2015 m. sausio 30 d., penktadienis

Plėšk tai kas priplėšta. (Грабь награбленное)



    "Plėšk tai kas priplėšta. (Грабь награбленное)" Lenino frazė ištarta 1918 metų Sausio 24 dieną tapo tuo politiniu lozungu, kurį kurį iki šiol naudoja įvairūs banditai tam, kad pateisinti savo plėšikavimus. Šių banditų yra dvi rūšys. Vieni, tai žemiausio lygio "chunveibinai", kurių paskirtis sukelti revoliuciją ir pradėti terorizuoti paprastus piliečius. Jie žudo ir plėšikauja vien tik tam, kad gauti įvairias smulkmenas, bet daro tai masiškai ir sukelia visuomenėje baimės paralyžių. Kiti gudrūs, amžinai besišypsantys, "be pykčio" tikrieji plėšikai. Kol jų sukurstytos ir palaikomos atmatos, šūkaudamos įvairius lozungus plėšia paprastus žmones, jie apiplėšia pačią šalį ir paverčia ją savo nesibaigiančio pasipelnymo šaltiniu.

  Labai akivaizdžiai mes tai galime matyti Ukrainoje. Kol "chunveibinai" masiškai terorizuoja žmones , tikrieji plėšikai stumia ilgalaikius projektus. Pav. Masinės, priverstinės Ukrainiečių vakcinacijos įteisinimą , susarginant visą atlaisvinamos teritorijos populiaciją ir padidinat farmacinių kompanijų pelnus (Jau Ukrainos sveikatos ministerija paleido informacinę zombinimo kampaniją pateisinti šiam nusikaltimui). Valstybės vardu beprotišką skolos didinimą (Panašiai kaip ir Lietuvoje pinigus nedelsiant išvagiant). Rimtos gamybos naikinimą, kuri galėtų sudaryti konkurenciją jau jų valdomoms gamyboms užsienyje. Masinis žemės supirkimas (tam Ukrainoje visos žiniasklaidos priemonės įtikinėja žmones jog jų žemė nieko neverta ir niekam jos ne reikia), švietimo sistemos performavimas - auginant vis daugiau besmegenių "chunveibinų", prostitučių ir bebalsių vergų, tam tikslui jau dabar karo draskomoje Ukrainoje priimtas visas paketas Juvenalinės justicijos įstatymų.

  Neseniai turėjome malonumą stebėti, kaip Ukrainos "chunveibinų" grupuotės AIDAR vadeiva Lietuvos Seime dalinosi gerąją patirtimi ir buvo pasodintas garbingoje vietoje šalia nusipelniusio marksizmo lenizmo profesoriaus Vytauto Lansbergio.


  Mūsų "chunveibinai" daro tą patį ką ir Ukrainos, tik turbūt per lėtai ir neryžtingai. Kubiliaus Grybauskaitės tandemo padaryta skola (visų mūsų vardu jie pasiskolino tiek, kad kiekvienas jau esame skolingas po 50 tūkstančių litų  įskaitant ir mūsų kūdikius), dar nepakankama, reikia daugiau pasiskolinti. Nors žemė jau gali būti parduota užsieniečiams, bet kai kurie užspyrę Lietuviai vis dar laikosi savo žemės, prastumdami kažkokius saugiklius. Vakcinacijos vis dar sąlyginiai laisvas pasirinkimas (nors be jų  vaiko į darželį ir mokyklą nebepriima). Vis dar nepakankamai vaikų atiminėjama ir pardavinėjama į užsienį (juvenalinės justicijos įstatymai ir stuktūros vis dar ne visagalės). Rimta gamyba nors ir sunaikinta, bet vis dar gyvi kai kurie žemės ūkio perdirbimo sektoriai, transporto kompanijos ir Lietuvos maitintoja - antrinė automobilių atstatymo ir pardavimo šaka (beje didžiausia Europoje). Todėl Ukrainą terorizuojantys banditėliai atvyko pasidalinti gerąją patirtimi, kaip visa tai iš Lietuvių atimti.

    Įdomu tai, kad Ukrainiečių "chunveibinai" taip pat pamaloninti postais Ukrainos Radoje, o jų anūkėliai ir meilužės įvairiais postais Europos biurokratinėje pelkėje.

   Siūlau pasižiūrėti kuo užsiima, mūsų Seime iškilmingai priimto chunveibino kovos draugas, Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, AZOV "chunveibinų" vadeiva, Igoris Moseičiukas. Jau ankščiau buvau paviešinęs nuorodą į dalį šio video. Kadangi toje dalyje ne buvo nurodyta kur AZOV banditai vykdo savo plėšimą, maniau, kad tai Donbase jie plėšia kažkokį ofisą (atsiprašau, kad suklaidinau). Toje dalyje ne buvo Moseičiuko. Dabar radau pilnesnį video su paaiškinimais. Pasirodo plėšimus jie vykdo ne tik "separatistų" Donbase, bet pačiame Kijeve. Atkreipkite dėmesį į pasimetusius ir neryžtingus Ukrainos sostinės milicijos pareigūnus, kurie atvyko į iškvietimą dėl apiplėšimo. Taip pat atkreipkite dėmesį kokius "brangius" daiktus vagia Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas. Pagal dominamų vertybių kainą, jam dar augti ir augti iki tvartelių, nepriklausomybės fondui suaukoto aukso ir pan. Bet juk ne tik jie čia Lietuvoje dalinasi savo patirtimi, bet ir mūsų "chunveibinai" taip pat jiems padeda suprasti, kad galima ir didesnes vertybes savintis.

Plėšk priplėštą !!!

   

2015 m. sausio 27 d., antradienis

Vatnikė, koloradė Sonia







     Sausio 20 dieną, prasidėjo nauja mobilizacijos
banga Ukrainoje. Tą pačią dieną jauna pora Donecko mieste, Kirovo rajone išėjo pasivaikščioti su savo dukryte, kuriai tik neseniai sukako vieneri metukai. Dailininkė Olga, Architektorius Dmitrijus ir jų mažoji princesė Sofija  Uchanovai. Ta diena buvo tylu ir pora ramiai vaikštinėjo netoli savo namų, kai staiga iš Ukrainos "kiborgų" pozicijų prasidėjo Donecko apšaudymas. Vienas sviedinys sprogo prie jaunos poros. Dmitrijus žuvo vietoje, Olga šiek tiek vėliau mirė ligoninėje, o mažąja Sonią išgelbėjo vaikiškas vežimėlis kurį sprogimo banga nusviedė į šalį. Jai buvo sutrupinta rankytė, kurią Donecko medikai surinko tiesiog iš gabaliukų.  Visa tai matė kitoje gatvės pusėje buvusi Olgos mama Natalija, kuri dabar ligoninėje slaugo ir ramina mažą vaikutį, nes Sonia pastoviai verkia ir reikalauja mamos.

  Ši istorija yra įdomi dar ir tuo, kad toje pačioje ligoninėje gydomas į nelaisvę paimtas "kiborgas" iš Donecko oro uosto. Gydytojai atvedė pas jį mažąją "Vatnikę", "Koloradę" Sonią ir pasakė, - "Tai padarėte jus". Pagyvenęs kresnas diedas "Kiborgas" pradėjo verkti užsidengęs delnais veidą, o Sonia vaikiškai šypsodamasi žiūrėjo į jį savo didelėmis tyromis akutėmis.

 - Atleiskite, atleiskite, aš nežinojau ... Pas mane anūkė tokio pat amžiaus. Aš nežinojau. Mes nežinojom. Mums sakė, kad čia visi teroristai. Atleiskite! 

  Visos Donecko ligoninės perpildytos sužeistų žmonių. Lietuvos televizijos transliuoja fariziejiškai susirūpinusių politikų veidus, kuriuose jie laiko plakatus "Aš Volnovacha" "Mes Mariupolis" ir tuo pačiu palaiko žmogžudžius, kurie meta į šią beprotybės mėsmalę vis naują patrankų mėsą. Ar žinote, kad Ukrainiečiai nebeturi teisės net iš savo miesto išvažiuoti jei neturi pažymos iš karinio komisariato apie tai, kad jie nepakviesti naujai mobilizacijai.

p.s.  Rašau šį tekstą ir žvilgčioju į palaimingai miegančias savo dukrytes. Mažas nuostabias princeses, Ugnę ir Rūtą. Matau jų ramius ir laimingus veidukus ir čia pat prisimenu tuos siaubingus kurstytojiškus straipsnius lietuviškuose portaluose ir dar siaubingesnius komentarus po jais. "Vatnikai", "Koloradai", "ruseliai", "žudyti" "naikinti", "taip jiems ir reikia", "tik kada sunaikins paskutinius rusus tik tada bus ramybė", "nudėti vietoje, juokai baigėsi" ir pan.. Kažkodėl sveiko proto komentarų neįtikėtinai mažai. O juk mano Rūtoje ir Ugnėje trys ketvirtadaliai Rusiško kraujo. Aš pusiau Rusas ir mano žmona iš senos Lietuvos Rusų sentikių giminės. Todėl visiems šiems rėksniams, aš viešai sakau, kad nuo šiol "AŠ VLADIMIRAS TROŠČENKA, ESU VATNIKAS IR KOLORADAS". Savo žodžių patvirtinimui kas dieną nešiosiu įsisegęs Georgijaus juostelę ir tegul tik pabando kokia nors šiukšlė ar šiukšlės ją nuplėšti. Prisiekiu pralaušiu makaulę !!! Aš nejuokauju. Gal aš jau ir nebe jaunas, kuomet lengvai galėjau stoti vienas prieš kelis vyrus, bet aš užaugau vienoje pavojingiausių Vilniaus vietų, Dzukų gatvėje, kurioje savo teisę nebijant vaikščioti tekdavo pastoviai įtvirtinti kumščiais. Praktinio gatvės kovos meno, kaip ir mokėjimo važiuoti dviračiu, žmogus negali pamiršti. Nors seniai ten ne gyvenu, bet kartą su Lietuvos Anegdotų Karaliumi Raimondu Šilansku buvome užsukę į vieną šios gatvės kavinę. Joje vienas stambus žaliūkas pasivadinęs Dzukų gatvės karaliumi, bandė parodyti ką sugeba. Man užteko vieno smūgio, kad nusiūsit naująjį Dzukų "karalių" į nokdauną. Šilas neduos man sumeluoti. Todėl patikėkite, nuplėšti nuo mano krūtinės Georgijaus juostelę nebus labai paprastas veiksmas.

Nuoširdžiai Jūsų, Vatnikas ir koloradas
Vladimiras Troščenka

2015 m. sausio 26 d., pirmadienis

Ukrainos liaudies išlaisvintojai - Bataliono "AZOV" Herojai

  Siūlau pasižiūrėti Janukovičiaus režimo persekioto žurnalisto, Anatolijaus Šarijo paviešintą video nufilmuotą stebėjimo kamerų.

   Tai labai vaizdžiai iliustruoja nuo ko išlaisvina Ukrainiečius šlovingojo bataliono AZOV herojai. Daugelis iš jų, po išlaisvinimo kovų gydosi Lietuvoje už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus.

  Primenu, kad batalionas AZOV įkurtas ir finansuojamas Igorio Kolomojskio, kuris yra visos Ukrainos jungtinės žydų bendruomenės pirmininkas, Europos žydų sąjungos (EJU) prezidentas ir šiaip labai geras, amžinai besišypsantis žmogaus. Pikti liežuviai mala, kad AZOV yra asmeninė Igorio kariuomenė, kuri niekam daugiau, išskyrus pati Kolomojskį nėra atskaitinga, bet mes juk netikime paskalomis.

  Atkreipkite dėmesį kaip jie atsakingai ieško separatistus, išlaisvinto Donbaso ofisuose, daro kratas moteriškose rankinėse ir seifuose. Tikri Herojai, kuriems mes turime dar daugiau paramos nusiųsti.

2015 m. sausio 24 d., šeštadienis

Tikras Chazarų tikslas ne Rusija. Jų tikslas sunaikinti Britanijos Monarchiją.




   Viskas ką mes matome šiandien yra intensyvus pasiruošimas paskutiniam smūgiui, bet ne Rusijai. Rusija ir taip po 1917 metų yra totaliai valdoma chazarų rabinų (Lietuva taip pat). Vladimiro Putino atėjimas į valdžią buvo tiesiog laikinas nesusipratimas, skaudi klaida kurią jie intensyviai taiso. Kažkada Vilniaus senamiestyje, vieno marksizmo leninizmo profesoriaus bute dalyvavau jo dukros surengtame vakarėlyje (ne, ne Lansbergio, jis ne vienintelis ir toli gražu ne pagrindinis chazariško marksizmo profesorius Lietuvoje, jį įtakingi žmonės vadina tiesiog "šestiorke" - berniukas pasiuntinukas, pav. iš vidaus sužlugdyti Garliavos gojų protesto judėjimą). Ten tarp Vilniaus žydų vyko pokalbis apie tai, kad Putiną jie pastatė tik dėl to, kad jau niekas kitas premjeru būti nebenorėjo. Tiesiog reikėjo kažkuom užkišti nieko vertą postą. Visada įdėmiai domėjausi politika ir stebėjau tik pradėjusio dirbti Vladimiro Putino viešus pasisakymus. Jo elgesys, kalba ir laikysena man iškarto paliko įspūdį (kaip sakė Bušas jaunesnysis, pažvelgus Putinui į akis matai, kad tai žmogus kuriuo galima pasitikėti) pasakiau jiems, kad tai bus super galingas Rusijos vadovas, todėl jie be reikalo tyčiojasi. Tuomet buvau išjuoktas. Laikas parodė, kad aš buvau teisus.

  Tęsiam toliau. Vienintelis chazarų pasaulinės hegemonijos kliuvinys yra paskutinė TIKRA baltųjų žmonių monarchija - Britanija ir jos kontroliuojamas pasaulio finansų centras Londono sitis. Šioje vietoje chazarai niekaip negali perimti valdžią. Kodėl? Nes visas Britanijos valdymas yra paremtas kilmingojo Britų kraujo, o ne "išsilavinimo" pagrindu, todėl net neįtikėtinu gudrumu ir pinigais jiems nėra kaip saviškių prastumti ir perimti šios šalies kontrolę. Dėl monarchinio valdymo, Britanijoje veikiantys a lia Donskiai, Zingeriai, Furmanavičiai, Abromavičiai ir kitokie gojų valdymo organų priežiūros rabinai-kolonijų gubernatoriai, turi įtaka tik savo kompaktinių Londono getų ribose ir tiktai savo bendrakraujiems banditėliams ir jų sebrams (skirtingai nei totaliai kontroliuojamoje Lietuvoje kurioje šie banditėliai kontroliuoja viską). Neseniai vienas mano pražystamo Londono žydo draugas, taip pat žydas bankininkas buvo nukištas už grotų dėl machinacijų. Lietuvoje tai ne būtų įmanoma, o Britanijoje (kol kas dar) įmanoma. Britanijoje toks plėšikavimas, koks vykdomas Lietuvoje bankuose yra neįmanomas dalykas. Tam, kad pakeisti šią tvarką ir perimti valdžią Londone, yra pradėta įgyvendinti seniai atidirbta technologija, kuri puikiai suveikė supjudžius Rusijos ir Vokietijos Monarchijas. Abi monarchijos žlugo, o šios tautos buvo niekšingai apiplėštos. Pradžioje Rusai, vėliau Vokiečiai (kurie iki šiol moka Chazarams milžinišką duoklę).

  Žvėriškiausiai chazarai pasielgė su Romanovais. Visi žino kaip nuožmiai buvo išžudyta sosto atsisakiusio Nikolajaus antrojo šeima. Dabar chazarai per savo kontroliuojamą žiniasklaidą ir politikus stengiasi iplieksti dar vieną totalų brolžudišką karą. Britų BBC toje bakchanalijoje beveik ne dalyvauja, o pav. Izraelio kolonijose Vokietijoje, Prancūzijoje ir be abejo Lietuvoje, mes matome, kad jų kontroliuojama žiniasklaida  paskutiniu metu vis labiau didina kurstymo apimtis (pakanka atsiversti chazaro Sorošo valdomus delfi ir 15 minučių, kad įsitikinti). Taip pat ir Rusijoje chazarų žiniasklaida ir "analitikai" visokiais būdais stengiasi įtikinti rusus, jog visos jų šalį ištikusios negandos ne EU kaltė (kurie yra tik vargšai marionetės), tai Britų ir JAV (anglosaksų) darbas.

  Rusai kaip ir Britai yra kariai, nuožmūs bet garbingi. Po sovietų žlugimo, kuomet Rusija šiek tiek apsivalė nuo chazarų sukurtos žvėriškos sistemos, šios sistemos sukurti sraigteliai gausiai pabiro po visą pasaulį. Naujajame E666 sojūze šie Chazarijos sraigteliai dabar užima daugelį valdančių komisarų postų. Be to yra labai daug "apsiausto ir durklo" karių, kurie gyvena ramų gyvenimą, bet atėjus laikui yra pasiruošę vykdyti paliepimus (pav. teroro aktus ir sabotažą). Šiems senosios sistemos kariams reikalingas tik tinkamas įsakymas ir motyvacija (nes rusai net ir brutualiai dresiruojami išlieka rusais, jie efektyviai kaunasi tik jei yra įsitikinę, kad "jų delo pravoje"). Todėl motyvacija ir priešo įvaizdžio formavimas yra pagrindinis Rusijoje veikiančių Chazarų tikslas. Britus ir amerikiečius chazarai ramina, kad jie kontroliuoja situaciją Rusijoje, tam surengia kokius nors parodomus sabotažo aktus. "Rusai jau tuoj tuoj patys nuvers diktatorių Putiną". Patiems rusams tie sabotažo aktai pateikiami kaip vakarų (visų pirmą Anglosaksų) niekšingų darbelių pavyzdžiai. Britai ir JAV ramūs nes jų "gudrūs" sąjungininkai chazarai ir jų vykdomi planai veikia, o Rusai įsiutę ir siutinami toliau. Karas jau prasidėjo, tik jis kol kas ne branduolinis ir patikėkite manimi vakarų veiksmai Rusijos teritorijoje yra visiškai paralyžiuoti ir kontroliuojami (tai sąlygoja unikali rusiško sociumo specifika), o štai Rusijos slaptosios tarnybos veikia efektyviai ir negailestingai ruošdamos atsakomuosius veiksmus, kada jie driokstelės tik laiko klausimas. Šioje situacijoje kas laimi, chazarams nėra svarbu. Svarbiausia, kad visi šioje kovoje išsipurvintų ir susilpnėtu. O tada, ir vienoje, ir kitoje pusėje esantys "geručiai" visų draugai chazarai, patarėjai ir konsultantai išsaus po kontrolinį šūvį. Rusijoje nudės Putiną ir išvaikys jo aplinką, parodydami dėkingiems rusams koks jis buvo vagis ir niekšas, o Britanijoje panaikins ir apiplėš paskutinę baltųjų žmonių monarchiją.

p.s. Paruošiamieji darbai Britanijoje vyksta nesustojamai. Jau dabar nežinia kokiu būdu, bet Britų Monarchijos priešams pavyko panaikinti įstatymą draudžiantį kritikuoti Monarchą. Tai gan didelis žingsnis link pačios monarchijos sunaikinimo. Nes nevykęs karas su Rusiją ir dėl to nenumaldomai pradėsianti blogėti socialinė gerovė Britanijoje iššauks poreikį rasti atpirkimo ožį ir čia kaip niekur kitur bus labai tinkama dirva pradėti kritikuoti ir niekinti "sustabarėjusią" viduramžišką monarchiją, kuri trukdo progresui ir "išsilavinusių" žmonių pastangoms pagerinti "paprastų britų gyvenimą". Jei patys baltieji Britai į tokias provokacijas reaguos vangiai, tam jau yra paruoštos didelės kitataučių ir kitaspalvių kolonijos kurios vis labiau radikalizuojasi ir jas dabar nuo revoliucijų sulaiko vien tik gerovės praradimo baimė. Chazarų tikslas karas, kuriame laimėtojų ne būtų, nes laimėjimas tai euforiją, o karas be laimėtojų tai nusivylimas ir revoliucija kuri sunaikintų paskutinį jų pasaulinės hegemonijos kliuvinį - Britų Monachiją.

Čia žemiau pateikiau nuotrauką, kurioje paskutinis Rusijos Caras Nikolajus II ir Britanijos Karalius Georgas V. Kaip jūs manote kuris yra kuris? Vieną Monarchą chazarai jau nužudė, prie kito palikuonių kol kas tik niekšingai kasasi.


2015 m. sausio 23 d., penktadienis

Kas kaltas ir ką daryti?



  Šiandien internete radau "Maidano" televizijos, Hromadske.tv, vaizdo įrašą, kuriame  Ukrainiečio kario, "Kiborgo" tėvas kreipiasi į sukilėlių vadą Zacharčenką dėl savo sūnaus kuris papuolė į nelaisvę Donecko oro uoste. Neslepiamo skausmo atodūsis ir prašymas pasiimti jį vietoj sūnaus. Tėvas sako, kad visada auklėjo sūnų elgtis teisingai ir todėl kai vaikas gavo šaukimą į karinį komisariatą, jis tuojau pat (skirtingai nei Ukrainą valdančių Chazarų vaikučiai) nuėjo tarnauti. Tėvas sako, kad jau septynias dienas nieko nebevalgo ir surūkė tiek kiek per visą gyvenimą nebuvo rūkęs. Jis prašo paleisti sūnų ir pasiimti jį patį vietoj sūnaus, nes jo motina jau net nebeturi ašarų, kad verkti. Baisus kreipimasis, kai pastatai save į to tėvo vietą. 



  Peržiūrėjęs šį video aš perskaičiau mūsų šalyje labai gerbiamo profesoriaus Vytauto Lansbergio straipsnį "Tavo bočiai prie Giedraičių kirtos...". Šiame straipsnyje, buvęs sovietinis Marksizmo Leninizmo dėstytojas be užuolankų Lietuvos jaunimą kursto: "....kad pirmą kaukėtą įsibrovėlį neaiškia uniforma, taip pat svetimą ginkluotą kareivį „be atpažinimo ženklų“, lendantį, kur nereikia, dera nušauti nedelsiant (estų receptas), ir kad jo sėbrai tai žinotų. Juokų laikai baigėsi." Štai taip mielieji, pagal geriausias Chazarų bolševikų tradicijas "Без суда и следствия, к стенке" (Be teismo ir tyrimo, prie sienos). Argi po to dar kam nors nėra aišku, kodėl geri Lietuvos vaikinai, kurie gyveno normalų gyvenimą ir ankščiau niekada nebuvo žiaurūs, ne iš šio ne iš to, ypatingai žiauriai nužudo žmogų, vien už tai, kad jis atsako (nesvarbu nuoširdžiai ar juokaudamas), jog jam patinka Putinas. Kas labiau kaltas, ar jaunuoliai kurie nužudė Tomą Dobrovolskį ar valdžią ir įtaką turintys asmenys, kurie per visas žiniasklaidos priemones kursto: "čia ne žmonės o teroristai, "vatnikai", "koloradai" todėl juos reikia nudėti nedelsiant". Įsivaizduoju šių jaunuolių ir jų tėvų skausmą, nes jų gyvenimas, ateitis ir svajonės sunaikintos negyžtamai, todėl šiuo atveju kurstytojai užmušė ne tik Tomą Dobrovolskį, bet sunaikino dalies mūsų bendruomenės žmonių gyvenimus. Įdomu kiek dar tokių nužudytų žmonių ir sunaikintų gyvenimų bus ateityje, nes šie žmonės nesustoja, jie tik didina kurstymų apimtis ir keičia formas. Nei vienas iš mūsų nebėra saugus, nes naudojantis socialinės inžinerijos įrankiais, per socialinius tinklus ir žiniasklaidą kurstytojai kuria informacinę aplinką kurioje net geriausi žmonės nejučiomis virsta monstrais, kol kas tik internete komentaruose besidžiaugiančiais Odesoje gyvais sudegintų žmonių mirtimis ir Ruselių "koloradų", "vatnikų" žudynėmis Donecko ir Lugansko srityse. Kas bus toliau, jei mūsų bendruomenė nesustabdys šių kurstytojų? Kiekvienas turi atsakyti sau į šį klausimą, nes jei jiems pavyks įplieksti karo ugnį, tuomet jau bus vėlu.

p.s.  Kažkas iš senovės išminčių yra pasakęs "Jei kariai žinotų už ką jie kariauja, nebūtų kam kariauti". Už ką kariauja Ukrainos kareiviai? Siūlau pasižiūrėti dar vieną hromadske.tv reportažą iš Kijevo karo ligoninės į kurią atvyko vyriausiasis JAV Sausumos pajėgų vadas Europoje. Atkreipkite dėmesį į be rankos likusio kareivėlio prašymą: "Mano rankos protezavimui reikėtų apie 100 tūkstančių eurų, tokių pinigų aš neturiu". Į tai amerikietis nusišypso ir įteikia invalidui, JAV karinių pajėgų Europoje atminimo ženkliuką, kurio kitoje pusėje išgraviruota jog ženklelį įteikė pats vyriausias JAV pajėgų Europoje vadas. Kai delegacija išėjo pas kitus Herojus, likęs palatoje su žurnalistu kareivėlis, vartydamas rankoje šį ženkliuką sako, kad jo vaikams tai bus atminimas apie tai, jog jų tėvas buvo HEROJUS.



  

2015 m. sausio 21 d., trečiadienis

2015 m. sausio 14 d., trečiadienis

Griuvėsiuose klaidžioju



 Kaip akademinėj minioj
 Atskirt lietuvį, rusą, lenką?
 Nėra tai paprasta pradžioj
 Dresūra jiems vienodai kenkia.

 Visi vienodai pasipūtę,
 Tuščių žodelių gaubiami,
 Visi tą pačią dūdą pučia,
 Kurią jiems davė svetimi.

 Bet vieno mažo įpratimo
 Jokia dresūra neišmuš,
 Kuomet supyksta ar nustemba,
 Jaustukas netyčiom išsprūs.

 Lenkams tai – KURVA
 Rusams – BLJIAT
 O lietuvaičiams KURVA/BLIAT


 pastaba:
              Lenkai naudoja hebrajų kalbos žodį "Kurva", kuris lietuviškai reiškia griuvėsiai (centrinė Jeruzalės sinagoga yra oficialiai vadinama Kurva nes ją musulmonai dažnai sugriaudavo).
             Rusai naudoja senovės slavų žodį "Bliat" (bludit) kuris lietuviškai reiškia klaidžioti.

             Todėl lietuvių naudojamą žodžių junginį reikia suprasti taip - Griuvėsiuose klaidžioju.

2015 m. sausio 12 d., pirmadienis

1991 m. Sausio 13-toji. Ar aš dėl ko nors gailiuosi?



  Labai aiškiai galiu pasakyti, kad ne. Aš tikrai nesigailiu, kad tą naktį gyniau savo šalies seimą. Nesigailiu ir to, kad vėliau tarnavau, tik pradėjusioje kurtis Lietuvos kariuomenėje ir daviau vienintelę savo gyvenime priesaiką ginti šią šalį. Šios priesaikos laikausi iki šiol.

  Nomenklatūrinė valdžia, sovietinių valdininkų idiotizmas ir piktnaudžiavimai, klaninė, atsiprašau planinė ekonomika, totali kontrolė, žmogaus gyvenimo reglamentavimas, teisėsaugos išsidirbinėjimai, žiniasklaidoje dominuojantis melas ir veidmainystė visiems žmonėms buvo taip įgrisę, kad senasis "sojūzas" buvo pasmerktas žlugti (beje naujojo nomenklatūrinio E666 "sojūzo" laukia toks pats, jei ne dar labiau tragiškesnis likimas). Slaptieji vakarų agentai ir gausiai finansuojamos geopolitinio priešo destabilizavimo programos buvo tik šalutinis, o ne esminis šio žlugimo veiksnys. 

  Dėl savo pasirinkimo aš nesigailiu, bet dabartiniai įvykiai ir totaliai per Lietuvos žiniasklaidą skiepijama rusofobija, mane privertė prisiminti, kad esu ne vien Žemaitis Lietuvis (kaip mane nuo mažens auklėjo mama) bet ir pagal tėvą esu RUSAS, Dono Kazokas. Garbingos karių Kalėdinų giminės palikuonis. Giminės, kuri davė pirmąjį ir vienintelį Kazokų Respublikos prezidentą - generolą Kalėdiną. Jį, kaip ir milijonus kitų žmonių, niekšingai nužudė 1917 metų chazarų revoliucijos pagimdytos atmatos. Būtent šios atmatos ir sukūrė tą žvėrišką sistemą, kurios kratėmės mes 1991 metais ir nuo kurios nukentėjo daugelis tautų, bet būtent rusų tauta nukentėjo labiausiai. Taip pat, šia proga, noriu savo broliams lietuviams priminti, kad po tragiškų įvykių Vilniuje, beveik milijonas Rusų Maskvoje (o kiek dar jų protestavo kituose miestuose?) išėjo į protesto demonstraciją palaikydami lietuvius ir smerkdami žudynes Vilniuje. Apie tai į Rusijos pusę vemiantys ir viduriuojantys  kažkaip pamiršo? 








    Rusai atsiliepė į lietuvių skausmą, o šiandien Kijevą valdantys Hazarai tūkstančiais žudo savo žemėje gyvenančius Rusus ("vatnikus", "koloradus"), dešimtis sudegino gyvus Odesoje, bet nei vienas Lietuvis iki šiol nėra išėjęs į kokią nors demonstraciją pareikšti savo protestą prieš Ukrainos Rusų genocidą. Maža to, Lietuvą valdantys asmenys reiškia visišką pritarimą ir palaikymą žmogžudžiams ir jų politikai. Chazarai nesusilaikė, pradžioje gražiuoju ir su šypsenėlė, o dabar ir vėl kaip jiems įprasta - krauju, kurią savo naująjį projektą "Evrėjų sojūzą" todėl, patikėkite mano broliai, tai tik laiko klausimas kada krauju paplūs ir kitos naujojo "sojūzo" respublikos, bei pradės dygti gulagai gojams. 

   Tiek to, nereiškiate mums palaikymo, nereikia. Mes Rusai, kaip nors apsiginsime patys, bet visiems Rusų priešams siūlau paskaityti įdomų ir nuoširdžiai pranašišką komentarą, kuris klaidžioja internete:

   "Bijokite pažadinti Rusą"

  Jūs galite sutrypti jį purve, sumaišyti su mėšlu, tyčiotis, žeminti, niekinti, įžeidinėti. Bet tuo momentu, kuomet jums pasirodys, kad jus jau nugalėjote Rusą, sunaikinote, sudirbote amžiams, sutrynėte į miltus, staiga atsitiks kažkas neįtikėtinai nuostabaus. Jis ateis pas jus į namus. Pavargusiai atsisės ant kėdės, padės automatą ant kelių ir pasižiūrės jums į akis. 

  Jis smirdės paraku, krauju ir mirtimi, bet jis bus jūsų namuose.

  Ir tada rusas užduos tau klausimą: "Kame jėga BROLI?"

  Ir būtent tuo momentu tu tūkstantį kartų pasigailėsi, kad neesi Ruso brolis. Todėl, kad broliui jis atleis, o priešui niekada. Prancūzai prisimena. Vokiečiai žino... 

2015 m. sausio 8 d., ketvirtadienis

Politikos kamikadzės

  Pamenate istorijoje, Japonijos imperijos karinėse pajėgose buvo suformuoti kamikadzių daliniai. Šie žmonės privalėjo savo gyvybės kaina atlikti karinę užduotį. Laikai keičiasi, karinė taktika ir strategija taip pat. Šiuo metu globaliame didžiųjų valstybių konflikte taip pat matome kamikadzių fenomeną. Tik šie kamikadzės kitokios dresūros ir paskirties. Jei Japonijos kamikadzė privalėjo aukoti savo gyvybę, tai naujojo konflikto kamikadzės savęs neaukoja, jie aukoja tuos ką valdo. Šiuo metu aplink Rusiją suformuotas tautų kamikadzių buferis. Lietuva viena iš jų. Ir nėra svarbu, ar buferyje gyvenanti tauta nori ar nenori būti kamikadze, svarbu, kad jai vadovautų kamikadzė.

   Be abejo aršiausios kamikadzės šiuo metu valdo Ukrainą. Su didžiu fanatizmu ir atsidavimu aukoja jie svetimas gyvybes, naikina savo valdomos valstybės ekonomiką, praskolina ukrainiečius, išparduoda šios tautos finansinių aktyvų likučius ir daro viską, kad ta valstybė jau niekada nebe atsigautų. Nelabai nuo jų atsilieką ir Lietuvą valdantys kamikadzės. Mūsų visų skola jau dabar viršija kelis metinius biudžetus, ekonomikos nebėra, trečdalis mūsų žmonių tapo priverstiniais pabėgėliais. Bet kamikadzėms juk to ir reikia. Jų tikslas ne mūsų gerovė. Šiuolikinė, buferines tautas valdanti, kamikadzė maudosi prabangoje, savo anūkėlius ir artimuosius aprūpina visam likusiam gyvenimui, jai asmeniškai nieko negresia, nes pavojaus atveju ją tuojau pat evakuoja (prisimenate nepilno proto kalnietį iš Gruzijos, kuris dabar aktyviai patarinėja Ukrainą valdančioms kamikadzėms).  Kol kamikadzė valdo, jos vienintelė paskirtis, visais įmanomais būdais pjudyti buferyje gyvenančią tautą ant potencialaus priešo. Kiek tai kainuos tai tautai, ar jos atstovai praras verslus, gyvenimus, savo ir savo vaikų gerovę, kamikadzei neturi rupėti, juk viskas vardan švento tikslo - pačios valdančios kamikadzės ir jos artimųjų gerovės.

  Be abejo labai sunku šių kamikadzių atsikratyti, bet tiesiog pamastykime kiekvienas, juk visada yra būdai tai padaryti. Juk Gruzinišką kamikadzę ramiai, beveik be kraujo išspyrė iš valdžios. Manau ir Lietuvai laikas apie tai susimąstyti. Jei buferinėse valstybėse ne bus politinių kamikadzių valdžioje, didieji žaidėjai bus priversti ieškoti kitokius būdus spręsti savo konfliktus, nesinaudojant ištisomis tautomis kaip kamikadzėmis.

2015 m. sausio 6 d., antradienis

Europiečiai – vergės vaikai.




  Pradžioje prisiminkime kas tokia buvo „Europa“. Pagal graikų mitologiją, „Europa“ buvo Kanaano tautos, Finikiečių karaliaus duktė, kurią pavogė graikų dievas Dzeusas, pasivertęs buliumi. Vėliau jis padarė ją savo sugulove ir jiems gimė trys benkartai (Minosas, Radamanfas ir Sarpedonas) iš kurių, pagal mums įteigtą legendą, gavo pavadinimą visi europiečiai. Dabar prisiminkime kas toks buvo Kanaanas iš kurio kilusi ši pagonių dievo sugulovė. Hebrajų Tanakoje (Biblijos Senasis Testamentas) Kanaanas buvo Nojaus sūnaus Chamo, vyriausias sūnus, kurį Nojus prakeikė po to kai Chamas „pamatė savo tėvo nuogumą“. Mozės penkiaknygė, Pradžios knyga 9,25-27 „Tebūna prakeiktas Kanaanas! Jis bus žemiausias vergas- savo broliams.“ Ir pridūrė: „Šlovė VIEŠPAČIUI,  Semo Dievui! Tebūna Kanaanas jiems vergas! Tepadaro Dievas vietos Jafetui, teleidžia jam gyventi Semo palapinėse, o Kanaanas tebūna jų vergas.“. Tai yra Nojus savo prakeikimu padarė Chamo vyriausią sūnų Kanaaną ir visus jo palikuonis vergais Semui (iš kurių kilę Semitai) ir Jafetui. Būtent šis Nojaus prakeikimas buvo tas pagrindas kuriuo remdamiesi Izraelitai gavo teisę sunaikinti ir pavergti Kanaano žemėse gyvenančias tautas (Amonitai, Perizai, Moabitai, Hetitai, Jabusiečiai, Finikiečiai ir t.t.). Ar matote kame vergiškos kilmės pavadinimo Europa siaubas? Prisimenate sena posakį “kaip laivą pavadinsi, taip jis ir plauks”. Kažkas įdėjo daug pastangų, kad laisvosios senojo žemyno karių giminės pradėtų save vadinti verges sūnumis ir dar tuo bukagalviškai didžiuotis. Vergės vaikai (įsūniai taip pat) visada tampa vergais.

   Jei mūsų protėviams, senojo žemyno kilmingiesiems kariams, kas nors pasakytų jog jie yra vergės vaikai, jie pradžioje labai nustebtų, o vėliau tokį akiplėšą pamautų ant baslio. Niekada mūsų protėviai netapatino savęs su kažkokia vergų princese „Europa". Visi jie buvo Anglai, Frankai, Galindai, Žemaičiai, Aukštaičiai, Rusai, Prūsai, Kazokai ar pan. Jei reikėdavo visus save apibūdinti jie tiesiog sakydavo – mes Lieta daugelio tautų ir genčių visuma, arba paprasčiau „Lietuva“ (senųjų Anglosaksų kalboje LITA tai ilgiausios metų dienos šventė).  Lietuva tai baltųjų žmonių, drąsiųjų karių genties, gyvenimo vieta. Šis mūsų visų bendrinis vardas išliko tik mažame, senosios mūsų protėvių tautos lopinėlyje – šiuolaikinėje Lietuvoje (kuri, pagal sutapimą ar ne, yra senojo žemyno, kuris vadinamas Europos vardu, geografiniame viduryje). O išliko šis senas mūsų vardas tik dėl labiausiai užsispyrusios mūsų žemyno genties – Žemaičių ir jų įgimtos alergijos dresūrai (išsilavinimui). Tik prasčiausi iš žemaičių (visokios atmatos ir netikšos) pasiduodavo universitetinei dresūrai ir kaip pasekmė tapdavo savo tautos niekintojais (pav. Žemaitis pagal kilmę, Profesorius Bumblauskas, kuriam jokių žemaičių nėra ir nebuvo, nes pasirodo apie juos jo nemokė ir jis niekur apie juos ne skaitė. Aišku vėliau jis atsiprašinėjo žemaičių, bet dresūros tendencijos labai aiškios. Būtent todėl dresiruotos beždžionėlės taip džiūgauja dėl vergų atributo euro).

  Toliau gilinantis į pavadinimą Europa išryškėja dar įdomesni faktai. Pavadinimas Europa buvo ir tol kol buvo sugalvota ši vergiškos kilmės legenda, kuri per universitetus programuoja mūsų senasias baltųjų žmonių gentis vergiškai prigimčiai. Šis pavadinimas anaiptol ne Finikiečių kilmės žodis reiškiantis VAKARAI, tai Lotynų kalbos sąvoka EURUS – RYTAI. Pamenate visų karinių ordinų, kuriuos iš mūsų gi tautos žmonių formavo ir negailestingai dresiravo mūsų pavergėjai, pagrindinį šūkį „Nach Ost“ („Į rytus“, arba lotyniškai „EURUS“). Ir tik vėliau, kad pagrįsti jog vergai neturi teisės į nuosavybę buvo sugalvota vergiškos Europinės kilmės legenda. Pagal dabartinius strakaliojančius zombius Ukrainoje mes galime akivaizdžiai matyti, kaip buvo formuojamas bandos jausmas tarp mūsų genčių jaunimo – mirti už JŲ idėja (mažiau mastyk daugiau strakaliok).

  Dabartiniai eurokomisarai kuria vergišką, modernizuotą sovietinę marksistinę sistemą, kurios išbaigtąją formą mes matėme senajame sugriuvusiame sojūze. Viskas žingsnis po žingsnio vedama link to pačio. Jokios nuosavybės, vergų žmonos ir vaikai jiems nepriklauso, lojaliems paskatinimai, nelojaliems darbo lageriai (gulagai). Mūsų nuosavybė jau dabar tik formali, reliai ją valdo įvairios okupantų struktūros – aplinkosaugininkai, higienosaugininkai, paveldosaugininkai, be kurių didžiaponiško leidimo niekas nieko negali daryti. Tos sistemos kūrimui efektyviai naudojamos netgi senosios sistemos atliekos pav. Klimaksinės komsomolkos ir įvairūs nukvakę marksizmo leninizmo profesoriai, paskatinant juos ir jų anūkėlius įvairiomis privilegijomis naujojo sojūzo biurokratinėse institucijose (tiksliau sakant vergų prievaizdų struktūrose).

  Nežinau kokiu reikia būti aklu besmegeniu, kad viso to nematyti.

2015 m. sausio 5 d., pirmadienis

Lietuvos inteligentas


Aš nusipirksiu šiek tiek gėrio, 
Paimsiu nuostabaus skolon, 
Pavogsiu truput
į idėjų, 
Ir susikrausiu tai galvon. 

Ant veido šypseną nupiešiu, 
Akis didžiulias, apvalias, 
Rankytes žvakelia sudėsiu, 
Ir frazes tarsiu malonias. 

Nustosiu pykti ir keiksnoti, 
Visiems aš būsiu paslaugus, 
Pasižadu daugiau nekritikuoti, 
Ir tapsiu blogiui atlaidus. 

Lipšnus aš būsiu, maloningas, 
Inteligentiškai tylus, 
Jei ir kalbėsiu, tai nuobodžiai, 
Cituodamas tiktai kitus. 

Tiesos daugiau nebeieškosiu, 
Gyvensiu taip kaip ir kiti, 
Svarbu, kad niekas nesikeistų, 
Man rodys kelią svetimi. 

O kai užbaigsiu šitą kelią, 
Mane palaidos nuostabiai, 
Sakys jog - "širdį labai veria", 
O ryt pamirš, kas tu buvai.

2015 m. sausio 3 d., šeštadienis

Esam tai, KAIP matom.



Vienas žiūri – tai delfinai 
Taškos jūroje purslais. 
Kitas – tai mergų būrelis, 
Krato subinėm, papais. 

Mato jie tą patį lapą 
Jis išmargintas kreivais 
Ir haotiškais brukšniuotais 
Tušinuko tepiniais. 

Kur tikroji realybė, 
Keverzonių haose? 
Ar bežiūrinčių vaizduotei, 
Paslėptoj smegenyse?

Aktualijos

Kokios piktos kalbos liejas.

Gal kariaujam? O gal ne?

Mūsų žemė, mūsų pievos!

Ar jos mūsų? Gal jau ne?

Vadė dreba, griaudžia, blaškos!

Gal jai priepuolis? Gal ne?

Jos klapčiukai džiugiai ploja.

Gal jie pritaria? Gal ne?

Žmonės stebi ir kvatoja.

Gal kvaili jie? Gal ir ne?

Mūsų sistema pavojui!

Gal ji mūsų? O gal ... ne?

Tie kam kalbam mus palaiko.

Gal palaiko? O gal ne?

Mes tikrai, tikrai laimėsim!!!

Gal laimėsit?

                        ... 0 GAL NE?