Baltų tikėjimas

   Kartą, bendraujant su vienu ultra modernistiniu jaunuoliu, buvau išvadintas fanatiku, atstovaujančiu kraugerišką žydo-krikščionišką religiją, atnešusią tik baisias kančias didžiajai baltų civilizacijai ir visam pasauliui.

  Mano religija,- išdidžiai mestelėjo jaunuolis, - yra pagonybė ir mano dievai - gamtoje, aš semiuosi jėgos iš gamtos motinėlės.

  Kadangi esu visiškai nejautrus įžeidinėjimams (na bent jau iki tam tikro lygio), bet tuo pačiu esu labai žingeidus, pradėjau klausinėti jaunuolį apie jo tikėjimo credo. Kame yra jo viltis, gyvenimo esmė, prasmė ir siekiamybė.

   Viso jo atsakymo aš neperpasakosiu, nes tokio kaip ir nebuvo, o tik kažkoks žodžių, abstrakčių šūkių ir nerišlių teiginių kratinys. Todėl jo paklausiau: - O kaip su tikėjimo broliais? Tu turbūt ne vienišas?

  Jaunuolis išdidžiai mestelėjo, kad tokių kaip jis jau labai daug.

  Sutikau su juo, kad dabar pagonių tikrai yra labai daug, jų yra netgi Lietuvos Respublikos Seime. Todėl paklausiau - kokie mūsų pagonių ryšiai su kitomis tautomis, išpažįstančiomis pagonių religiją ir kultivuojančiomis tos religijos pagrindu suformuotas pasaulėžiūros vertybes? Ar jie neturi ryšių su tokiomis galingomis ir pasaulines civilizacijas sukūrusiomis pagonių tautomis, kaip čiukčiai, evenkai, papuasai, pigmėjai ir pan.? Padrąsinau jaunuolį - gal reikėtų pas juos nuvykti ir pasisemti patirties, pasižiūrėti kokią buitį, aplinką ir savivoką suteikia pagonių tikėjimo išpažinimas jį savo gyvenime taikantiems žmonėms. Be to, reikia pasitikslinti pagonišką liturgiją (dievų garbinimą) pas tuos, kurie priėmę šią religiją nuo kūdikystės - šamanus, guru. Manau, reikia tiksliai sužinoti kaip šlovinti savo pagoniškus dievus - ar šokti aplink laužą, ar apsinuoginus kratytis ir stūgauti, ar šlovinimo metu reikia kokiais lapais prisidengti ar ir be jų gerai? Taip pat reikėtų pas tikėjimo brolius sužinoti jų ritualinės aprangos subtilybes - kokių palmių lapai geriausiai tinka šventei, kokie geriau tinka ritualiniams šokiams? Taip pat reikėtų žinoti kur ir kaip auskarus įvėrinėti - kokius į nosį, kokius į ausis, bambas, antakius, užpakalius ar dar ten kur nors? Kokias tatuiruotes darytis, kaip dažytis ir pan.

  Po mano klausimų, kažkur išgaravo jaunuolio pasitikėjimas, todėl jis tik nerišliai išlemeno, kad jis joks čiukčius ar pigmėjus ir jie jam ne broliai. Jaunuolis greitai pabaigė mūsų įdomų pokalbį ir išskubėjo.

  Keista, jaunuolis pasirinko religiją, kurios įtaka žmogaus gyvenimui ir jo pasaulėžiūrai suformuoja, būtent, tokį gyvenimo būda ir aplinką, kokioje gyvena mano aukščiau paminėtos tautos, bet kažkodėl tapatintis su jomis jam gėda.

   Tokie neopagoniukai (tiksliau infantiliški kvailiukai) džiaugiasi tuo, ką yra uždirbę jų tėvai ir proseneliai krikščionys. Todėl, vaidindami modernius, realybėje jie tėra lėtai degraduojantys žmonės, strimgalviais tampantys elementariais laukiniais. Užtenka pasižiūrėti į neopagonių šventyklas - įvairius naktinius klubus, barus ir diskotekas, kur jie staiposi ir vaiposi apsikabinėję įvairia pigia bižuterija, išsidažę veidus, nagus ir kūnus nė kiek ne prasčiau nei jų tikėjimo broliai džiunglėse ar taigoje. Todėl net neturėdamas didelės įžvalgos dovaną, gali labai tiksliai prognozuoti kur link veda toks gyvenimo būdas. Jei ne jie patys, tai jų vaikai arba anūkai, susėdę aplink laužą, tikrai grauš sumedžiotos lapės kaulus...

  Dievas davė mums visiems apsisprendimo laisvę. Laisvė - tai galimybė nevaržomai apsispręsti. Žmogus turi laisvą pasirinkimą ar save naikinti, ar save ugdyti. Dažnas pokalbiuose man meta tokią frazę - jei Dievas yra, kodėl Jis neparodo savo didybes ir galios, tada visi tikrai suprastų ir vaikščiotų į bažnyčią?

  Atsakymas paprastas: tai ir yra laisvo apsisprendimo subtilybė. Jei Dievas parodytų visą savo galią, tada tikrai visi drebėtų ir ŽINOTŲ. Žmonių atrankai reikia ne žinojimo, bet vien tik laisva valia išugdomo TIKĖJIMO. Tik pagal tikėjimo Kristumi buvimą arba nebuvimą, galima atskirti ėdalu, gėralu ir poravimosi gausa susirūpinusius homosapiensus nuo Dievo vaikų.

   Kristaus Bažnyčia ir toliau silpnės (vizualiąja prasme), nes turi buti atskirti pelai nuo grūdų. Kol bažnyčia rodė savo tikrą karališką jėga, į ją prilindo daug homosapiensu, todėl dabar vyksta apsivalymas, homosapiensai gręžiasi iį savo vertybes, o Dievo žmones į savo.

   Šitas įsakymas, kurį šiandien skelbiu, nėra tau paslėptas ir nepasiekiamas. Jis ne "' Ir ne už jūrų, kad sakytum: ,,Kas už mus perplauks jūras ir jį atneš, kad klausytume ir vykdytume?" Žodis yra labai arti tavęs - tavo burnoje ir tavo širdyje, kad jį vykdytum! Šiandien leidžiu tau pasirinkti gyvenimą ir gėrį ar blogį ir mirtį. (Įst 30,11-15)

   Taip kalbėjo pas Viešpatį iškeliaujantis Mozė, kietasprandei ir amžinai Dievui besipriešinančiai izraelitų tautai. Šis perspėjimas nepaseno ir šiandien, todėl jis kaip niekad aktualus mums visiems.


Su broliška meilę
Esavičius