Kartą viename kaime gyveno du broliai. Jaunesnis brolis praturtėjo, turėjo daug tarnų, didelius namus ir ūkį. Tuo tarpu vyresnis brolis, dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių, buvo neturtingas. Gyveno su keliais vaikais nedideliame namuke. Vyresnis brolis turėjo gražią dukterį ir jos grožis susuko jaunesnio brolio galvą. Būdamas turtingas ir ištvirkęs, jaunesnis brolis jėga paėmė ir išprievartavo vyresniojo brolio dukterį, o vėliau nors turėjo savo namus ir šeimą, jaunėlis paėmė mergaitę sau meiluže.
Jaunėlis buvo tiek įžūlus, kad sanguliavo su vyresnio brolio dukterim tiesiog savo brolio mažame namuke. Jis atskyrė dukters kambarį ir iškirto atskirą įėjimą. Jis tiek atvirai niekino vyresnį brolį, kad pareikalavo pripažinti šį sanguliavimą ir pasirašyti dokumentus jog kambarys ir mergaitė priklauso jaunesniam broliui.
Tame kaime gyveno keli banditai. Jie valdė viską ir darė ką tik nori. Pasitarę banditai nutarė pasisavinti abiejų brolių turtą ir atėmė viską ką broliai buvo sukaupę. Abu broliai tapo savo namų nuomininkais ir mokėjo duoklę banditams. Nors ir būdami nusikaltėliais, bet banditai suprato kas yra teisinga o kas ne, todėl atėmę iš jaunėlio, grąžino pasileidusią dukterį ir atskirtą kambarį vyresniam broliui valdyti.
Praėjus kuriam laikui, banditai buvo sulaikyti ir uždaryti į kalėjimą, o abu broliai įgavo galimybę atsiimti savo turtą.
Lengvabūdiškai pamiršęs skriaudas ir nereikalaudamas atgailauti dėl padarytų skriaudų, vyresnis brolis pradėjo padėti jaunėliui atgauti viską ką jis prarado ir džiaugėsi jaunėlio sėkme kai jis tapo dar turtingesnis. Bet atkutęs ir atgailos neturėjęs jaunėlis nepamiršo vyresnio brolio dukters, o ir ji su nostalgija prisiminė savo paleistuvystės laikus. Pasikeitus laikams, jaunėlis nebegalėjo vėl taip pat atvirai savivaliauti, todėl pradėjo naktimis per langą lipti į vyresnio brolio namus pas jo dukterį. O dienomis, užeidamas pas vyresnį brolį, jaunėlis vaidino labai gerą ir rūpestingą pagalbininką. Vaizduodamas rūpestį, jis pradėjo įtikinėti brolį suteikti nepilnametei dukteriai daugiau laisvių. Pradėjo aiškinti kaip mergaitė turi būti auklėjama, kada leisti jai išeiti iš namų, kada ne. Pradėjo pirkti mergaitei visokias dovanas. Pagaliau po ilgų gudrybių, jaunėlis įtikino vyresnį brolį pasirašyti to pačio kambariuko, kurį buvo jėga atsiplėšęs, perdavimo mergaitei dokumentus. Kai tik vyresnis brolis, dėl dūšios paprastumo ir trumpos atminties, patikėjo jaunėliu ir perdavė mergaitei kambariuką, suteikęs teisę juo disponuoti, jaunėlis vėl atvirai įsirangė į mergaitės lovą ir pradėjo po truputį periminėti visą kitą vyresniojo brolio turtą, įvedinėdamas savo tvarką vyresniojo brolio namuose.
p.s. Santykiuose su savo broliais derėtų prisiminti senolių posakį:
„gyvenkime kaip broliai, bet atskirkime kas kam priklauso kaip žydai.“
Esavičius
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą