Dar visai neseniai Lietuvos prezidentė spaudė ranką ir įteikė kažkokį apdovanojimą laisvai menininkei už drąsą ir pasiaukojimą Maidano revoliucijai. Visi naujienų portalai skelbė jos komentarus ir žavėjosi laisvai dėstomomis mintimis apie demokratiją, žodžio ir žmogaus laisves ir staiga, lyg burtų lazdelei mostelėjus, Ruslana dingo iš viešos erdvės. Ji dingo ne tik Lietuvos viešojoje erdvėje, bet ir visos progresyvios žmonijos dalies žiniasklaidoje, tame tarpe ir demokratijos ir laisvės forposte - Ukrainoje. Kas nutiko?
Gal nedorėliai separatistai nužudė laisvės simbolį? Na, tuomet mes pirmi apie tai išgirstume ir teisėto pasipiktinimo pilnais balsais reikalautume nubausti kraugerius, panašiai kaip visa progresyvioji pasaulio dalis dieną naktį reikalavo nubausti Malazijos Boingo numušėjus. Bet lygiai taip pat, kaip visi nutilo apie Boingą (dabar Nyderlanduose sėdinti "objektyvi" komisija praneša, kad tyrimas truks mažiausiai kelis metus), taip ir apie laisvės šauklę Ruslaną visi pamiršo, lyg tokios nė nebūtų buvę. Kodėl?
Net nedrįstu abejoti žodžio ir minties laisve, kurią taip aktyviai giname Ukrainoje. Greičiausiai tai ne dėl to, kad Ruslana pirmoji iš visų strakaliojusių Maidane nutarė pati nuvykti į Donbasą ir pamatyti viską savom akim, ištempti, taip sakant, niekingus ir gerai pasislėpusius okupantus į dienos šviesą. Nuvažiavo. Pamatė ir pradėjo skleisti „koloradų“ erezijas, apie tai, kad ten tokie patys ukrainiečiai, kurių vienintelė kaltė, jog jiems yra nepriimtina naujoji valdžia. Valdžia, kuri skatina degraduojančių psichų gaujas deginti kitaip manančius (Odesos žudynės), šaudo į jų miestus reaktyvinės ugnies sistemomis, laiko tūkstančius politinių kalinių ir verčia žmones šokinėti, „nes jei nešokinės, jis Maskolis“.
Stebint tokią žodžio ir minties laisvę, prisimenu sovietmetį. Tuomet taip pat galėjai laisvai kurti, bet tik griežtai nustatytoje ideologijoje, jei tik nusižengdavai tuojau pat būdavai izoliuojamas. Visi buvome liudininkai, kuo tokia melo ir žmogaus požiūrio laisvės sutramdymo politika baigėsi.
Evropos sojuzui tai baigsis lygiai taip pat. Grius ir šitas milžinas molinėmis kojomis kartu su visais „naujai senais“ komisarais (kurių, kaip ir bolševikinių, niekas nerinko), evrorubliu ir „vienintele teisinga vaivorykštine ideologija“.
Jau dabar, naršydamas Ukrainos oficiozo platybėse, matau tą pačią paslėptą kovą prieš oficialią ir represijų pagalbą įteigiamą nuomonę. Žurnalistai lyg netyčiomis vis praleidžia nepatogią informaciją, kaip, pav., Maidano minėjimo metinėse „netyčia“ leido pasisakyti Ukrainos armijos „išlaisvinto“ Donbaso miestelio gyventojams, kurie aiškiai pasakė, kad juos žudė kariuomenė, o ne sukilėliai. Kadangi buvo tiesioginė transliacija „teletiltas tarp daugelio miestų“, buvo juokinga stebėti bandymus šią nepatogią tiesą nutildyti. O kai laidos vedėjai Kijevo studijoje paprašė Maidane susirinkusiųjų atsakyti į kaltinimus, zombių gauja ilgai ir isteriškai skandavo: „Slava Ukraine, Herojam slava“.
Bet vis dėl to įdomu, kurgi Ruslana? Ar turi ji iš ko gyventi po to, kai pabandė pasakyti tai, ką pamatė savo akimis ir viešai apie tai pasakė? O gal sėdi kokiuose SBU (Ukrainos saugumo) požemiuose ir nuoširdžiai prisipažįsta, kad Putinas jai sumokėjo už propagandą, nukreiptą prieš nugalėjusios revoliucijos Herojus?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą