Mus visus sukrėtė baisi broliškos Lenkų tautos tragedija. Nuoširdžiausia užuojauta visiems žuvusiųjų artimiesiems ir visai lenkų tautai.
Kaip ir kiekvienas normalus žmogus, aš iki šiol esu paveiktas tokios neįtikėtinos tragedijos mąsto ir simbolizmo. Bet dabar norėčiau rašyti ne ilgus apgailestavimus, kurių šiomis dienomis pakanka. Aš noriu atkreipti dėmesį į kitą simbolinę ir unikalią mūsų viešos erdvės patologiją. Nespėjo ataušti sudraskyto lėktuvo gabalai, o ši tragedija gėdingai ir šventvagiškai tampa pasibjaurėtinų spekuliacijų objektu.
Žiūrėdamas Lietuvos televizijos žinių laidą negalėjau patikėti tuo ką girdžiu. Laidoje dalyvavę du „garbūs“ svečiai, Česlav‘as Okinčic‘as ir Emanuelis Zingeris, išniekindami tragiškai žuvusiųjų atminimą, spekuliatyviai pradėjo sieti tragediją ir lenkiškų pavardžių rašymo temą. Vietoj ramaus ir rimto pokalbio, kas derėtų tokio masto tragedijos akivaizdoje, šie du asmenys pradėjo niekinti Lietuvių tautos atstovų politinę valią pavardžių rašymo klausimu. Klausantis šių dviejų piliečių minčių ekvilibristikos, susidarė toks įspūdis, kad kas be nutiktų, ar ant Varšuvos nukristų meteoritas, ar nuskęstų laivas su lenkų turistais ar įvyktų kokia kita tragediją Lenkijoje, Lietuviai turi tai suprasti kaip ženklą tam, kad įteisinti lenkų rašybą Lietuvių kalboje.
Šiandien skaitau tas pačias maitvanagiškas mintis Lietuvos ryto redaktoriaus skiltyje. Rimvydas virkauja, kad kažkas kažkam kažką yra daug kartų pažadėjęs, o „šiaudiniai“ Lietuvių tautos atstovai, drįsta turėti savo nuomonę ir nepatvirtinti tų pažadų.
Kažkoks „dežavu“.
Porą šimtmečių atgal, prieš pasirašant vieną iš unijų, Lenkų bajorai ir juos valdę nutautėję Lietuviai, bandė aiškinti Lietuvių bajorams, kad Jogaila kažkam, kažkada pažadėjo prijungti Lietuvą prie Lenkijos. Į tai Lietuvių bajorai atsakė „tuomet ateikite ir paimkite“.
p.s. Šios baisios tragedijos akivaizdoje, mes turėtume atmesti įvairaus plauko politinių maitvanagių spekuliacijas ir priminti jiems didžio Lietuvio Adomo Mickevičiaus mintį:
Žmogau nepiktžodžiauk,
Nes gyvasties siūlelis ne tau priklauso,
Esi tu čia tik svečias,
Ir tau priklauso skausmas,
Kurio iš tavęs niekas neatims.
Esavičius
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą