Putinas: Vivos plango, mortuos voco

Per bedugnes ir kalnus
Jūs žengiat kaip gigantai!
Išnardote marias
Ir kylat į padanges,
Ir spjaudotės ugnim,
Ir vemiate siera, –
Ir Dievo žemėj jums nėra,
Gyvieji!
Vieni kaip viešpačiai,
Kiti vergai.
Visi rūstaus likimo sūnūs:
Kerštu patvinusi dvasia
Ir Kaino ženklas kaktose,
Ir ta pati klaiki dalia –
Kentėt apgaulėj ir mele
Ir žūti keikiant žydrą dangų.
V i v o s p l a n g o !

Rūsčių dienų kerštingi sūnūs,
Nepalaimos herojai!
Visais keliais, visom kryptim
Su prievartos juoda mirtim
Jūs žengiat nuožmūs ir pikti,
Likimo bausmei pasmerkti.
Kur krenta jūs šešėlis,
Ten džiūsta skaidrios gėlės.
Po švinine jūs koja
Kantrus akmuo vaitoja.
Nuo jūs burnų nuodingo kvapo
Vaiduokliai keliasi iš kapo.
Klaikiam šios žemės pragare
Jūs dygstat sėkla nemaria
Ir žydit apgauliais žiedais,
Ir nokstat dvokiančiais nuodais
Tvaike to melo ir žabangų.
V i v o s p l a n g o !

Jūs žengiate į sostus
Ir minate altorius.
Nuo jūs įsatymų sugriuvo
Ir nuodėmės ir doros.
Karūnos niekšų daliai,
O dulkėse karaliai,
Ir tribunoluos išdidžiai
Teisiuosius smerkia žmogžudžiai.
Ir sūnūs nebeverkia,
Kai mirti motiną pasmerkia.
Nereikalinga ir tuščia
Žmogaus paniekinta kančia.
Ir vakarop pasvirus saulė –
Vien piktas melas ir apgaulė.
Pakalnėj žiežirbos sumirgo,
Praskrido raitelis ant žirgo, –
Ir dalgis sutemoj sužvango. –
V i v o s p l a n g o !

Žioruoja plačios aikštės,
Liepsnoja kaitrūs laužai.
Suplūdo pilkos minios
Jums garbę atiduoti,
Valdovai!
Jau aukurus sukrovę,
Žyniai jums gieda šlovę
Ir, gatvių dulkėse sukniubę,
Jums maldą vapa skubią,
Ir vergiškoj ekstazėj žada
Bučiuoti jūsų padą.
Ir džiūgauja tironai
Ir budelių gauja.
O žemė žėri jau raudonai
Kraujuos ir ugnyje.
Ir švenčia pjūtį pabaigtuvių
Minia vergų ir paleistuvių
Naktovidžio naktiniam tango. –
V i v o s p l a n g o !

Ir mes, ir mes, kur kenčiame,
Pilkieji milijonai!
Ar didmiesty, ar kaime
Su rūpesčiu ir baime,
Vieni vergovėj užguiti,
Maištingam lūkesy kiti
Sukniubę!
O iš rasotų rūsių
(Ir mes, ir mes ten būsim)
per naktį juodą, nykią
Pablūdęs kažkas klykia,
Kažkas likimą keikia,
Kažkam numirti reikia.
Bedugnėj skausmo sielvartingo
Gyvenimas kaip lašas dingo
Už geležim apkalto lango. –
V i v o s p l a n g o !

2

Dabar einu į tylumą,
Į tylumą palaimintą ir didžią,
Kur į calūno juodą minkštą drobę
Naktis visų mūs sielvartus suglobia.
Einu į laisvę, didelę ir plačią,
Kuri priims mane kaip lauktą svečią.
Pro pilkus sutemų rūkus
Einu pas brolius ir draugus.
Bet tolyje varpai dar bokštuos gaudžia
Ir dega vakarų žara,–
Ir vėl krūtinėj gėla maudžia,
Širdy pagieža ir aitra.
Ne viskas sutemose žuvo.
Šiltu krauju širdis pasruvo
Ir prievartai paklusti neišmoko:
M o r t u o s  v o c o !

Šaukiu aš jus visus iš kapinynų
Iš pakelės duobių ir griovių,
Iš molio, dumblo ir smėlynų
Ir iš visų mirties vietovių.
Pakilkit, griaučių šiurpūs milijonai,
Garbingieji pulkai ir legionai, –
Ir tie, kurie nuo šalčio ir nuo bado
Pūgų simfonijose mirtį rado,
Ir tie, kurie už laisvą, lakią mintį
Dūlėja nukankinti.
Pakilkite išniekinti,
Subjauroti, apluošinti,
Su aimanomis ir klyksmais,
Su maldomis ir su keiksmais,
Su budelių girta gauja,
Kuri žibintų žaroje
Ant jūsų kapo spardėsi ir šoko.
M o r t u o s  v o c o !

Bet tyli kapinynų tamsios kalvos,
Nekyla niekas iš drėgnos duobės.
Ramybėj miega griaučių plikos galvos, –
Jų sapno niekas niekad neįspės,
Kaip niekas neįspės kančios
Prasmės, nei galo, nei pradžios,
Ir viską saugos paslaptis
Kaip ta šiurpi, tyli naktis.
Ir eis gyvieji per tą būtį klaikią
Su gėla amžina, gilia.
Visiem, visiem keliu tuo eiti reikia,
O grįžti niekam nevalia.
Negrįšiu jau nė aš į saulės dieną
Iš tos juodos nakties.
Tik pakelėj pro varpučio velėną
Gal ranką kas išties
Ir tars: eiva drauge į gilumą,
Į didžią, šventą tylumą,
Kur ašarų nebėr nė veide juoko...
M o r t u o s  v o c o !

Ir aš einu į tylumą,
Į tylumą palaimintą ir didžią.
Einu per aukštą siaurą tiltą
Į naktį kvepiančią ir šiltą,
Kur juda žvaigždžių milijonai,
Pulkų pulkai ir legionai.
Ir mano kelio staigų vingį
Nužymi ruožai spindulingi.
Naktis gera, naktis kaip motina,
Jautri, įspėjanti, dosni, –
Paguodžia ir pasotina,
Kai jos viešnagėn pareini.
Ir aš nuvargęs parėjau
Ir klaidžiot nebenoriu jau
Aštriais įdegintais keliais –
Liepsnotais saulės spinduliais.
Ir sako ji: lik čia, sūnau,
Aš tavo sielvartą žinau.
Ir aš lieku. Kantriai vilkta
Sunki gyvenimo našta
Kaip varpa svyrinti prinoko.
M o r t u o s  v o c o !

    

1943–1944.VI.28

  Šią savo poemą Vincas Mykolaitis Putinas parašė 1943 metais, sukrėstas III-jo Reicho išsigimėlių žiaurumu. 

"Ir spjaudotės ugnim ir vemiat siera"

   Labai pranašiški žodžiai ypač nūdienos šviesoje, kuomet Ukrainos žydobenderininkai (taip save ir savo privačią kariuomenę pavadino Ukrainos ir visos Europos žydų sąjungos prezidentas Igoris Kolomojskis), be jokio gailesčio žudo nesuklupusius prieš jų valdžią rytų ukrainiečius. O valdžioje įsitvirtinusių banditų pagalba, totaliai terorizuoja vakarų Ukrainos gyventojus, versdami juos strakalioti ir kartoti imbeciliškas skanduotes. Negalima kaltini vakarų Ukraniečių, nes jei nešokinėsi, tuomet būsi arba žiauriai sumuštas ir tavo turtas bus atimtas arba būsi nuteistas kalėti (vakar nuteisė žurnalista Vakarų Ukranietį Ruslaną Kocabą, kuris išdrįso viešai suabejoti visuotinės mobilizacijos teisėtumu). Todėl ir strakalioja daugelis, dėl šventos ramybės, širdyje prakeikdami Ketvirtojo Reicho kūrėjus. 

 "Vieni kaip viešpačiai, kiti vergai". 

  Istorija kartojasi. 1917 m. per Socialdemokratų partiją (Komunistais jie pasivadino vėliau. Brolžudiškos revoliucijos ugnį jie įžiebė kaip vieninga Rusijos socialdemokratinė darbininkų partija) kraujuje paskandinę Rusiją ir gavę ten neribotą valdžią, Žydų tautą valdantys ideologai pinigais ir informacine kampanija palaikė Adolfo Hitlerio atėjimą į valdžią, tikėdamiesi jog šie socialistai sukels tokį pat chaosą ir tame drumzliname vandenyje jie galės vėl iki soties prisiplėšti. Šis palaikymas, ir paprastiems žydams (ugnį įžiebę jų vadai nenukentėjo) ir bedieviškos ideologijos sukurtiems nacionalsocialistams, baigėsi liūdnai. 

"Kerštu patvinusi dvasia ir Kaino ženklas kaktose"

   Nepažinę ir nužudė Visagalio siųstą Karalių, Jėzų Kristų, žydų tautos vyresnieji pradėjo žūtbūtinę kovą dėl Viešpaties Vynuogyno, kurį iš jų atėmęs Visagalis Dangaus ir Žemės Sutvėrėjas, perdavė kitiems (70  metų po Jėzaus nukryžiavimo, buvo sunaikinta ir iki šiol neatstatyta Šventykla ir Levitų tarnavimas Jeruzalėje). Taip pat kaip ir Kainas, degdami pavydu, kerštu ir neapykanta dėl nepriimtinos jų aukos, jie nuosekliai naikina visus Gyvojo Dievo - Kristaus pasekėjus, tikėdamiesi jog nužudę vaikus (paveldėtojus) pasisavins viską. Ukrainos Donbase jie metodiškai iš haubicų apšaudydami taikius gyventojus lyg netyčia vis dažniau pataiko į Kristaus Ortodoksų Bažnyčias. O tose teritorijose kurias Ketvirtojo Reicho palaiminimu valdo, bolševikiniais metodais atiminėja Kristaus Bažnyčių pastatus ir perduoda juos eretikų atskalūnų sektoms. Paversdami jas Aukso Veršio garbinimo ir šėtoniško strakaliojimo vietomis - "Garbinkite čia. Štai jūsų dievas išvedęs jus iš Egipto". Būtent todėl Kristus savo mokiniams ir pasakė, kad paskutiniais laikais prieš pasaulio pabaigą ".. žmonės pakels prieš jus rankas ir ims jus persekioti. Dėl mano vardo tąsys jus po SINAGOGAS ir kalėjimus, vedžios pas karalius ir valdytojus.". Po totalaus teroro, kai Kristaus Bažnyčia vėl bus priversta slėptis į katakombose arba tolimuose žemės kampeliuose, tuomet Krikščionys turintys žydiško kraujo, bus tąsomi po sinagogas verčiant juos atsisakyti tikėjimo, o "čipuotis atsisakantys darbiniai gyvuliai - gojai" pas vergų karalius ir valdytojus. Būtent todėl žinodamas apie būsimą terorą, Kristus ir išsako mokiniams abejonę ".. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras tikėjimą žemėje?". 

Rūsčių dienų kerštingi sūnūs, Nepalaimos HEROJAI!

  Apgailėtina ir bjauru žiūrėti į bandos jausmu apsikrėtusių Gojų savižudiškus strakaliojimus. Lietuva dabar užtvindyta šia bjauražodžių ekstazę. Neseniai prie JAV ambasados taikiai piketavusius žmonės, bjauriai keikė ir tyčiojosi mūsų naujų dienų "Herojai" apsikarstę JAV ir Ukrainos, bet pamiršę Lietuvos vėliavą (vėliau, po žurnalistų perspėjimo, koloborantų chunveibinai šią "klaidą" ištaisė).  "Nuo jų burnų nuodingo kvapo, vaiduokliai keliasi iš kapo." La la la la ....

Šaukiu aš jus visus iš kapinynų ...

  Feisbuko "kariai" ir internetinių komentarų "galiūnai", totaliai išplautomis smegenimis nesugeba priimti tiesos. O ji yra paprasta. Būtent už šią tiesą mirė šių dienų teisuolė Rūta Gajauskaitė. Ji buvo per daug žinoma ir per mažai sutepta, nes tas purvas, kurį ant jos pylė gojų įverginimo ideologų kontroliuojama žiniasklaida, prie jos ne lipo. Praregėjusi ir prakalbusi Rūta tapo pavojinga, kaip ir amžiną atilsį Stulpinas. Todėl tiesos skelbėja buvo nutildyta, iškarto po savo paskutinio straipsnio "EURAS". Čia pora ištraukų iš šio straipsnio, visą galite rasti "Laisvo laikraščio" archyve: 

  " ......prezidentė pasiliko teisę į išimties tvarka suteikti pilietybes galimybę. Kaip ji šia galimybe naudojasi “griežtai ir teisingai”, žiniasklaida demonstruoja atvejus su sportininkais, bet nutyli, kad... 

Kad Izraelio 4,5 tūkstančių piliečių turi ir antrąją – Lietuvos pilietybę. Taigi, tūkstančiams žydų suteikta privilegija, kai tikriesiems lietuviams atimama jų prigimtinė teisė!!! Taip kaip prigimtinė teisė buvo atimta iš palestiniečių, vienintelio JAV balso persvara, sprendžiant Palestinos valstybingumo klausimą. 

Labai akivaizdus Palestinos sindromo įgyvendinimo Lietuvoje įteisinimas, suteikiant dvigubą pilietybę ir tik išimtinai izraeliečiams, tuo suteikiant jiems galimybę “peršokti” per visus žemės pardavimo saugiklius ir taip “nusipirkti” žemę Izraelio filialui Lietuvoje.  Lietuvių emigracijoje jau yra apie 1,5 milijono (700 000 pokario bėglių ir antra tiek - dabartinių duoneliautojų), taigi Tėvynėje beliko 2 milijonai. Ištuštėję kaimai bus už centukus nupirkti žydų naujakuriams, kuriems JAV bankininkai kaip mat “pametės” neatlygintiną paramą Europos vidury įkurti “litvakų” valstybę. 

 .....

Būtina paviešinti bent 3 tuos “minkštus” lietuvių tautos naikinimo būdus, kurie prieš kelis metus jau buvo svarstyti ir atmesti, tačiau šiandien valdžios atvirais veidais aiškinami kaip savaime suprantami lyg ir išdiskutuoti ir visiems priimtini, todėl jau įteisinami!

Tai dirbtino apvaisinimo įgyvendinimas, abortų ir eutonazijos įteisinimas.

Prisidengiant labai humaniškais tikslais – pagalba nevaisingoms šeimoms, - sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė jau viešai per TV paskelbė apie 800 000 (beveik milijardo!) išskyrimą iš Biudžeto šiam reikalui. Kai tuo tarpu neatstatomos krizinės nuoskaitos, nedidinamos algos, pensijos ir trūksta lėšų vaikų gydymui, kurios renkamos iš piliečių per labdaros akcijas! ! ! 

.......

Tuo tarpu tuos pačius  800 000 Biudžeto lėšų perkėlus į pagalbą šeimai sritį, būtų 100 proc. gimstamumo padidėjimas ir sveikų vaikų, bei darbingos naujos kartos. 

Visam pasaulyje tai žinoma ir R. Šaleševičiūtei žinoma taip pat. Tačiau valdžia ignoruoja šiuos faktus, nes dirbtinis apvaisinimas dar vienas “klondaikas”, kurio jokia STT neišaiškins. 2 proc. ir lieka tik 2 procentais visų 800 000 investicijų rentabilumo, o kur dingsta 98 proc. lėšų niekas nepajėgs išsiaiškinti...

.........

O tai rimtas trukdys globalaus valdymo centrui priversti paklusti žmoniją kai toks mažas lopinėlis (Lietuva) čirškinasi ant visos planetos. Net jos paskelbimas “blogio centru – žydšaudžiais” nepakenkė jos įvaizdžiui. Taigi, belieka vienintelė išeitis – lietuvius sunaikinti. 

Blogiausia, kad nedesovietizuoti kadrai išliko, o kolaborantams visai nesvarbu kam (Rytam ar Vakaram) išduoti Tėvynę. Juo labiau, kad tie išdavikai, dažniausiai dargi ne lietuviškos kilmės: Landsbergiu pradedant ir Polikarpovna nebaigiant. Ir kiekgi jų, pasislėpusių po svetimom pavardėm ir vardais, Lietuvoje? 

Nesunku suskaičiuoti – jie visi valdžioje." 

   Argi po tokių žodžių GOJUS turi teisę gyventi? 

    Iš žiniasklaidos sužinojau, kad Rūta Gajauskaitė buvo pašarvota URNOJE!!! Tai reiškia, kad ji buvo kremuota? Jei taip, tuomet viskas atlikta pagal senas bedievių rabinų nustatytas taisykles. Tam, kad apeiti Dievo Įsakymus jie yra sugalvoję visą krūvą žmogiškų priesakų. Vienas iš jų "Slapta žudyti tautos priešus neišliejant jų kraujo". Anot šių bedievių įsivaizdavimo, baudžiamas tik nekaltai pralietas kraujas. O jei kraujas nepralietas, tuomet viskas gerai. Todėl ir už savo dukrytę, kurią prievartavo visokie Furmos (Furman Ivrito kalba reiškia vėžikas) iki mirties kovojęs Drąsius, taip pat buvo palaidotas pakeitus jo kraują kažkokiu tirpalu. Lietuvos gojams buvo paskleistas kažkoks visiškai fantastinis "būtinumo atlikti tyrimus" paaiškinimas. Taip pat dabar suprantu kodėl nebuvo nei lašelio kraujo, mano mamos tėviškėje Žemaitijos Židikų kaime nužudytoje mažoje Žemaičių mergaitėje. Tuomet nekreipiau dėmesio į Babos pasakojimą apie tai, kad ją ritualiniais tikslais rideno bačkoje, į kurią buvo sukalti vinys. Nekreipiau dėmesio ir į jos perspėjimą: "Bladiel visų laik saugokies žydų, anei tau šypsosies, bet visų laik nekęs". 

Ir tribunoluos išdidžiai, teisiuosius smerkia žmogžudžiai....