Tavo pirštai plaukus glosto
Negailėdami glamonės
Ir vaivorykštės palaimos
Tylutėliai vaizdą kloja
O klausa dabar tegirdi
Kaip širdis iš lėto šėlsta
Būgnais ausyse griaustinis
Tvinksi didindamas tempą
Rankos ieško to kas gimta
Kas glamones jųjų jaustų
Plėšdamos tai kas nuausta
Audžia audinį iš geismo
Lūpų kvapas liepos žiedo
Surakina dvi esybes
Ir kaip atskiros gyvybės
Šokį sau jos pačios šoka
Vedamos tos beprotybės
Kuri visą veiksmą valdo......
Akimirka .... štai tyla ...
Ten tu puiki ir atskira
Čia aš, ištuštintas ir prislėgtas
Sunkaus kaip švinas oro
Ir tik tiksėjimas nuo sienos
Dar ritmą primena
Dviejų širdžių
Ir palaiminga tuštuma
Mus nuneša giliai į saldų miegą...
Esavičius
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą