Ubagų elitas

  Lietuvos viešoje erdvėje yra labai įdomi sąvoka „Įsisavinti lėšas“. Lietuvą valdantys neobolševikai pastoviai įsisavina mūsų mokesčių pinigus ir įvairias EU „paramas“ kurios realybėje tėra kyšiai neišsivysčiusių bendruomenių elitui už teisę besarmatiškai apiplėšti jų valdomus žmones.

  Jei tiems žmonėms kurie valdo Lietuva tektu gyventi kuriant ką nors, o ne vagiant, jie labai greitai sėdėtų ištiesę ranką. Jie juk nieko nesugeba. Per du dešimtmečius nustekeno valstybę visiškai, padarę didžiąją dalį mūsų bendruomenės priverstiniais pabėgėliais arba ubagais, o ir patys elitiniai nabagėliai sėdi įsiskolinę bankams.

  Kažkada kai griuvo sovietai, per panorama kalbėjo laisvais patapę mūsų naujieji valdytojai. Man įsiminė tokia frazė: „Mes Lietuvos gamyklose laisvai galime gaminti net raketas kosmosui užkariauti, bet kam jų reikia?“. 

  Tik tapę nepriklausomi, mes turėjome neįtikėtiną ekonominį potencialą, o kas iš jo liko?

   Turėjome didžiausią pasaulyje žvejybos laivyną, Lietuva užvaldžiusi gauja jį sunaikino, nes pasirodo "niekam pasaulyje tos žuvies ne reikia", turėjome didžiausius pasaulyje jūrinius keltus, įrašytus į Gineso rekordų knygą, pusglušiai pardavė Danams už vieno sraigto kainą, kartu su visa infrastruktūra ir apyvartinėmis lėšomis. Turėjome didžiausią Europoje atominę elektrinę kuri gamino elektrą po 4 centus už kilovatą, Auštrevičiniai mulkiai ją uždarė ir dabar perka elektrą iš tos pačios Rusijos dešimt kart brangiau. Didžiausią regione naftos gamyklą  pradžioje padovanojo Rusijos chazarų Oligarchų Bumgardnerių šeiminėlei (neseniai vienas iš Bumgardnerių buvo pasodintas Baltarusijoje už machinacijas), vėliau chazarų banditėliui Chodorkovskiui, o  kai šie viską iš šios įmonės (ir mūsų bendruomenės) išspaudė, tada kaip nereikalingą skudurą pametė lenkams. Mūsų žemės ūkio efektyvumas, nepriklausomybės pradžioje, nedaug nusileido Danijos žemės ūkio efektyvumui, dabar liko tik griaučiai ir tušti Lietuvos kaimai.

p.s. Pabaigai mažas eilius apie Lietuvos kaime merdintį senuką:

Senukas arba “niekas nenorėjo likti“

Merkias akys, vėjas pučia, 
Už langų klaiki pūga, 
Mano sodžius jau sugriuvęs, 
Tai naujoji Lietuva. 

Infantilai valdo kraštą, 
Vyrų čia seniai nėra. 
Užsieniečiai drasko tautą, 
Bobų pilna valdžioje. 

Vienas aš šaltoj sodyboj, 
Nuotraukas senas vartau, 
Ten - krikštynos ir veselės, 
Čia - klaikioji vienuma. 

Merkias akys, vėjas pučia, 
Televizoriuj drama, 
Vėl kažkokios meno žvaigždės, 
Bunkės, šmonkės, jų kova. 

Mirksi Lenino lemputė, 
Sofa Brežnevo laikų, 
Iš ekrano politrukai, 
Suokia kaip gyvent gražu.