2019 m. rugsėjo 28 d., šeštadienis

Kas yra Dievo tauta? Mozės mokymas.


Fariziejai išplūdo Jėzaus išgydytą aklą gimusį žmogų: „Tai tu esi jo mokinys, o mes – Mozės mokiniai."

Štai Mozės mokymas:

 „Klausykite, dangūs! Aš kalbėsiu, žemė teišgirsta mano žodžius.
 Mano pamokymai kris kaip lietus, mano žodžiai kaip rasa, kaip lietaus srovės ant žolės ir kaip lašai ant želmenų.
 Aš skelbsiu Viešpaties vardą; atiduokite mūsų Dievui garbę!
 Jis yra Uola; tobuli Jo darbai, visi Jo keliai pilni teisybės. Dievas ištikimas, be jokios neteisybės, Jis teisus ir teisingas.
Jie sugedo ir nėra Jo vaikai dėl savo išsigimimo, nedora ir iškrypusi karta.
Argi taip atsilygini Viešpačiui, kvaila ir neišmintinga tauta?

Argi ne Jis tavo tėvas, kuris tave įsūnijo?

Argi ne Jis padarė ir įtvirtino tave?
Atsimink senąsias dienas, apsvarstyk praeitų kartų laikus; klausk savo tėvo, jis tau pasakys, savo senelių – jie tau papasakos.
Aukščiausiasis skyrė tautoms kraštus, dalino žmonių vaikams žemes ir nustatė tautoms sienas pagal Izraelio vaikų skaičių.
Viešpaties nuosavybė yra Jo tauta, Jokūbas – Jo paveldėjimo dalis.
Jis ją rado negyvenamų dykumų platybėje; globojo ir rūpinosi ja, saugojo kaip savo akį.
Kaip erelis moko skristi savo jauniklius, pats sklando virš lizdo ištiesęs savo sparnus ir neša juos ant savo sparnų

taip Viešpats vienas ją vedė; nebuvo su Juo jokio kito dievo.
Jis vedė ją žemės aukštumomis, maitino laukų vaisiais, davė medaus iš akmens ir aliejaus iš kietos uolos,
sviesto iš karvių, pieno iš avių, taukų iš ėriukų, Bašano avinų ir ožkų; gerų kviečių ir vyno iš vynuogių kraujo.
Nutukęs, suriebėjęs, sustorėjęs Ješurūnas paliko Dievą, savo Kūrėją, ir paniekino išgelbėjimo Uolą.
Svetimais dievais ir bjaurystėmis jie sukėlė Viešpaties rūstybę.
Jie aukojo demonams, ne Dievui, naujiems dievams, kurių jie nepažino, kurie ką tik pasirodė, kurių nebijojo jų tėvai.
Uolą, kuri tave pagimdė, tu paniekinai ir užmiršai Dievą, savo Kūrėją.
Viešpats tai matė ir bjaurėjosi jais, nes Jį supykdė Jo sūnūs ir dukterys.
Jis tarė: ‘Paslėpsiu nuo jų savo veidą ir žiūrėsiu, koks bus jų galas. Tai yra sugedusi karta, neištikimi vaikai.
Jie sukėlė mano pavydą tuo, kas nėra dievai, supykdė mane savo tuštybėmis;

 Aš sukelsiu jų pavydą tuo, kas nėra tauta, supykdysiu neišmanančia tauta.
 Mano rūstybės ugnis užsidegė. Ji degins iki pragaro gelmių; ris žemę, jos vaisius ir kalnų pamatus.
Aš krausiu ant jų nelaimes ir šaudysiu į juos savo strėlėmis.
Jie bus varginami bado ir naikinami drugio bei baisiausio maro.

Siųsiu jiems plėšrius žvėris ir nuodingas gyvates.
Lauke juos naikins kardas, o viduje – siaubas, negailėdamas jaunų, senų nė kūdikių.
Aš būčiau sunaikinęs juos visiškai, net prisiminimą apie juos išdildęs iš žmonių atminties,
bet nedariau to, kad kartais jų priešai nesugalvotų sakyti, jog jie sunaikino juos, o ne Viešpats.
Tai neišmintingi žmonės, neturintys supratimo.
O, kad jie būtų išmintingi ir suprastų tai, ir numatytų, koks bus jų galas.
Kaip vienas galėtų vyti tūkstantį ir du persekioti dešimt tūkstančių, jeigu jų Uola nebūtų atsisakiusi jiems padėti ir Viešpats nebūtų nuo jų pasitraukęs?
Mūsų Uola nėra tokia, kaip jų uola, patys mūsų priešai tai liudija.
Tikrai jų vynmedis yra iš Sodomos ir Gomoros laukų. Jų vynuogės yra nuodingos ir vynuogių kekės karčios.
Jų vynas yra slibinų ir angių nuodai.
Visa tai laikoma mano užantspauduotame sandėlyje.
Mano atlyginimas ir kerštas, kai jų kojos paslys. Jų pražūties diena arti, greitai juos ištiks tai, kas jiems skirta’.
Viešpats teis savo tautą ir pasigailės savo tarnų, kai jų jėgos bus išsekusios.
Jis sakys: ‘Kur jų dievai, uola, kuria jie pasitikėjo?
Kur tie, kurie valgė jų aukų taukus ir gėrė jų aukų vyną? Tegul jie pakyla ir padeda jums.
Supraskite, kad Aš esu vienas ir šalia manęs nėra kito dievo. Aš užmušu ir atgaivinu, sužeidžiu ir gydau; ir niekas neišgelbės iš mano rankos.
Aš, pakėlęs ranką į dangų, sakau – Aš esu gyvas per amžius.
Aš išgaląsiu savo žibantį kardą ir teisiu. Atkeršysiu savo priešams ir atlyginsiu tiems, kurie manęs nekenčia.
Mano strėlės pasigers nuo kraujo, o mano kardas ris mėsą, kraują užmuštųjų ir belaisvių, priešo vadų galvas’.
Džiaukitės, tautos, kartu su Jo tauta, nes Jis atkeršys už savo tarnų kraują, kerštu atlygins priešams ir pasigailės savo žemės ir savo žmonių“.




Mokinys nėra viršesnis už mokytoją: kiekvienas mokinys bus gerai išlavintas, jei bus kaip mokytojas.

Mozės mokymą Dievas užbaigė šiais žodžiais: 

   "Kadangi judu nusikaltote man prie Meribos vandenų Cino dykumoje, Kadeše, ir neparodėte mano šventumo tarp izraelitų, tu matysi žemę, kurią duodu izraelitams, bet neįeisi į ją“ 

TAI GALIOJA IR MOZĖS MOKINIAMS KURIE NEKLAUSO MOZĖS IR ATMETA MESIJO - JĖZAUS KRISTAUS MOKYMĄ.

P.S.
Ne savo tautą pavadinsiu savąja tauta ir nemylimą – mylima.

2019 m. rugsėjo 12 d., ketvirtadienis

Kas negerbia Marijos, tas neturi Kristaus.

  Jėzaus Kristaus Motina Marija, paprasta Izraelio tautos mergaitė, iš neturtingos šeimos, tapo labiausiai pagerbta žmonijos moterimi.

  Iš kartos į kartą pasaulio tautos kuria ir gieda Jai giesmes, taip nenumaldomai įvykdomas Žodis:

„Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Visagalis, ir šventas yra jo vardas! (Lk 47-49)

Visagalis pasakė:
  ....žodis, išeinantis iš mano burnos: jisai nesugrįš pas mane bergždžias, bet įvykdys, ko trokštu,
ir atliks, ko siųstas“. (Iz 55,11)

  Niekas negali atsilaikyti prieš Dievo Žodį, viskas ką perduoda mums Biblija įvyksta:

Rusų giesmė:




2019 m. rugsėjo 10 d., antradienis

Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!

Prieš pat mirtį ant Kryžiaus, Žmogaus Sūnus sušuko: Eli, Eli, lema sabachtani?, tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!


  Mūsų Viešpats ir Karalius, Jėzus Kristus, mus perspėjo, kad Jis ir Jo Tėvas Dievas, Visagalis Dangaus ir Žemės Sutverėjas, yra VIENA. Jeigu mes matome Jį, mes matome ir Jo Tėvą, jeigu mes tikime Jį, tai mes tikime ir Jo Tėvu, Jeigu mes sekame Juo reiškia mes einame pas Dievą.


  Kadangi Dievas negali numirti, Jėzaus Kristaus Dieviškoji esybė, Jo Mylintis Tėvas esantis Jame, trumpam atsitraukė, nuo Savo Viengimio Sūnaus ir leido Jam įvykdyti tai kam Jis ir buvo atėjęs į šį pasaulį. Leido Jam numirti tikra mirtimi už mus, nuklydusius Dievo kūrinius, kuriuos Jis sukūrė su meilę, pagal Savo Atvaizdą ir Panašumą. Dievas matė ir kentė Savo Viengimio Sūnaus begalinį skausmą ir mirtį. Būtent dėl to skausmo ir viengimio Sūnaus mirties, Dievas atleido VISKĄ tiems, kas patikėjo, patiki ir patikės Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi. Jėzus Kristus savo kančios mirtimi išpirko visas mūsų kaltes, kuriomis mes nusikaltome, nusikalstame ir nusikalsime Dievui Tėvui. Jis už mus iškentėjo tai, kas buvo skirta mums patiems. Tai neįtikėtina dovana ir Dievo malonė, kuri suteikiama ne už nuopelnus, o dykai.


  Tie kas patiki Jėzumi Kristumi, nebeteisiami Dievo teismo, nes už juos jau sumokėta Jėzaus Kristaus, Žmogaus Sūnaus KRAUJU. Įtikėję, jie pereina tiesiogiai iš mirties į GYVENIMĄ. Tikrą gyvenimą, pilną Dievo malonės ir rūpesčio. O tie kas atmeta Jėzų Kristų, tie jau pasmerkti dėl savo netikėjimo.


  Tėvas prikėlė Savo Sūnų, lygiai taip pat Jis prikels ir mus, Jo Sūnaus sekėjus ir mokinius. Visiems kas patiki Jėzumi Kristumi, Jis suteikia galią tapti Dievo vaikais. Niekada nepamirškite to broliai ir šaukitės savo maldose Jėzaus Kristaus vardo, nes NEI VIENAS kas šauksis Dievo vardo ne bus sugėdintas ir NEI VIENO kuris ateis pas Jėzų Kristų, Jis ne atstums. 

2019 m. rugsėjo 8 d., sekmadienis

Lietuva

Sergu bepročių kliedesiais,
Dirbtinėm šypsenom, seilėtais sakiniais.

Sergu menkystų sukurta tvarka,
Praščiokų kultūra ir jų beskoniais kūriniais.

Sergu iš teisingumo besijuokiančiais teismais,
Nupušusiais rinkėjais ir mirštančiais kaimais.

Sergu veidmainiais prezidentais,
Bejėge vyriausybe, pedofiliniais klanais.

Sergu besočiais daktarais,
Žudikais piniguočiais, prokurorais neveiksniais.

Sergu žaliaisiais, raudonaisiais ir rudais,
Pajacų orgijom prasmirdusiais seimais.

Sergu valdininkijos metastazėm ir votim,
Mankurtiškų draudimų debesim.

Sergu kraujuojančiom žaizdom,
Nuo betvarkės į užsienį pabėgusiom šeimom.

Sergu našlaičių ašarom,
Pijokų smarve ir merdinčių senolių aimanom.


Sergu, vaikeliai, aš beviltiškai sergu,
Mirtis prie mano patalo palinkus,
Nebėr jėgų ir noro nebėra,
Nes aš - savų vaikų išniekinta mama

2019 m. rugsėjo 1 d., sekmadienis

Varlė pasiverčianti princu

.
Kaip jūs pavadintumėte žmones kurie šventai tiki pasaka apie tai, kad varlė gali pavirsti princu?

Turbūt atsakysite, kad tuo gali tikėti tik vaikai arba kvailiai. Tuomet leiskite paklausti kaip pavadinti 95 procentus mūsų „šviesuolių“ kurie neabejodami tiki tuo, jog varlės pavirsta princais? Maža to, jie ne tik patys tiki, bet dar ir visose mokyklose ir universitetuose bando tuo įtikinti mūsų vaikus.

Pasakysite nesąmonė, niekas tuo netiki, bet štai jums pavyzdys:

  Naujasis „fundamentalusis“ mokslas (gyvuojantis apie pora šimtų metų ),  visuose vadovėliuose ir moksliniuose tyrimuose įrodinėja, kad varlės virsta princais. Šiam savo vaikiškam įsitikinimui pagysti yra įdedamas vien tik magiškas užkeikimas, "per milijonus milijardus metų“.

Pasirodo, jeigu varlė greitai pavirsta princu, tuomet tai vadinama pasaka, o va jeigu varlė lėėėėtai, per milijonus ir milijardus metų virsta princu, tuomet tai jau vadinama „fundamentaliuoju mokslu“.

Kiekvienas turi laisvą pasirinkimą, ar tikėti pasakomis, ar tikėti Dievu. Dievu, kuris yra toks Didis, Galingas ir nesuvokiamas mūsų supratimui, jog galėjo vien tik vienu savo Žodžiu sukurti visą visatą ir viską kas Joje yra.

Kristus palikdamas savo mokinius pasakė:

'Tenebūgštauja jūsų širdys! Tikite Dievą - tikėkite ir mane! Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, būčiau jums pasakęs. Einu jums vietos paruošti. Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir Aš. Kur Aš einu, jūs žinote, ir kelią jūs žinote'. (Jn 14,1-4)

Jei atsitrauki nuo gyvuliškų gyvenimo rūpesčių ir pažvelgi į dangų žvaigždėtą naktį, pradedi ne tik suprasti šiuos Viešpaties žodžius, bet juos netgi pajauti reginio didingume. Tikrai Didis yra Visatos Kūrėjas ir tikrai daug Jo namuose yra buveinių. Stovėdamas begalybės akivaizdoje tikrai susimąstai, ar verta aukoti amžinybę vien tam, kad patenkinti akimirkos gyvulišką aistrą godumui, garbėtroškai, išdidumui ar abejotinam malonumui?