2014 m. balandžio 6 d., sekmadienis

Stebėk išorinius sraigtelius, jei nori suprasti kaip veikia slapta sistema.

Ar žinote kokie bus tolesni mūsų „strateginių draugų“ žingsniai įteisinus lenkišką raidyną Lietuvoje? 

     Ponas Kvyslingas, oi atsiprašau Kirkilas, savo straipsnyje, „Ar ne didesnė išdavystė dabar gadinti santykius su Lenkija?”, netyčia atskleidė šį “Žingsnis po žingsnio” mechanizmą. Štai jis:

   Toks "susirūpinimas" lietuvių kalbos vartojimu, kuris esą labai pablogės, leidus keliems tūkstančiams tautinių bendrijų atstovų ir, beje, lietuvių moterų, ištekėjusių ir nešiojančių užsieniečių vyrų pavardes, realiame mūsų gyvenime yra gana keistas ir perdėtas, akivaizdžiai politizuotas. Tereikia užeiti, pavyzdžiui, į knygyną ir pamatysite gerokai daugiau lietuvių kalbos vartojimo "pažeidimų". Pavyzdžiui garsaus lenkų rašytojo Witold Gombrowicz knyga "Apsėstieji", o siaube, ant viršelio taip ir parašyta - du sykius "W" vade ir pavardėje... Beje, šios kaip ir daugelio kitų panašių knygų leidimą rėmė kultūros rėmimo fondas, ji buvo finansuojama iš ES lėšų, o ne kokie nors politikai - išdavikai.  Ir tokių pavyzdžių šimtai, tūkstančiai, jau nekalbant apie mūsų vizualinę reklamą, kur vargu ar laikomasi kokių nors taisyklių apskritai... Tai kas atsitiks, jei leisim lotyniškom raidėm, ne kokia nors kirilica (pabrėžiu specialiai konservatoriui) parašyti keliuose šimtuose pasų pavardes gimtąja kalba?”


   Dar neįteisinus lenkiško raidyno ir gramatikos, jie jau pasiekė, kad dalis siaurasmegenių mūsų kvyslingų pradėjo masiškai lenkinti Lietuvą. Be to, po tokio Kirkilo opuso, kyla naturalus klausimas: “O kuo tau tada Ponas KVYSLINGE netinka kirilica, arba kinietiški heroglifai, arba arabiški rašmenys? Juk esi toks susirūpines dėl žmogaus teisės “rašyti savo pavardę gimtaja kalba”. Ar rašantys ne lenkiškai tau jau nebe žmonės? O gal čia visai kiti dalykai slypi, kurie nėra susiję su kažkokiomis mistinėmis teisėmis.” 

   Dėl karvamelžių ir kiaulešerių (baudžiaunininkų palikuonių) dominavimo mūsų žurnalistikoje, jau dabar visos mūsų žiniasklaidos priemonės darko mūsų kalbą rašydami ir net neversdami užsieniečių pavardes. Atkreipkite dėmesį, kad visa tai jie daro pagal lenkišką rašymo tradiciją. Taip ŠOPENAS tampa kažkokiu CHOPIN (čiupa čiupsu). Jiems, klumpiasmegeniams, atrodo, kad tai yra kieta ir parodo jų “išprūsimą”, realiai tai parodo, kad Lietuvos žurnalistikos “elitas” tėra batviniai vergai, kuriems svarbu įsiteikti ponui. Normalioje valstybėje, tuo labiau tokioje kuri vaduojasi iš kelių šimtų metų brutualaus lenkinimo pasekmių, toks Witold Gombrowicz turėtų būti užrašytas taisyklingai Vytautas Gambravičius, o skliausteliuose galima būtų įrašyti ir jo iškrypelišką tuteišišką “klička”.

  Kai tik bus įteisinta lenkiška pavardės rašymo forma, neužilgo prasidės mūsų istorinių knygų ir mokymo revizija. Manau Kirkilas čia taip pat bus vienas iš iniciatorių “itvirtinant įstorinę tiesą”. Bus reikalaujama mūsų istorinių asmenybių pavardes rašyti taip (ir taip mokyti mūsų vaikus), kaip jie užrašyti išlikusiuose istoriniuose šaltiniuose ir olplia, Lietuva nebetenks Vytauto, o atsiras WYTOLD, Vietoj Žygimanto ZIGIZMUND ir t.t. ir pan. Visa tai kelių dešimčių metų laikotarpyje. Būtent tiek kiek reikia vienos kartos mokyklinukų išdresiravimui. Pasižiūrėkite kiek per dvidešimt tuteišų akcijos valdymo metų Lietuvoje atsirado lenkų, kurie lenkais niekada nėra buvę. Dar po kiek laiko sututeišinti Lietuvos likučiai ištirpsta lenkijos platybėse.

   Aišku daugelis žemė išpardavusių mūsų “artojų” pasakys: na ką čia kelti problemą vistiek mes žinosime, kas tai tokie. Na, na. Kažkada mokykloje skaitydami Šapokos istoriją ir kalbėdami apie mūsų protėvių klaidas, vienas kito klausnėjome, “na nejaugi taip sunku buvo pamatyti, kad visi tie bičiuliavimaisi su lenkais tik žlugdo mūsų galybę ir veda link susinaikinimo. Stebėjomės ir piktinomės kokie netoliaregiai buvo mūsų bočiai ir kiek daug buvo atvirų KIRKILŲ- ČIČINSKŲ tuometinėje Lietuvos aukštuomenėje. Sakėme vienas kitam, kad dabar tikrai taip nesielgtume”.  Bet kartą perskaičiau Ryto Staselio verkšlenimus Bernardinų portale (tai puikiai atspindi daugelio netolimo proto žmogelių požiūrį), apie tai, kad nieko nėra baisaus dėl lenkiškos gramatikos įteisinimo Lietuvių kalboje. Jis tikino, kad nors jo prosenelio Punsko krašte pavardė buvo lenkinama ir rašoma Piotr Stasialis, o senelė buvo rašoma Ana Woznialis, vis vien nuo to jie didesniais lenkai ne tapo, jie ŽINOJO, kad yra Lietuviai. 



   Šiaip labai geras pavyzdys - Ryto seneliai žinojo, o lenkai ar žinojo? O istorikai kurie aprašo to krašto gyvenimą ar žinojo? Šiuolaikiniai lenkai rodydami į visus tuos Piotr Woznial, Ana Stasial, Meczizlov Gaidel ir pan. teigia, kad tokios „lenkiškos“ pavardės yra „aiškus įrodymas“, kad lenkai čia gyveno „ot vekov“. Tuo ir pagrįstos jų teritorinės pretenzijos. 

Nepagalvojo Rytas Staselis, kad jei nebūtų pokario Lietuvos valstybės su griežta Lietuviška politika, tai šiandien Ryt Stasiel būtų „tikras lenkas“, redaguotų sau lenkakalbį žurnalą „Doroga“ ir net neabejotų, kad ir jo senelis Piotr, o senelė Ana yra lenkai „ot vekov vechnix“.

Esavičius

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą