... Beje, šios kaip ir daugelio kitų panašių knygų leidimą rėmė kultūros rėmimo fondas, ji buvo finansuojama iš ES lėšų, o ne kokie nors politikai - išdavikai.  Ir tokių pavyzdžių šimtai, tūkstančiai, jau nekalbant apie mūsų vizualinę reklamą, kur vargu ar laikomasi kokių nors taisyklių apskritai... Tai kas atsitiks, jei leisim lotyniškom raidėm, ne kokia nors kirilica (pabrėžiu specialiai konservatoriui) parašyti keliuose šimtuose pasų pavardes gimtąja kalba?”

   Dar neįteisinus lenkiško raidyno ir gramatikos, jie jau pasiekė, kad dalis siaurasmegenių mūsų kvyslingų pradėjo masiškai lenkinti Lietuvą. Be to, po tokio Kirkilo opuso, kyla naturalus klausimas: “O kuo tau tada Ponas KVYSLINGE netinka kirilica, arba kinietiški heroglifai, arba arabiški rašmenys? Juk esi toks susirūpines dėl žmogaus teisės “rašyti savo pavardę gimtaja kalba”. Ar rašantys ne lenkiškai tau jau nebe žmonės? O gal čia visai kiti dalykai slypi, kurie nėra susiję su kažkokiomis mistinėmis teisėmis.” 

   Dėl karvamelžių ir kiaulešerių (baudžiaunininkų palikuonių) dominavimo mūsų žurnalistikoje, jau dabar visos mūsų žiniasklaidos priemonės darko mūsų kalbą rašydami ir net neversdami užsieniečių pavardes. Atkreipkite dėmesį, kad visa tai jie daro pagal lenkišką rašymo tradiciją. Taip ŠOPENAS tampa kažkokiu CHOPIN (čiupa čiupsu). Jiems, klumpiasmegeniams, atrodo, kad tai yra kieta ir parodo jų “išprūsimą”, realiai tai parodo, kad Lietuvos žurnalistikos “elitas” tėra batviniai vergai, kuriems svarbu įsiteikti ponui. Normalioje valstybėje, tuo labiau tokioje kuri vaduojasi iš kelių šimtų metų brutualaus lenkinimo pasekmių, toks Witold Gombrowicz turėtų būti užrašytas taisyklingai Vytautas Gambravičius, o skliausteliuose galima būtų įrašyti ir jo iškrypelišką tuteišišką “klička”.

  Kai tik bus įteisinta lenkiška pavardės rašymo forma, neužilgo prasidės mūsų istorinių knygų ir mokymo revizija. Manau Kirkilas čia taip pat bus vienas iš iniciatorių “itvirtinant įstorinę tiesą”. Bus reikalaujama mūsų istorinių asmenybių pavardes rašyti taip (ir taip mokyti mūsų vaikus), kaip jie užrašyti išlikusiuose istoriniuose šaltiniuose ir olplia, Lietuva nebetenks Vytauto, o atsiras WYTOLD, Vietoj Žygimanto ZIGIZMUND ir t.t. ir pan. Visa tai kelių dešimčių metų laikotarpyje. Būtent tiek kiek reikia vienos kartos mokyklinukų išdresiravimui. Pasižiūrėkite kiek per dvidešimt tuteišų akcijos valdymo metų Lietuvoje atsirado lenkų, kurie lenkais niekada nėra buvę. Dar po kiek laiko sututeišinti Lietuvos likučiai ištirpsta lenkijos platybėse.

   Aišku daugelis žemė išpardavusių mūsų “artojų” pasakys: na ką čia kelti problemą vistiek mes žinosime, kas tai tokie. Na, na. Kažkada mokykloje skaitydami Šapokos istoriją ir kalbėdami apie mūsų protėvių klaidas, vienas kito klausnėjome, “na nejaugi taip sunku buvo pamatyti, kad visi tie bičiuliavimaisi su lenkais tik žlugdo mūsų galybę ir veda link susinaikinimo. Stebėjomės ir piktinomės kokie netoliaregiai buvo mūsų bočiai ir kiek daug buvo atvirų KIRKILŲ- ČIČINSKŲ tuometinėje Lietuvos aukštuomenėje. Sakėme vienas kitam, kad dabar tikrai taip nesielgtume”.  Bet kartą perskaičiau Ryto Staselio verkšlenimus Bernardinų portale (tai puikiai atspindi daugelio netolimo proto žmogelių požiūrį), apie tai, kad nieko nėra baisaus dėl lenkiškos gramatikos įteisinimo Lietuvių kalboje. Jis tikino, kad nors jo prosenelio Punsko krašte pavardė buvo lenkinama ir rašoma Piotr Stasialis, o senelė buvo rašoma Ana Woznialis, vis vien nuo to jie didesniais lenkai ne tapo, jie ŽINOJO, kad yra Lietuviai. 

   Šiaip labai geras pavyzdys - Ryto seneliai žinojo, o lenkai ar žinojo? O istorikai kurie aprašo to krašto gyvenimą ar žinojo? Šiuolaikiniai lenkai rodydami į visus tuos Piotr Woznial, Ana Stasial, Meczizlov Gaidel ir pan. teigia, kad tokios „lenkiškos“ pavardės yra „aiškus įrodymas“, kad lenkai čia gyveno „ot vekov“. Tuo ir pagrįstos jų teritorinės pretenzijos. 

Nepagalvojo Rytas Staselis, kad jei nebūtų pokario Lietuvos valstybės su griežta Lietuviška politika, tai šiandien Ryt Stasiel būtų „tikras lenkas“, redaguotų sau lenkakalbį žurnalą „Doroga“ ir net neabejotų, kad ir jo senelis Piotr, o senelė Ana yra lenkai „ot vekov vechnix“.

Esavičius

Gyvatė gelia žiopliams.

  Pamenate tokį sovietinį animacinį filmuką „Mauglis“. Viename iš epizodų, smauglys KA, sušokęs gyvatės šokį ir užhipnotizavęs bedžiones, joms šnypštė „Prieikite arčiauuu“, apdujusios beždžionės nenoromis darydavo žingsnį link smauglio, tuomet gyvatė vėl šokdama savo šokį šnypšdavo „daaaar arčiau“ ir jos darė dar žingsnį. Vienintelis Mauglis nepasidavė gyvatės kerams, nes jis žmogus, taip pat jis sustabdė link gyvatės beslenkančius, hipnozės paveiktus savo draugus, panterą „Bagyrą“ ir meškiną „Balu“. Jie visi tryse pasitraukė, o beždžionės tuo tarpu, nuolankiai nuslinko tiesiai gyvatei į nasrus.

  Visa šią savaitę galėjome mėgautis naujienomis, kaip lenkijos oficialūs politikai kaišiodami laukan savo išsišakojusius liežuvius eilinį kartą hipnotizavo Lietuvius „Lenkiškos raidėsssss, nebijokite, prieikite arčiauuu“. Nenuostabu, kad hipnozės paveiktos, kai kurios mūsų tautos žmogbeždžionės pradėjo pradėjo nuolankiai slinkti link gyvatės nasrų „ką čia kelios raidelės, strateginis partneris svarbiau“. Normali beždžioniška logika, „ką čia reiškia keli lašai gyvatės nuodų į Lietuvos kūną, nuo to tikrai, tikrai nieko baisaus ne atsitiks“.

  Šiaip aš vieno negaliu suprasti, na nejaugi taip sunku pasimokyti iš istorijos. Visada kai tik Lietuviams tapdavo blogai su Maskoliais, mūsų lenkijos „draugai“ tai naudodavo daliai Lietuvos nukasti. Taip buvo su, nuo mūsų nukąstomis, Galicija, Moldova, Ukraina ir t.t. Žingsnis po žingsnio, landžiai besišypsant apgaulinga gyvatės šypsenėle.

   Jau skaitome, kad lenkams viskas pažadėta. Vilniaus krašto segregacijos ilgalaikiams pamatams duobės jau iškastos. Mūsų vadai eilinį kartą žada padaryti žingsnį link suartėjimo su besirangančia gyvate. Labai greitai (per balsavimą Seime, dėl lenkiško raidyno įteisinimo) sužinosime ar daug dar Lietuvoje yra likę žmonių, nepasiduodančių gyvatės kerams.

  Be je, internete praslydo dar viena naujiena. Kažkoks belgas apdovanotas lenkijos auksiniu kryžiumi už savo darbus įgyvendinant naują socialinės inžinierijos projektą „dirbtino BALTŲ etnoso kūrimas“. Lenkai dirba visais frontais prieš Lietuvą. Sąmonės tranformacija yra pagrindinis taikinys. Trumpai priminsiu, kad jokių „baltų“ nei Lietuvos, nei Latvijos teritorijoje, nei niekur kitur senosios Lietuvos žemėse nuo Volgos iki Reino ir Dunojaus niekada nėra buvę. Socialinės inžinierijos sąvoką BALTAI, sukūrė vokiečių kalbininkas Georg Nesselmann 1845 m. iki tol visi Lietuviai save vadino tiesiog Lietuviais. Pav. Prūsai visada vadino savo kraštą Mažają LIETUVA. Išmintinga Vokietijos valdžia matydama, kad jos valdomų Lietuvių sąmonėje reikia būtinai nutraukti ryšį su kitais Lietuviais (idant jie vėl nesusivienytų), pradėjo įdieginėti naujadarą BALTAI ir visur vadino savo valdomus Lietuvius (Prūsus, Latgalius, Kuršius ir t.t.) Deutsch-Balten Lietuviškai tai verčiama kaip Baltavokiečiai. Kadangi Maskoliai pastoviai kopijuoja vakarus, jie taip pat nieko naujo ne sugalvojo, tiesiog perėmė Vokiečių sukurtą sąvoką BALTAI savo tikslams įgyvendinti. Lietuviams Gudams, Galindams ir kt. kurie buvo jų įtakos zonoje, buvo intensyviai pradėta įdieginėti savivoką БелaРусы. O ir mūsų šviesuoliai dėl pagoniško kvailumo (nesąmoningai , nes taip juos išdresiravo universitetuose) taip pat pradėjo vadinti savo brolius Gudijoje BaltaRusai, o Lietuvius ir Latvius tiesiog BALTAIS. Iš vienos pusės pas mus Balta vokiečiai (kurių jau nebėra) iš kitos Balta rusai, kurie aktyviai integruojami į Maskvos sukurtą arealą, o mes patys strimgalviais tampame  kažkokiais naujądarais BALTAIS, kurių niekada niekur istorijoje nėra buvę. Tai labai gudraus ir ilgalaikis socialinės inžinierijos planas, skirtas sunaikinti kažkada galingo Lietuvių etnoso likučius, todėl lenkijos oficiozas skatina visus naujojo Baltų etnoso kūrėjus. Tai daroma pragmatiškai, nes lenkai gyvena su vogta Lietuvos istoriją, kurią pasauliui pristato kaip savo (pav. Visur didžiuojasi Salaspilio mūšiu, pasakoja kaip lenkai nugalėjo švedus, nors ten buvo tik 200 lenkų tarnų, kurie saugojo Lietuvių mantą, tuomet kai vyko kova). Jeigu Lietuviai pradės masiškai save suvokti kaip kažkokie BALTAI (kurių niekada nėra buve) lenkai galės galutinai įteisinti senąja Lietuvą kaip savo palikimą, o naujuosius baltus globoti kaip neįgaliuosius ir naujai susikūrusius mankurtus. 

p.s.   Be je visai neseniai, kai vyriausybei vadovavo ponas Kirkilas, Lietuva vos ne pakeitė savo senovinio pavadinimo. Ponas Kirkilas karštai propagavo naujo pavadinimo Lietuvai suteikimą (tai buvo pateikiama, kaip geras projektas mūsų valstybės tarptautiniam viešinimui). Ačiū Dievui mūsų kvyslingms ne pavyko, todėl vėl grįžtama prie ilgalaikės „žingsnis po žingsnio“ Lietuvos sunaikinimo strategijos ir vėl ponas Kirkilas šiame žaidime yra ne paskutinė figūra.  

Esavičius

Link ko veda įvykiai Ukrainoje ...

1984 metų Britų meninis filmas "Threads" (Gijos). Jame labai vaizdžiai parodyta kaip laipsniškai rutuliojasi įvykiai pasaulyje prieš branduolinę katastrofą.

 Sovietinių nomenklaturščikų valdžios apiplėštiems Ukrainiečiams nėra ką prarasti, išskyrus ubagiškas (Lietuviško dydžio) algas, antstolių išmušinėjamas skolas, pagerintos planuotės bankams užstatytas "Chruščiovkes" Kijevo "Perkūnkiemiuose", milžiniškus komunalinius mokesčius, išpindėjusius prokurorus ir teisėjus, GMO ir kitokių bjaurasčių perpildytas Ukrainietiškas "MAXSIMAS" ir "Dūskite pavyduolei" filosofija gyvenančią valdininkiją, kuri naudoja savo tautiečius vien kaip žmogišką medžiagą savo ir savo anūkėlių gerovei kurti, todėl jie pasirengę mirti už revoliuciją.

   Maskolių Rusai per amžius gyveno taip lyg rytoj karas, todėl jiems taip pat prarasti nėra ką, išskyrus pilką beskonę kasdienybę, kurią galima pakeisti šauniu pasivažinėjimu su tanku išpuoselėtais Europos keliais. Be to, Rusai puikiai supranta, kad praradę Ukrainą jie taps tokie pat kastruoti katinai kaip ir Serbai be Kosovo, todėl sąmoningai yra pasirengę (tikri rusai, kariai) verčiau mirti kare nei gyventi tokį gyvenimą.

  Kas bus toliau? Jei visko nesustabdyti nedelsiant, tuomet pradžioje mirtinoje kovoje susikibs tarpusavyje Krymo Totoriai ir Krymo Rusai. Praliejus kraują įvykiai klostysis sparčiai. Įsivels vakarų Ukrainiečiai, prasidės pilietinis karas pačioje Ukrainoje, kuris bus kurstomas ir iš rytų ir iš vakarų. Kadangi vakarai turi nepalyginamai didesnius svertus (pagrinde finansinius ir informacinius) manipuliacijoms su bendruomenių sąmone, besiginantys Rusai bus priversti pasinaudoti vienintele savo persvara, t.y. teritoriniu ir kariniu potencialu. Į tai bus atsakyti "susirūpinusios pasaulinės bendruomenės spaudimu" ir tolesne pagalba "laisvės siekiantiems Ukrainiečiams". Rusams teks ieškoti sąjungininkų tarp marginalizuotų ir pusiau marginalizuotų režimų tam, kad atitraukti dalį vakarų pajėgų nuo savęs. Bėgdami nuo pilietinio karo, Ukrainiečiai pradės masiškai pereidinėti EU siena, todėl EU pasienyje prasidės humanitarinė katastrofa, padidės nusikalstamumas. Vakarų žiniasklaidos keliama isterija ir baisybių kadrai iš Ukrainos, suteiks NATO visuomenių palaikymą kariniam įsikišimui į Ukrainos konfliktą. NATO pasiūs laivyną į Juodają jūrą (panašiai kaip Gruzijos karo metu), Vengrai, Rumūnai ir lenkai įves sausumos pajėgas "teisėtos" Ukrainos vyriausybės prašymu. Rusai neturės kitos išeities, todėl smogs lokalų branduolinį smūgį, (būtent tokia dabar viešai skelbiama Rusijos karinė doktrina) Suprasdami, kad ši kova yra pačios Rusijos valstybės gyvybės ar mirties klausimas jie tikrai nebijos panaudoti branduolinį ginklą. NATO atsakas bus toks pat (būtų keista jeigu neatsakytu TOMOHAVKAIS), todėl iš Rusijos automatiškai pakils tarpžemyninės branduolinės raketos nukreiptos į visas NATO valstybes, o toliau viskas taip kaip šiame Britų filme. Malonios peržiūros:

Laikas atgailai.

  Dievas duoda kiekvienam iš mūsų laisvą pasirinkimą. Laiminčiam prieš nuodėmę duoda viltį amžinam gyvenimui, o nusidedančiam duoda LAIKĄ ATGAILAI.