Žinau

Susivokimo būtinybė,
Esmė, prasmė ir visuma,
Minčių gausa tai esamybė,
Ir išsiblaškymo yda.

Koksai prasmės siekimo būdas?
Ir prisitaikymo vertė,
Esmės pritaikymo veiksnumas,
Ir apsivalymo trukmė?

Nubudus dvasiai protas snaudžia,
Kame jų sąveikos grandis?
Koksai sprendimo tikslingumas,
Jo pasiekimo šviesoje?

Vertesnis kas, ar tikslingumas,
Ar juo padaroma veika?
Ir kas yra vertė, ar matomumas?
Ar siekiamybinė prasmė?

Ar visuminis skaičių matas ,
Suteikia skaitančiam tiesos?
O gal tai proto ribotuvas,
Nukreipiantis siaurom vėžiom?

Pasaulio universitetai kas tai?
Žinių ir išminties lobynai?
O gal tik mastymo šiukšlynai?
Kurie iš asmenybės daro dresiruotas beždžiones.

Kame tiesa ir kas yra besąlyginis visko etalonas?
Kieno valia nekintamai teisi?
Į ką atremti savo supratimą,
Kas neišslystu ir ne subyrėtu su laiku?

Žinau tik viena,
Kad aš nieko nežinau,
Ir tai gerai, nes pažinimas išpučia,
O išdidumas yra artėjančio žlugimo ženklas.

Todėl tik klausimai, nes teiginiai bematant nuvertėja....................


Esavičius