Aš čia nekalbėsiu apie pagonis, ateistus ir kitokius ribotus žmones, norėčiau pakalbėti apie stabmeldžius kurie vadina save krikščionimis.
Šventajame Rašte mes matome trys žmonių esybės apibūdinimus, tai Dievo žmonės, stabmeldžiai ir pagonys. Koks kiekvieno iš nurodytų žmogaus esybės apibūdinimų statusas ir forma, tai yra labai platus pasakojimas, todėl nesiplėsdamas aš norėčiau trumpai apsistoti ties vienu Šventajame Rašte pateiktu žmogaus esybės apibūdinimu – stabmeldžiai.
Prieš pradedant norėčiaus sudėlioti atsakomus klausimus: Kas tokie stabmeldžiai? Kaip suprasti antrąjį Dievo įsakymą dekaloge? Ar atpirktieji iš įstatymo prakeikimo (krikščionys) gali būti stabmeldžiais? Ką Dievas vadina stabmeldžiais ir kuo skiriasi stabmeldžiai nuo pagonių, ateistų ar šiaip kitų protiškai apribotų žmonių?
Visų pirmą, kas yra antras Dievo įsakymas?
Priešistorė: Per Mozę Dievas perdavė dešimt savo įsakymų (dekalogą). Antras įsakymas dekaloge skamba taip „Nedaryk sau jokio drožinio, nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje. Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems! Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia, bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.“
Pagrindinis šio įsakymo nurodymas tai nesidaryti sau jokio drožinio ir atvaizdo ir netarnauti jiems.
Sąvoka „drožinys“ nurodo į tai, kad nebūtų daroma jokių materialų (apčiuopiamų) garbinimo formų, o sąvoka „atvaizdas“ nurodo į tai, kad žmogus nedarytų sau jokių dvasinių arba mentalinių formų, kurias klaidingai galėtų pradėti garbinti vietoje Dievo. Atpažinti stabmeldį yra nesunku, nes Šv. Raštas nurodo pagrindinius skiriamuosius stabmeldžio charakterio požymius tai godumas (Kol. 3,5) ir užsispyrimas (1 Sam. 15,23)
Dabar atkreipkite dėmesį į tai, ką Dievas vadino stabmeldžiais. Pranašui Ezechieliui Dievas nurodė kur yra pasidarę stabus Izraelio vyresnieji (Ez 14:3) t.y. savo širdyse Jie pasidarė atvaizdą – mentalinį stabą.
Skaitydami Šv. Raštą mes aiškiai matome, kad pagonys tai drožinių (materialių stabų) garbintojai, o stabmeldžiai tai atvaizdų (Dvasinių stabų, nematerialių sistemų) garbintojai.
Trumpai tariant šiandieniniai žmonės yra daugumoje stabmeldžiai (užsispyrę ir godūs) prisidarę savo širdyse įvairių atvaizdų (nematerialių stabų), garbina juos nesuvokdami, kad gyvena prakeikime ir tamsume iš kurio juos gali išlaisvinti tiktai Kristus.
Pas Kristų atėję žmonės dėl netinkamo mokymo po kiek laiko tampa krikščioniškais stabmeldžiais, besimeldžiančiais žmonių sukurtam įformintam įrėmintam Dievo atvaizdui taip atitoldami nuo tikrojo Gyvojo Dievo ir tapdami prakeikimo (ir dvasinio ir materialaus) dalininkais.
Kaip atsitinka, kad gerais norais grystas kelias į pragarą?
Gerą sėklą (Dievo Žodį) pasėjusieji po kiek laiko pastebi, kad ten yra pilna prisėta ir raugių (žmogiškų priesakų). Tai labai paprasta - Dvasioje ir tiesoje Dievą garbinantis žmogus susiduria su aplinkinių nesupratimu ir ribotumu, todėl pradeda struktūrizuoti savo aplinką. Kol gyvas tas žmogus kuris struktūrizavo tą aplinką, tol yra gyvas ryšys tarp Dievo ir žmonių, bet kai lieka tik struktūrizuota aplinka, garbinimo forma, bet nebelieka Dievo žmogaus, ši garbinimo forma tampa nebe Dievo garbinimu bet dvasine stabmeldyste.
p.s. Krikščioniški stabmeldžiai privalo dirbti savo darbą, skelbti Kristų, spausdinti Šv.Raštą ir daryti kitą darbą susijusį su Dievo planu, priešingu atvejų yra nutraukiamas jų darbą skatinantis ir godumą tenkinantis veiksnys – pinigai. Neteisusis ūkvedys tik tada yra giriamas (Lk 16,8), kai darosi sau draugų šeimininko sąskaitą, nes neteisiojo ūkvedžio draugai yra Dievo plano dalis.
Su broliška meilę
Esavičius
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą