2019 m. gegužės 13 d., pirmadienis

Žalčių vestuvės



Aš sapnavau, bjaurias žalčių vestuves,
Ten susirinkę rangėsi ropliai,
Ant nugarų iškėlę dvi stambias gyvates,
Savo linksmybes surengė žalčiai.

Stambi, glitnių žalčių porelė,
Vis rangėsi kartu stačiai,
Ir nesuprasi, kas iš jų patelė,
Nes elgėsi abu kaip patinai.

Šnypštimas runkelių laukuose,
Gyvatės rengiasi puotaut,
Nevalgo jos jokių daržovių,
Pelėms jos mėgsta vadovaut.

Daugiau pelių, daugiau gardėsio,
Jas iš visur čia reikia vežt,
O runkeliai gyvatėms trugdo,
Pelėms juos reik visus sušert.

Žemelė gyvatynu tapo,
Kur ne užminsi - uodega,
Ir niekas jų nebenaikina,
Nes nėr žmonių - šiame lauke. 

2019 m. balandžio 28 d., sekmadienis

Kristus Prisikėlė !!! IŠ TIESŲ PRISIKĖLĖ !!!








   Sveikinu visus ištvermingus Visagalio Dangaus ir Žemės Sutvėrėjo, Viengimio Sūnaus, Jėzaus Kristaus sekėjus ir mokinius su mūsų Didžia švente. Ją mes nepertraukiamai švenčiame kartu su apaštalais ir jų mokiniais nuo pat Jėzaus Kristaus prisikėlimo dienos.


   Vakar (per Didijį Šeštadienį), kaip ir daugelį  amžių prieš tai, Dievas siuntė mums materialų, apčiuopiamą, ženklą apie savo Sūnaus Jėzaus Kristaus prisikėlimą.

   Jeruzelėje, Viešpaties kapo bažnyčioje, jau kelis tūkstantmečius, stebuklingu Dievo jėgos veikimu, žmonijai yra siunčiama šventoji ugnis. Šios ugnies atėjimą prieš kelis šimtmečius nesustabdė net musulmonų valdovų bandymai neleisti krikščionių į šventyklą. Tuomet ugnis stebuklingai perskėlė koloną šventyklos išorėje ir pasiekė verkiančius ir besimeldžiančius krikščionis. Nuo to laiko niekas nebandė sukliudyti atsiimti Šventąją ugnį pačioje Šventykloje.

  Yra pranašystė, kad būtent tais metais, kuomet Šventa Ugnis nepasirodys, tuomet ir bus pasaulio pabaiga.

  Visada prisiminkite broliai, kas miršta kartu su Kristumi tas su Juo ir prisikelia. Apaštalas Jonas mus  moko, kad būtent tie kas mirs kankinio mirtimi už Jėzaus Kristaus vardą, bus pirmojo prisikėlimo dalininkais.

  O tie broliai, kas manote naudoti Dievo tikėjimą savo žemiškose žmogiškose įsivaizdavimuose, prisiminkite ką sakė Kristus apaštalui Petrui, apie kurį tik neseniai buvo pasakęs, jog jis yra uola ir ant tos uolos Jis pastatys Savo bažnyčią. Kai tik apaštalas Petras pradėjo atkalbinėti Kristų nuo darbo kurį Jam buvo skyręs Tėvas, Jėzus Jį pavadino šėtonu: "Eik šalin, šėtone,nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!“.(Mk 8,33)

  Įsidėmėkite, kad kai tik Kristaus mokiniai pradeda mąstyti žmonių, o ne Dievo mintimis, jie tampa šėtono darbų dalininkais.

Kristaus prisikėlimo akivaizdoje susimąstyk apie tai kuomet baigsi šį trumpą gyvenimo kelią ir atsistosi amžinybės akivaizdoje - Ką tada sakysi Visagaliui? 

Kai tu numirsi ką sakysi Visagaliui?
Juk Amžinybėje visus JISAI apklaus.
Kur nėra laiko, ten kiekvieną tavo dieną,
Jis po akimirką dėliodamas aptars.
Ne tik kiekvienas tavo žodis ar mintis,
Kiekvienas veiksmas/neveikimas,
Bet netgi veido išraiška, povyza,
Ir žvilgsniai teisingumo reikalaus.
Manai tai dar toli
                              ir gal ne bus To?
Save įtikinai, kad po mirties jau pabaiga?
Manai „bailių tamsių kvailių“ sukurtas teismo mitas,
Tavęs, o proto bokšte,
                                   nepalies?
O ką daryt su tuo ką mes jau žinom tiksliai?
Kad medžiaga/energija TVARI.
Jos neįmanoma sukurti/sunaikinti
Ji   A  M  Ž  I  N  A . Tuomet, o koks tu pats esi?
Jei tai iš ko sukurtas tu,
Išliks per amžius, kodėl meluoji sau,
Kad po mirties tavęs neliks?
Kad amžinybėje išsisklaidys tavo esybė?
Ir teisingumo nieks ne reikalaus?

2019 m. balandžio 21 d., sekmadienis

Turbūt neįmanoma aiškiau apibūdinti to, kas įvyko Ukrainoje. Татьяна Монтян




  Ukrainos Advokatė Tatjana Monitian glaustai, aiškiai ir ir netolerantiškai apie tai kas šiuo metu įvyko Ukrainoje.




2019 m. balandžio 19 d., penktadienis

2019 m. kovo 28 d., ketvirtadienis

2019 m. kovo 11 d., pirmadienis

Ф. И. Тютчев. Наш век



Не плоть, а дух растлился в наши дни,
И человек отчаянно тоскует...
Он к свету рвется из ночной тени
И, свет обретши, ропщет и бунтует.

Безверием палим и иссушен,
Невыносимое он днесь выносит...
И сознает свою погибель он,
И жаждет веры... но о ней не просит.

Не скажет ввек, с молитвой и слезой,
Как ни скорбит перед замкнутой дверью:
«Впусти меня! – Я верю, боже мой!
Приди на помощь моему неверью!..»

10 июня 1851