Tada jį pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ką čia veiki, Elijau?“ Jis
atsakė: „Aš degu uolumu VIEŠPAČIUI, Galybių Dievui, nes izraelitai
atmetė tavo Sandorą, nuvertė tavo aukurus ir išžudė tavo pranašus
kalaviju. Tik aš vienas likau, o jie nori man gyvastį atimti.“
„Išeik
laukan, pašaukė Jis, ir stovėk ant kalno prieš VIEŠPATĮ, nes
VIEŠPATS praeis.“ Pūtė didelis vėjas ir buvo toks stiprus, kad skaldė
kalnus ir trupino į gabalus uolas prieš VIEŠPATĮ, bet VIEŠPATIES nebuvo
vėjyje. Po vėjo žemės drebėjimas, bet VIEŠPATIES nebuvo žemės
drebėjime. Po žemės drebėjimo ugnis, bet VIEŠPATIES nebuvo ugnyje. O po ugnies švelnus tylus dvelksmas. Išgirdęs
jį, Elijas apsigaubė veidą skraiste ir išėjęs atsistojo prie olos
angos.
Tada į jį balsas kreipėsi: „Ką čia veiki, Elijau?“ Jis
atsakė: „Aš degu uolumu VIEŠPAČIUI, Galybių Dievui, nes izraelitai
atmetė tavo Sandorą, nuvertė tavo aukurus ir išžudė tavo pranašus
kalaviju. Tik aš vienas likau, o jie trokšta man gyvastį atimti.“
VIEŠPATS tarė jam: „Grįžk keliu, kuriuo atėjai, į Damasko dykumą. Ten nuėjęs, patepsi Hazaelį Aramo karaliumi. Patepk ir Nimšio sūnų Jehuvą Izraelio karaliumi, o Šafato sūnų Eliziejų iš Abel Meholos patepk pranašu vietoj savęs. Kas tik pabėgs nuo Hazaelio kalavijo, tą užmuš Jehuvas, o kas tik pabėgs nuo Jehuvo kalavijo, tą Eliziejus užmuš. Aš paliksiu Izraelyje septynis tūkstančius visus tuos, kurie nesiklaupė Baalui ir kurių lūpos jo nebučiavo.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą