Su Visagalio Dievo, Viengimio Sūnaus Jėzaus Kristaus, gimimo Diena !!!

.


Skardžiuoju kūdikio riksmu,

Mesijas paskelbė naujieną,

Nuo šiol visai kitu būdu,

Skaičiuosite metus ir erą.


Silpnumas nuo dabar jėga,

Kvailystė - išminties šaltinis,

Vaikystė karaliauti pakviesta,

Puikybė sutrypta į nieką.


Galia, nuo šiol, yra kita.

Ji ėdžiose ramiai sau miega.

Tas kam priklauso visuma

Priklausomas dabar nuo pieno.


Visiems išminčiams ir kvailiams,

Nuo šiol suvokti reikia vieną.

Tik tas kas kūdikiu atgims,

Išvys IŠGELBĖJIMO DIENĄ.

　


Jėzus mums kalbėjo: ..... “Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš. (Jn 6,35)

Krikščionys per visus amžius, nuo Mesijo gimimo dienos, dalinosi į ATEINANČIUS (kurie iki tol kol ateina pas Jėzų Kristų, niekuomet nebūna alkani) ir TIKINČIUS (kurie, kai tik nuoširdžiai patiki Jėzumi Kristumi, niekada ir nieko daugiau nebetrokšta). 


   Ateiti pas Kristų labai svarbu ir tai labai praktiška žiūrint iš gyvenimiškos (istorinės) patirties, nes atsitraukimas nuo Dievo visada atneša badą, nepriteklių ir netikrų dievukų garbinimą. (Prisiminkite amžinai pusalkanę, eilėse prie Vengriškų žirnelių besipjaunančią Sovietų Sąjungą arba pažvelkite į sulysusią ir savo storiems stabams ašarotai besilankstančia Šiaurės Korėją.) Bet dar svarbiau yra patikėti Jėzumi Kristumi. Būtent tie kas patiki, nustoja TROKŠTI. Patikėjus Mesijumi visi netikri troškimai praeina ir mus užplūsta neįtikėtina dvasinė ramybė, pasitikėjimas ir užtikrintumas. Iš mirties baimės ir neužtikrintumo mes pereiname į AMŽINAJĮ GYVENIMĄ.

　

    Gerai kai ateinate į Jėzaus įsteigtus namus, net jei tai yra vien tik iš praktinių sumetimų (pavyzdžiui juose tarnauti už atlygį), bet dar svarbiau yra PATIKĖTI Jėzumi Kristumi. Vien tik atėję pas Jėzų Kristų jūs, nors ir nustoję alkti vis vieną nenustojate trokšti. Todėl, kaip laiške Korintiečiams dėstė mano brolis Paulius, jei vis dar ko nors trokštate, tuomet ....karštai trokškite aukštesniųjų dovanų! Ir visgi rodau jums dar pranašesnį kelią. (1 Kor 12,31)

　

Su broliška meilę ir rūpesčiu

Esavičius

Lietuvos valdymo esmė

  Klaidžiodamas internete užtikau labai taiklų komentarą apie Lietuvą stekenančių pusglušių kolchoznikų valdymo esmę. Komentatorius prisistatęs kaip Agnė:

  
   Lietuvos valdantieji tarnauja ne tautai, o vertelgoms. Įstatymais jiems sudaromos sąlygos TEISĖTAI prisiplėšti.   

      Štai, su šūkiu " Gal išgelbėsim nors vieną gyvybę" , visi vairuotojai buvo priversti pirkti naujas vaistinėles. Vidutinė kaina - 35 lt. Automobilių Lietuvoje - 1, 8 mln. Vėliau - tas pats su liemenėm. Pirkimo vajaus metu - vid. - 25 lt. Apklausėme apie 600 vairuotojų, ar kas per metus nors kartą buvo tą liemenę apsivilkęs. Tokių neatsirado...
Viena iš pagrindinių priežasčių, nesulaikomai didinančių vėžinių, alerginių ir kvėpavimo takų susirgimų skaičių – oro užterštumas. Kiekvienas automobilis šviesoms artimųjų režime per 1 val. sudegina 0, 2 ltr. degalų. Stovint spūstyse arba prie šviesoforų, šviesoms tenkanti degalų dalis sudaro 10-15%. Jeigu nėra vėjo, teršalai kaupiasi, ir oro užterštumas dėl to gali padidėti 20-30% (šaltinis - fao.org).
Vakarų valstybių tinklapiuose pilna informacijos ir statistikos analize bei moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų apie šviesų žalą. Kam Lietuvoje gera? Nepaisant to, Lietuvoje dieną nuolatos žibina maždaug 300.000 automobilių. Jie per valandą šviesoms sudegina apie 60.000 ltr, per 10 val. – apie 600.000 ltr degalų. Beje, ir lempučių techninis tarnavimo laikas - apie 400 val. O firminio komplekto kaina - apie 350-400 Lt. (O dabar pasiskaičiuokit, kiek pinigėlių TEISĖTAI kažkam nubyra...)
Austrijoje, nuo 2005 m. įjungus šviesas, kiek žinau, dėl tokios nesąmonės net protesto demonstracijos vyko, kol nuo 2008 metų šviesų nebejungia. Ir - O STEBUKLAS! - avarijų, žuvusių, sužeistų sumažėjo.

    Lietuviai - veršių tauta - lieps valdžioje įsitaisę veikėjai važinėti su prie šlipso pririštu pimpalu - prisiriš ir važinės, šventai tikėdami, kad taip " gal išgelbės nors vieną gyvybę"

Pagarba komentatoriui (rei) AGNEI, labai taiklu. Iš esmės Lietuvą valdantys administratoriai patys mažai ką gauna, visais pelnais iš tokių įstatymu naudojasi užsieniečiai, bukiems kolūkiečiams numetami tik apgailėtini trupiniai.

  Bjauru, kai įvairių okupacijų per kartų kartas pridresiruotos menkystėlės ir jų tokios pat atžalos valdo bendruomenę, visa valstybė kenčia, o atsakyti už tai nėra kam.

Šventas Kankinys Usas reabilituotas

  Šiandien išgirdome puikia naujiena. Naujausių laikų Lietuvos elito stabilumo, nepriklausomos nuo nieko nomenklatūrinės sistemos gynėjas ir kankinystės simbolis Ūsas, išteisintas ir reabilituotas. LTSR teisėtumas nugalėjo.

   Sovietijoje užauginta, kovoje su miškų banditais ir kitaminčiais užgrūdinta,visišką nepriklausomybę nuo Lietuvos teritorijoje gyvenančių runkelių įtakos užsitikrinusi teisėsauga, parodė visiems nepatenkintiems jų vietą šioje valstybėje.

   Šiuo teismo sprendimu aiškiai pasakyta:

   Cit avinai, JOKIOS PEDOFILIJOS NE BUVO!!!! "Vsio zakonno", dabar užkemšate savo runkeliškas srėbtuves ir atgal prie darbo. Mekena čia mat praščiokai ant visiškai nuo nieko nepriklausomo LTSR (socialdemokratkonservatorisko)  elito. TIE-SOS jie mat reikalauja. Tiesa kainuoja brangiai, dažniausiai tik krauju ją įmanoma nupirkti, o jūs esate niekingi bailiai - kirminai besislapstantys savo mažuose urvuose, todėl jums tiesos nupirkti nepavyks.

"Dirbk, mokėk mokesčius ir dvėsk" - tai tavo teisė, Lietuvos runkeli ir jos is tavęs niekas ne atims ...

   Mes kada tik norėsime išnaudosime jusu vaikus, o jei šakositės, tuomet per vaikų teisių tarnybą ZAKONNO atimsime juos, ikišime į vaiknamius ir ten prievartausime kada ir kaip norėsime. Dar, kad jums nepasirodytų per maža, per bankus, teismus ir anstolius ZAKONNO atiminėsime jūsų turtą o jus pačius padarysime skolininkais iki mirties.

  Be je, mes jums suteikiame malonę, jus galite pavimčioti įvairiuose internetiniuose komentaruose, o veliau eikite ir dirbkite VARDAN TOS, mūsų sau susikurtos nepriklausomos nomenklatūrinės, LTSR.

p.s. Būtent todėl bet dalį smegenų turintys žmonės kuria savo ir savo vaikų gyvenimą civilizuotose šalyse, nepasitikėdami nepriklausoma Lietuvos teisėsauga ir niekam netsakinga LTSR nomenklatūra.

Esavičius

 

Tik mulkiai vis dar tiki į evoliucijos teoriją (Vokiečių mokslininkų filmas)

Anegdotas

   Šv.Petras danguje ateina pas Jėzų Kristų ir sako:

    - Čia didelis pulkas numirusių ateistų Tavęs ieško, nori apie kažką pakalbėti.

    Jėzus atsako:

   - Pasakyk jiems, kad MANĘS NĖRA.

 

   

Aksiomos

Kaip neišvengiama mirtis,
Taip išdidieji neišvengs žlugimo.
Romieji išdidžius valdys,
Stiprieji lenksis nuolankiesiems.

Įžulios akys ašarų pritvinks,
Kieti sulūš,
Savim pasitikintys išmaldos prašys,
Galingieji bejėgius garbins.

Kas neišvengiama to nepakeisi.
Todėl kas daro vien tik tam,
Kad "bent kažką" daryt,
Tas krauna turtą priešams.

Palaukti ir stebėti protingiau,
Nei erzelį sukėlus,
Tuščiai jėgas švaistyt be tikslo.
Juk potvynio su šaukštu nestabdysi?

Yra tvarka nekintamai tvari,
Pasėsi vėją, pjausi vien tuštybę.

Esavičius

C/GB 17.10.2012

Žmonės išprievartautomis smegenimis

Kai analizuoji Lietuvos viešosios kalbėsenos foną, tiesiog negali nepastebėti vieno dėsningumo. Beveik visi kalbėtojai/rašytojai ginantys supedofilėjusių nusikaltėlių "teisėtą" siautėjimą valstybės vardu, lygiai taip pat pasisako arba pateisina mūsų kalbos prievartavimą palaipsniu lenkų kalbos gramatikos įvedimu (kitaip vadinamu "w" invazija). Ir vieną ir kitą atvejį jie teisina panašia forma: "na kas čia tokio, kelios raidelės mūsų raidyne", "Na koks skirtumas, porą kartų ikišo".

Prieš kokių 10 metų žiūrėju laidą per televizorių. Buvo rodomas policijos sulaikytas, susigūžęs jaunas vaikinukas, bandęs išprievartauti mažametį berniuką. Berniukas gelbėdamasis nuo prievartos iššoko pro daugiabučio langą. Labiausiai man įsiminė susigūžusio vaikino pasiteisinimas: "Kai aš buvau kalėjime, mane išprievartavo. Po to aš supratau savo prigimtį, kad aš nuo gimimo esu gėjus ir todėl bandžiau suartėti su tuo vaiku".

Kodėl aš iterpiau šį kriminalinį epizodą? Ogi todėl, kad kaip ir tas kalėjime išprievartautas vaikinas, mūsų kelis šimtmečius mentališkai prievartautas "elitas" negimė su tokia tapatybę. Gyvenimo filosofija, kurioje jie gyvena, yra dirbtinai ir brutualiai įskiepyta ir jau po to įsisamoninta ir perduodama kaip neabejotinas teisingo gyvenimo mokymas savo palikuonims. Jie net nebesuvokia, kad galima gyventi kitaip.

Čingyzo Aitmatovo romane "Ilgiau už amžių besitęsianti diena" yra aprašomi Mankurtai.

Karo belaisviui, kurį būdavo nutarta padaryti mankurtu, nuskusdavo plikai galvą ir uždėdavo ant jos ką tik nudobto kupranugario kraujuotą odos gabalą. Po to, jam surišdavo rankas ir uždėdavo ant gerklės medinę kaladę, kad jis negalėtu galva paliesti žemės ir palikdavo žmogų dykumoje porai dienų. Kepinant saulei ant galvos esanti kupranugario oda pradėdavo trauktis suspausdama galvą. Kupranugario plaukai įsismeigdavo į galvą sukeldami nepernešamą kančią, kuri buvo sustiprinama vis stiprėjančio troškulio. Po kiek laiko, auka arba mirdavo, arba netekdavo atminties apie savo buvusį gyvenimą ir tapdavo idealiu vergu, nepriekaištingai ištikimu savo šeimininkui. Vergai mankurtai kainuodavo nepalyginamai brangiau nei paprasti vergai, nes jų nebereikėdavo saugoti ir taip pat nebereikėdavo saugotis jų keršto. Čingizo Aitmatovo romane pasakojama apie tai, kaip jauną kimpčiaką Žolmaną, Donenbajaus sūnų, tapusį žuanžuanų belaisviu, padarė mankurtu. Jo motina, Naiman Ana ilgai ieškojo sūnaus, bet kai surado jis ne tik jos ne pažino, bet savo šeimininkų įsakymu nužudė ją, be jokios sąžinės graužaties. Mankutai nežinodavo (ir net nenorėdavo žinoti) savo prigimties ir protėvių, nežinojo savo tikrojo vardo (naudojosi šeimininkų sugalvotomis „kličkomis“, panašiai kaip sulenkinti Lietuviai). Mankurtas kaip šuva, pripažindavo tik savo šeimininkus, jis nekreipdavo dėmesio į jokius argumentus ir klausydavo tik šeimininko nurodymus. Tai jam buvo aukščiau visko.

Kartą su vienu labai žymiu „šoumenu“ užsukome į senamiestyje buvusį vieną aplinkosaugos departamentą. Jam vadovavo neaiškaus amžiaus „moterė“, viena iš feministinių A.M.Pavilionienės pasekėjų. Užėję pas ją į kabinetą buvom labai džiugiai sutikti. „Moterė“ liepė savo sekretorei atnešti kavos ir konjako. Mano kompanjonas nusistebėjo ir paklausė ar ji nebijanti taip, darbo dienos viduryje, gerti konjaką? Man ligi šiol įstrigęs atmintyje jos atsakymas: „Na jau, ko bijoti, Maskvos jau nebėra, dabar mes patys sau šeimininkai, TODĖL DAROM KĄ NORIM“. Apgailėtina. Laikinai paleistų į laivę vergų lėbavimas, nei kiek nesusimastant nei apie pasekmes nei apie realybę. Juk griežtai lakomas vergas, kai jį paleidžia į laisvę, mėgaujasi nebaudžiamumu, todėl daro vis daugiau nusikaltimų, o vėliau tiesiog degraduoja arba grįžta pas savo šeimininkus vergauti toliau. Paskaitykite JAV vergų išlaisvinimo įstoriją. Tie kam suformuota vergo savivoka iš jos nebegali išsilaisvinti. Jiems pastoviai reikalingas botagas ir meduolis. Patys jie nesugeba sukurti pridėtinės vertės ir nesugeba gyventi bendruomeniškai. Jie prasiskolina ir sužlugdo/iššvaisto viską kas jiems, istorijos vingrių pasekoje, atlieka nuo buvusių šeimininkų.

Mūsų ilgai prievartautas „elitas“, netekęs vieno šeimininko ir susipainiojęs savo vergiškame „darom ką norim“, jau dabar karštligiškai ieško naujo vegvaldžio iš kurio galėtų gauti nurodymus kaip elgtis. Laisvai gyventi jie nesugeba, prie Maskvos valdymo jie grįžti nebegali, todėl jų akys vis dažniau krypsta į Lenkiją. Koks ne kos o šeimininkas. Jų supratimas paprastas kaip ir pas visus vergus, “ Na ir kas, kad nebeteksime savo istorijos, po truputį prarasime kalbą, nebeteksime laisvės ir didžiosios dalies bendruomenės, bet užtat pagaliau bus ŠEIMININKAS, kuris nurodys ką daryti ir kurį galėsime keikti (tyliai) dėl savo nesekmių.“ Sovietijoje išdresiruota Lietuviška „inteligencija“ (Solženycinas įvardino tiksliau – OBRAZOVANŠČINA) vėl po truputį pradeda ruošti Lietuvius lenkų kalbinei ir įstorinei invazijai (pav. Lietuvių kalbos „saugotojų“ A.Smetonos ir I.Smetonienės straipsniai, taip pat grubus lenkiškos istorinės interpretacijos leidinys „Suvalkų sutartis, faktai ir interpretacijos“ siekiantis išteisinti lenkų niekšybę ir t.t.). Visa tai ilgai siekiančių planų mentaliniai pamatai prievartaujantys Lietuvos visuomenės viešąją nuomonę.

Ar įmanoma vergams tapti tikrai laisvais žmonėmis? Ne. Tai neįmanoma, tam reikia gimti laisvam. Tai vienintelis kelias.

Kažkada Žydų mokytojas Nikodemas buvo slapčia atėjęs pas Jėzų Kristų. Jis pripažino, kad niekas negalėtų daryti tokių ženklų, jei Dievas nėra su juo. Prašė paaiškinti kaip jam suprasti tą didingą visaapimantį Dieviškosios išminties mokymą (Dangaus karalystės suratimą). Jėzus Kristus jam atsakė, kad niekas negalės įeiti į Dangaus Karalystę, jei tik jis ne gims iš naujo. Nikodemas nusistebėjo ir paklausė, kaip senas būdamas žmogus gali vėl gimti. Kristus atsakė: „...jei kas negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę. Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia.“

Būtent tai yra naujas gimimas, gimti iš Visagalio Dangaus ir Žemės Sutvėrėjo Dvasios. Būtent tokie gimusieji yra laisvi gimimu ir juose nebėra vergo tapatybės. Vanduo ir Dvasia.

Beveik visi Lietuvoje yra pakrikštyti vandeniu (vieni tik gimę, kiti vėliau) tai reiškia, kad daugeliui atvertas kelias link Kristaus, bet tik nedaugelis žengia tuo keliu ir gimsta iš Dvasios. Gimti iš Dvasios yra įmanoma tik per kitą žmogų, kuris turi tą Jėzaus Kristaus Dvasią ir kuris perduoda šią Dvasią ieškančiąjąm. Kito kelio nėra. Tu gali šauktis Kristaus asmeniškai, savo maldose ir tuomet Jis atsiųs tau savo pasiuntinius, per kuriuos tu būsi išgelbėtas. Būtent taip Petras buvo pasiūstas į pagonio Kornelijaus namus. Būtent tokiu būdu, per Jėzų Kristų, mūsų vergiškos tapatybės šiuolaikinė nomenklatūra gali gimti iš naujo, laisvais valstybės vadovais ir pareigūnais, o mankurtiška sovdepinė obrazovanščina gimti visų gerbiamais Lietuvių bendruomenės išminčiais. Visada prisiminkite ką sakė mūsų Mokytojas: Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus.



Esavičius