Zoar'as

   Abraomą palaiminusio, Dangaus Dievo kunigo, Salemo karaliaus Mechizedeko rezidencija buvo Sodomos ir Gomoros krašte, bet tai nesulaikė Dievo nuo šio krašto sunaikinimo už nuodėmes.

  Vienintelis to krašto miestelis išlikęs po Dievo bausmės buvo Zoaras. Jis išliko ne dėl to, kad ten gyventų teisesni žmonės, o vien dėl to, kad ten nutarė pasislėpti Dievo teisusis Lotas.

   Pažvelkite kaip Dievas įvertina vieno teisingai tikinčio žmogaus kaina.

   Kiekvienas žmogus, ankščiau ar vėliau išgirsta Dievo kvietimą. Mes visi lygūs prieš Dievą ir dėl to turime laisvą valią apsispręsti. Kiekvienas priima laisvanorišką sprendimą, ar jam sekti Kristumi ar sekti savo įsivaizdavimais, kuriuos suformuoja pasaulio mokymai ir autoritetai.

  Jei žmogus išgirdęs Dievo kvietimą nutaria Dievo klausyti labiau negu žmonių, tuomet jis pripažįsta Dievą savo Tėvu, o Jo Žodį savo mokytoju. Nuo to sprendimo priėmimo dienos, Dievas Savo galinga Tėviška ranka pradeda vesti tokį žmogų gyvenimo keliu ir jį mokyti.

   Teisingai Dievo valią vykdantis žmogus, vadinamas teisiuoju. Teisusis turi Dievo suteiktą privilegiją ir pagal to žmogaus prašymą, išgelbėjimo nuo mirties malonė, yra suteikiama ir kitiems žmonėms, netgi jeigu jie yra netikintys, silpnai tikintys arba klaidingai tikintys.

   Būtent dėl tos priežasties yra labai svarbu būti su tikrątikiais, tokiu atveju net jeigu tavo tikėjimas yra silpnas arba klaidingas, tu vis viena būsi išgelbėtas vien dėl to, kad esi kartu su tuo kas tiki teisingai.

   Sodomos ir Gomoros pavizdyje, Biblija mums pateikia labai aiškų perspėjimą. Vien tik dėl to, kad teisusis Lotas nutarė pasislėpti miestelyje Zoar‘e, šis Sodomos ir Gomoros apylinkių miestelis, o kartu ir jame gyvenantys žmonės, sunaikinti ne buvo.

   Taip pat ir prieš Izraelio abiejų karalysčių sunaikinimą, Dievas ne kartą buvo perspėjęs jos vadovus per savo tarnus pranašus.

  Paskutinės, Judo karalystės karalius buvo labai išdidus, todėl pasitikėjo karo mokslu, bei pasaulietiniais teologais kurie jį ramino ir aiškino, kad viskas tvarkoje, Dievas vis viena pasigailės, nes pas juos Dievo šventykla, aukojimo ritualai, įstatymo mokymas ir dėl to nėra ko bijoti.

   Todėl Karalius nutarė neklausyti Dievo Dvasią turinčio pranašo perspėjimų. Būtent dėl nepaklusnumo jis ir jo tauta neteko visko. Karalystė buvo sunaikinta. Karaliaus sūnus buvo nužudyti karaliaus akyse, o tam, kad vaikų mirtis būtų jo paskutinis matytas vaizdas, pačiam karaliui buvo išluptos akys ir jis buvo uždarytas Babilono kalėjime visam likusiam gyvenimui.

   Visai kitą vaizdą mes matome, kuomet Izraelio valstybės vadai ir religiniai lyderiai klausėsi pranašų. Tuomet jiems sekėsi kovose, jų turtai ir galia augo, žmonių gerovė didėjo, Izraelio karalystės įtaka plėtėsi. Bet žmonės yra žmonės. Todėl dėl pasaulietinio kvaitulio ir tariamų autoritetų blizgesio, tautos vadai ir oficiali religinė vadovybė nusigręždavo nuo Dievo, nebeklausydavo Jo siųstų pranašų, bei nutardavo sekti pasaulietiniais, struktūrizuotais ir formalizuotais mokymais. Taip prasidėdavo pabaigos pradžia, vedanti į pasaulietinės ir religinės valdžios sunaikinimą.

   Aš esu Viešpats, Aš nesikeičiu, ..... (Mal 3,6). Tai Dievo Žodis. Jis yra toks pat šiandien, vakar ir rytoj. Naujoji sandora nepanaikina Dievo suvereno ir veikimo instrumentų. Dievo neįmanoma įsprausti į kažkokias formas „daryk tik taip ir viskas bus gerai“.

   Negesinkite Dvasios! Naujas testamentas davė įtikėjusiems Šv. Dvasios dovaną. Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip yra su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios'. (Jn 3,8).

   Pučia kur nori, reiškia neribotai jokiais žmogiškais įsivaizdavimais. Bet ar dabar daug yra gimusių iš Dvasios žmonių? Iš vandens gimusių pilna, taip pat pilna gimusių iš teologijos profesorių mokymo. Tokie žmonės naiviai įsivaizduoja, kad vien dėl choru kartojamų užkeikimų ir nusiplovimo vandenyje, Dievas yra įpareigotas juos įrašyti į Gyvenimo knygą. Tai nėra gimimas iš Dievo Dvasios. Jie yra palaikomi tik dėl to, kad Dievas suteikia malonę iki tūkstantosios kartos jų protėviams t.y. tiems kas Jį nuoširdžiai mylėjo.

   Tuomet kas yra gimimas iš Dievo Dvasios ir kodėl Jėzus Kristus prieš palikdamas savo mokinius jiems pasakė: ......Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?' (Lk 18,8). Kiek bažnyčių bažnytėlių, kiek denominacijų, kiek krikščionimis vadinančių žmonių ir visa tai auga ir plečiasi. Argi gali būti, kad atėjęs mūsų Viešpats neberas tikėjimo žemėje?

   Gimusių iš Dievo Dvasios skiriamasis ženklas yra ne išorinis teisuoliškumas, ne tradiciniai ritualai, bet vien tik vykdymas karališko įstatymo kuris skelbia:

   Yra tik vienas Dievas ir nėra kito, tik Jis; o mylėti Jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti savo artimą kaip save patį yra daugiau negu visos deginamosios atnašos ir aukos'

   Svarbu žinoti, kad žmonės visi vienodi, tik vienas Dievas yra geras, todėl dėl tariamai Dievui tarnaujančių žmonių daromu bjaurysčių nenusivilk Kristumi, juk Jis atėjo ne pas minią žmonių, o būtent pas tave asmeniškai, kaip pas savo vaiką (nors ir nuklydusi). Taip pat jis iki šiol, kaip mylintis tėvas laukia tavęs grįžtant po to kai atsibos vergauti prie kiaulių gardų.

   Dar katą primenu, kad Sodomos ir Gomoros apylinkėse tuo metu taip pat buvo vyriausiojo Dievo kunigo Melchizedeko rezidencija, (Greičiausiai, kad pats Melchizedekas jau buvo iškeliavęs pas Dievą ir buvo likusi tik jo palikta tarnavimo sistema su jo apmokytais tarnais), bet tai nesulaikė Dievą ir dėl nuodėmių, Jis sunaikino šiuos miestus ir jų aplinkes.

    Svarbu prisiminti, kad prieš sunaikinimą Dievas iš ten išvedė savo teisųjį Lota ir tuos ką jis su savimi pasiėmė. O Lotu nepatikėję žmonės liko ir pražuvo.

Esavičius