Prieš srovę plaukia lašiša,
Ji vedina senų instinktų.
O pasroviui nuplaukia jos maita,
Išsekusi, atlaisvinta nuo ikrų.
Ir mailius štai, vėl plaukia pasroviui
Į ateitį, ieškodamas naujovių
O pakeliavęs spurda atgalios,
Prieš srovę, dėt savųjų ikrų.
Tokia žuvies gyvenimo kaita.
Nuo jos čia niekas nepriklauso,
Ar plauks ji pasroviui, kaip mailius ir maita
Ar priešais srovę, vedina instinktų.
Šioj amžinoj žuvų gyvenimo kaitoj,
Vien meškeriotojui priklauso pelnas.
Gudriu žvilgsniu jis lydi mailių į dausas,
Augintis mėsą,
jo būsimajam
pasipelnymo
sezonui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą