2016 m. balandžio 30 d., šeštadienis

Kristus Prisikėlė !!! IŠ TIESŲ PRISIKĖLĖ !!!

Kristus mirė, mes paklaikom.
Kristaus nėra, mums baisu.
Kapas tuščias, mes nustebę!
Kristus GYVAS!!! mums saugu.

   Sveikinu visus ištvermingus Visagalio Dangaus ir Žemės Sutvėrėjo, Viengimio Sūnaus, Jėzaus Kristaus sekėjus ir mokinius su mūsų Didžia švente. Ją mes nepertraukiamai švenčiame kartu su apaštalais ir jų mokiniais nuo pat Jėzaus Kristaus prisikėlimo dienos.

   Vakar (per Didijį Šeštadienį), kaip ir daugelį  amžių prieš tai, Dievas siuntė mums materialų, apčiuopiamą, ženklą apie savo Sūnaus Jėzaus Kristaus prisikėlimą.

   Jeruzelėje, Viešpaties kapo bažnyčioje, jau kelis tūkstantmečius, stebuklingu Dievo jėgos veikimu, žmonijai yra siunčiama šventoji ugnis. Šios ugnies atėjimą prieš kelis šimtmečius nesustabdė net musulmonų valdovų bandymai neleisti krikščionių į šventyklą. Tuomet ugnis stebuklingai perskėlė koloną šventyklos išorėje ir pasiekė verkiančius ir besimeldžiančius krikščionis. Nuo to laiko niekas nebandė sukliudyti atsiimti Šventąją ugnį pačioje Šventykloje.

  Yra pranašystė, kad būtent tais metais, kuomet Šventa Ugnis nepasirodys, tuomet ir bus pasaulio pabaiga. 

  Visada prisiminkite broliai, kas miršta kartu su Kristumi tas su Juo ir prisikelia. Apaštalas Jonas mus  moko, kad būtent tie kas mirs kankinio mirtimi už Jėzaus Kristaus vardą, bus pirmojo prisikėlimo dalininkais.

  O tie broliai, kas manote naudoti Dievo tikėjimą savo žemiškose žmogiškose įsivaizdavimuose, prisiminkite ką sakė Kristus apaštalui Petrui, apie kurį tik neseniai buvo pasakęs, jog jis yra uola ir ant tos uolos Jis pastatys Savo bažnyčią. Kai tik apaštalas Petras pradėjo atkalbinėti Kristų nuo darbo kurį Jam buvo skyręs Tėvas, Jėzus Jį pavadino šėtonu: "Eik šalin, šėtone,nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!“.(Mk 8,33)

  Įsidėmėkite, kad kai tik Kristaus mokiniai pradeda mąstyti žmonių, o ne Dievo mintimis, jie tampa šėtono darbų dalininkais.

Kristaus prisikėlimo akivaizdoje susimąstyk apie tai kuomet baigsi šį trumpą gyvenimo kelią ir atsistosi amžinybės akivaizdoje - Ką tada sakysi Visagaliui? 

Kai tu numirsi ką sakysi Visagaliui?
Juk Amžinybėje visus JISAI apklaus.
Kur nėra laiko, ten kiekvieną tavo dieną,
Jis po akimirką dėliodamas aptars.
Ne tik kiekvienas tavo žodis ar mintis,
Kiekvienas veiksmas/neveikimas,
Bet netgi veido išraiška, povyza,
Ir žvilgsniai teisingumo reikalaus.
Manai tai dar toli
                              ir gal ne bus To?
Save įtikinai, kad po mirties jau pabaiga?
Manai „bailių tamsių kvailių“ sukurtas teismo mitas,
Tavęs, o proto bokšte,  
                                   nepalies?
O ką daryt su tuo ką mes jau žinom tiksliai?
Kad medžiaga/energija TVARI.
Jos neįmanoma sukurti/sunaikinti
Ji   A  M  Ž  I  N  A . Tuomet, o koks tu pats esi?
Jei tai iš ko sukurtas tu,
Išliks per amžius, kodėl meluoji sau,
Kad po mirties tavęs neliks?
Kad amžinybėje išsisklaidys tavo esybė?
Ir teisingumo nieks ne reikalaus?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą