Savigarba ir išlikimas

.


Neseniai teko žiūrėti Lenkijos premjero Donaldo Trusko preskonferenciją kurioje buvo giriamasi, kad Lenkija vienintelė nėra patyrusi recesijos. Man nesvarbi buvo nei preskonferencija, nei tai kuo gyrėsi premjeras, man užkliuvo žemėlapis už Lenkijos premjero nugaros. Jame Lenkija buvo pažymėta žaliai (kas reiškė augimą), o visa kita Europa raudonai (kas suponavo mintį apie kritimą). Bet man asmeniškai, buvo keista matyti, kad "strateginė partnerė"Lietuva buvo pilkoje zonoje t.y. nebuvo įtraukta į šio vertinamo žemėlapio kontūrus kaip Europos valstybė. Ji (kaip ir Estija su Latvija) buvo priskirta prie Baltarusijos, Rusijos ir pan. Daugelis kolūkiečių nesuprasdami apie ką aš čia, pradės gūžčioti pečiais ir sakyti "o koks skirtumas" arba "taip ir reikia mes bananų respublika, o štai lenkai jau europa". Tai normali kolūkiečių reakcija, jų vertybinės savigarbos kartelė yra sustojusi ties bambaliu alaus, krepšiniu ir baltakasė merga. Kol į šias "vertybes" nesikėsinama, tol viskas jų tvarte yra gerai. Todėl kolūkiečiams rekomenduoju toliau šio teksto ne skaityti, nėra prasmės. Čia ne bus kalbama apie ėdalą, gėralą ir kriušalą.

.....

Tęsiu toliau.

.....

Kitas įdomus faktas. Neseniai L.Rytas pranešė apie LENKIŠKAI NEKALBANTĮ Vilniaus "lenką", turintį Lenkijos pilietybę (!) ir bandžiusį įsidarbinti Londone.

Jam buvo atsisakyta suteikti socialinio draudimo pažymėjimą, kadangi jo pase buvo įrašyta gimimo vieta Wilno, bet nenurodyta valstybė. Tokio miesto Wilno, jokiuose pasaulio žemėlapiuose nėra, todėl Anglijos pareigūnai atmetė prašymą. Labiausiai atkreiptinas dėmesys, šioje kuriozinėje situacijoje, yra Lenkijos ambasados pareigūnės komentaras. Ji pasakė jog lenkiškame pase gimimo vieta nurodytas Wilno, o Lietuvos valstybė nenurodyta, kadangi 2006 metais Lenkija priėmė tokį įstatymą. Kas čia per įstatymas? Pasiruošimas prijungti niekieno teritoriją? Gal Lenkijos analitikai mato, kad dėl materialistų kolūkiečių valdymo, Lietuvoje greitai nebeliks Lietuvių kurie galėtų priešintis? Tai natūralu, nes Drąsių Kedžių Lietuvoje vienetai, o ir tie priversti gyventi svetur, nes nusipelnę gyventi geriau, su kreiva šypsenėle veide, mus visus apiplėšinėja ir prievartauja mūsų vaikučius nesulaukdami už tai atpildo. Būtent tada, kai Lietuvoje liks tik minkštakūniai pupuliukai, tyliai apiplėšinėjantys savo tautą pagal principus „vsio zakonno“, "netobuli įstatymai", "tai sisteminė klaida", tuomet gausiai finansuojama AWPL nekliudomai paskelbs „litwa šriodkova“ ir pasiprašys priimama į motinos Lenkijos sudėtį.

Ir tik nereikia kliedėti, kad dabar kiti laikai. Gruzijos įvykiai parodė, kad pasaulyje ir toliau galioja principas, kad tas kas stipresnis tas ir teisus.

Jeigu nusikaltėlis laužo spyną, sakydamas kaimynams, jog nori patikrinti spynos kokybę o ne apiplėšti butą, jus juo patikėsite? Aišku ne. O štai mus valdantys kolūkiečiai tiki ir bando tuo įtikinti mus visus. Lenkiškų pasų ir kortelių dalinimas Vilniaus krašte, tikrai nėra draugiškumo Lietuvos valstybei demonstravimas, tai kol kas tik "spynos laužymas".

Tikrai nemalonu žiūrėti, kaip jokios savigarbos neturinti ir pilvu prieš bet kokį poną šliaužioti įpratusi Lietuvos kolūkiečių nomenklatūra, žeminasi prieš mūsų istorinių brolių lenkų valstybės politikus.

Ypatingą dėmesį aš noriu atkreipti būtent į pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis. Tai tik iš pirmo žvilgsnio nežymi nuolaida, bet realybėje tai yra gyvybės ir mirties klausimas ......

Gyvenu Vilniuje ir tenka bendrauti su žmonėmis kurių gyvenimas buvo sumaitotas Pilsudskio/Želigovskio politikos. Tai nutautėję vietiniai Lietuviai. Dėl Lietuvoje iki šiol vykdomos politikos, šiems žmonėms nieko kito nelieka kaip vadintis lenkais ir stengtis išmokti lenkų kalbą, kuri jiems yra svetima. Kodėl jie taip elgiasi? Nes Lietuvių valstybė jais visiškai nesirūpina.

Jau dabar daugelis nutautėjusių Vilniaus krašto Lietuvių norėtų susigrąžinti savo senąsias pavardes ir auginti savo vaikučius Lietuviškoje dvasioje ir kultūroje. Vienintelė kliūtis yra tai, kad Lietuvą administruojantys bailūs ir netoliaregiai kolūkiečiai, jau dvidešimt metų leidžia šį kraštą valdyti antilietuviškoms jėgoms. Žmonės šiame krašte yra tiesiog įspausti į agresyvios lenkinimo politikos krumpliaračius, nes visi pagrindiniai valstybiniai postai šiame krašte, yra užimti prieš Lietuvą ir Lietuvybę nusiteikusių žmonių, negerbiančių nei mūsų įstatymų nei Lietuvos valstybės kaip esamybės.

Seniūnijos, savivaldybės, policija viskas pajungta Pilsudskio/ Želigovskio politikos tęstinumui įgyvendinti. Čia galioja tvarka, kad jei nepripažinsi lenkų politikos, tuomet nesusigrąžinsi žemės, nepasistatysi namo, tavo vaikai vaikščios į nutriušusius ir apgriuvusius Lietuviškus vaikų darželius ir mokyklas, negausi įvairios labdaros, nebusi ginamas policijos nuo nusikaltėlių ir pan..

Pavardžių rašymas nelietuviškais rašmenimis, dar labiau atskirs mūsų nutautėjusius piliečius nuo Lietuvos ir padarys juos visiškai priklausomais nuo antilietuviškų jėgų veikiančių Vilniaus krašte. Jau dabar daugelis, istorijos peripetijų sulenkintų Lietuvių, nors ir naudojasi lenkų valstybės neteisėtai mūsų teritorijoje teikiamomis privilegijomis (darželiuose, mokyklose, savivaldoje), bet savo pavardes rašo Lietuviškai. O kai agresyvus polonofilai pradeda juos spausti, žmonės motyvuoja tuo, kad „tokia tvarka valstybėje“, todėl antilietuviškiems pareigūnams nėra kaip prieštarauti.

Jau dabar Lietuva beveik nekontroliuoja Vilniaus krašto. Lietuviškų mokyklų uždarinėjimas, Lietuvos teismo sprendimų piktybinis nevykdymas yra puikūs to pavyzdžiai. Bet jei tik bus įvestas nelietuviškas raidynas, praraja tarp nutautėjusių Lietuvių ir visos kitos Lietuvių bendruomenės bus dar labiau pagilinta. Labai tikėtina, kad būtent po pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis įtvirtinimo, lenkų kortomis (ir netgi Lenkijos pasais) gausiai apdalinta Vilnija pradės „Lenkų“ autonomijos kūrimą.

„Mes ne raidės vergai“ ... skelbia vieno įtakingiausių Lietuvoje dienraščių vedamasis. „Europa juokiasi iš Lietuvių kurie laikosi įsikibę į savo raidyną“ ... tokiais negudriais ir negrabiais metodais bando mus įtikinti atsisakyti savo tapatybės nuomonės formavimo pramonės atstovai.

Vienas iš dažnai mėtomų argumentų yra tai, kad tik kartu su Lenkija mes galime sudaryti sąjungą ir pasipriešinti Rusijos įtakai. Visi kas priešinasi Lietuvos inkorporavimui į Lenkiją yra apšaukiami Rusijos agentais arba prorusiškai nusiteikusiais žmonėmis. Argumentas vertas Makiavelio išminties.

Žvelgiant į dabartinę politiką, labai aiškiai matosi, kad sėdintys valdžioje materialistai kolūkiečiai ieško ne lygiavertės partnerystės, o pono ir tarno santykių. Lygiai taip pat ir lenkų diplomatai ir politikai įsivaizduoja šį bendradarbiavimą. Vien tik tas faktas, kad lenkai finansuoja ir palaiko atvirai antilietuvišką partiją AWPL, be to vykdo agresyvia mentalinę ekspansionistinę politiką mūsų nutautėjusių piliečių atžvilgiu rodo, kad ši taip vadinama partnerystė, tėra Lietuvos valdžioje įsitvirtinusių kaimiečių-materialistų mulkinimas.

Šios politikos akivaizdus siekis, prijungti Lietuvą prie Lenkijos. Rusijos įtakos baimė, yra tik geras įrankis pasiekti savo ekspansionistinius/revanšistinius tikslus, netoliaregiškų ir įstorinę patirtį ignoruojančių žmonių valstybėje.

p.s. Žinodami „žąsis ganiusių“ asmenų polinkį į didybės maniją, lenkų politikai kaip su aklais kačiukais žaidžia su diplomuotais kolūkiečiais, kurie visais būdais siekia pigaus tarptautinio pripažinimo. Tam tikslui užtenka parodyti tokiam prasčiokui dėmesį pav., pakviesti į kokį pigų briuselinį seminarą, suteikti „kokio Gdansko universiteto garbės daktaro laipsni“, įteikti kokį bevertį blizgutį - medaliuką ir tada dėkingas diplomuotas kolūkietis kaip ištikimas šuo tampa nepamainomu Lenkijos politikos ruporu.

Amžinos išminties šaltinis Biblija, labai aiškiai rodo pavyzdį kaip Visagalis Dievas per Mozę, Izraelitams įvedė aibę visokių nuo kitų tautų atskiriančių saugiklių. Būtent unikalumas sąlygojo Izraelio tautos išlikimą ir galią. Unikalumas yra pagrindinė tautos gyvybingumo sąlyga. Jeigu nėra unikalumo nėra ir tautos. Pavardžių rašymo ypatumai yra viena iš pagrindinių Lietuvos ir Lietuvių tautos vertybių. Ją praradus, Lietuvius ištiks udmurtų, čiukčių, airių arba škotų likimas. Šios tautos po truputį prarado ne tik savo kalbą, bet ir identitetą. Todėl reikia aiškiai įsisąmoninti, kad visi kas agituoja panaikinti šią unikalią vertybę, yra tautos ir valstybingumo priešai.



Vladimiras Troščenka