Kristus Prisikėlė !!! IŠ TIESŲ PRISIKĖLĖ !!!

Kristus mirė, mes paklaikom.
Kristaus nėra, mums baisu.
Kapas tuščias, mes nustebę!
Kristus GYVAS!!! mums saugu.

   Sveikinu visus ištvermingus Visagalio Dangaus ir Žemės Sutvėrėjo, Viengimio Sūnaus, Jėzaus Kristaus sekėjus ir mokinius su mūsų Didžia švente. Ją mes nepertraukiamai švenčiame kartu su apaštalais ir jų mokiniais nuo pat Jėzaus Kristaus prisikėlimo dienos.

   Vakar (per Didijį Šeštadienį), kaip ir daugelį  amžių prieš tai, Dievas siuntė mums materialų, apčiuopiamą, ženklą apie savo Sūnaus Jėzaus Kristaus prisikėlimą.

   Jeruzelėje, Viešpaties kapo bažnyčioje, jau kelis tūkstantmečius, stebuklingu Dievo jėgos veikimu, žmonijai yra siunčiama šventoji ugnis. Šios ugnies atėjimą prieš kelis šimtmečius nesustabdė net musulmonų valdovų bandymai neleisti krikščionių į šventyklą. Tuomet ugnis stebuklingai perskėlė koloną šventyklos išorėje ir pasiekė verkiančius ir besimeldžiančius krikščionis. Nuo to laiko niekas nebandė sukliudyti atsiimti Šventąją ugnį pačioje Šventykloje.

  Yra pranašystė, kad būtent tais metais, kuomet Šventa Ugnis nepasirodys, tuomet ir bus pasaulio pabaiga. 

  Visada prisiminkite broliai, kas miršta kartu su Kristumi tas su Juo ir prisikelia. Apaštalas Jonas mus  moko, kad būtent tie kas mirs kankinio mirtimi už Jėzaus Kristaus vardą, bus pirmojo prisikėlimo dalininkais.

  O tie broliai, kas manote naudoti Dievo tikėjimą savo žemiškose žmogiškose įsivaizdavimuose, prisiminkite ką sakė Kristus apaštalui Petrui, apie kurį tik neseniai buvo pasakęs, jog jis yra uola ir ant tos uolos Jis pastatys Savo bažnyčią. Kai tik apaštalas Petras pradėjo atkalbinėti Kristų nuo darbo kurį Jam buvo skyręs Tėvas, Jėzus Jį pavadino šėtonu: "Eik šalin, šėtone,nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!“.(Mk 8,33)

  Įsidėmėkite, kad kai tik Kristaus mokiniai pradeda mąstyti žmonių, o ne Dievo mintimis, jie tampa šėtono darbų dalininkais.

Kristaus prisikėlimo akivaizdoje susimąstyk apie tai kuomet baigsi šį trumpą gyvenimo kelią ir atsistosi amžinybės akivaizdoje - Ką tada sakysi Visagaliui? 

Kai tu numirsi ką sakysi Visagaliui?

Juk Amžinybėje visus JISAI apklaus.

Kur nėra laiko, ten kiekvieną tavo dieną,

Jis po akimirką dėliodamas aptars.

Ne tik kiekvienas tavo žodis ar mintis,

Kiekvienas veiksmas/neveikimas,

Bet netgi veido išraiška, povyza,

Ir žvilgsniai teisingumo reikalaus.

Manai tai dar toli

                              ir gal ne bus To?

Save įtikinai, kad po mirties jau pabaiga?

Manai „bailių tamsių kvailių“ sukurtas teismo mitas,

Tavęs, o proto bokšte,  

                                   nepalies?

O ką daryt su tuo ką mes jau žinom tiksliai?

Kad medžiaga/energija TVARI.

Jos neįmanoma sukurti/sunaikinti

Ji   A  M  Ž  I  N  A . Tuomet, o koks tu pats esi?

Jei tai iš ko sukurtas tu,

Išliks per amžius, kodėl meluoji sau,

Kad po mirties tavęs neliks?

Kad amžinybėje išsisklaidys tavo esybė?

Ir teisingumo nieks ne reikalaus?

Kur slypi žmogaus grožis?

 

 Daniilas Plužnikovas

 

Kur nėra laiko, ten kiekvieną tavo dieną, Jis po akimirką dėliodamas aptars.

...........vienas mato skirtumą tarp vienos ir kitos dienos, o kitam jos visos vienodos. Kiekvienas tegul elgiasi pagal savo įsitikinimą. Kas daro skirtumą tarp dienų, daro tai Viešpačiui; kas valgo – valgo Viešpačiui, nes dėkoja Dievui; o kas nevalgo – nevalgo Viešpačiui ir taip pat dėkoja Dievui. Nė vienas iš mūsų negyvena sau, nė vienas sau nemiršta. Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar mirštame, Viešpačiui mirštame. Taigi ar gyvename, ar mirštame, – esame Viešpaties. Juk Kristus numirė ir atgijo, kad būtų gyvųjų ir mirusiųjų Viešpats.

Tai kaipgi tu smerki savo brolį?! arba kodėl niekini savo brolį? Juk visi turėsime stoti prieš Dievo teismą. 

 Parašyta:

Kaip aš gyvas, sako Viešpats,

prieš mane suklups kiekvienas kelis,

ir visų lūpos šlovins Dievą.

Taigi kiekvienas iš mūsų duos Dievui apyskaitą už save.

Tobulybybiausias

Klyk ir džiaukis plunksnų vėtra
Gaudžia pasakų byla
Musių kratiniais išlieta
Baubia morkų stovykla
Pastovėsi nusilauši
Ko nenori atiduot
Glitnią ranką įsikąsi
Kamanuotajį parduot
Čiarkos čiakrom atsivėrė
Nusičiaudėt ir atvėst
Polkų kaulai sutrupėję
Mitriai bando atsisėst
Kiaušinėliai ir trynuotės
Kaspinuočių apglėbti
Klauso zvimbiančias skanduotes
Klega bjauriai nudrėbti
Klausk, kalbėk
Nenori plauti
Ir kilbukai katile
Pūna tylutėliai laurai
Geltonajam kvartale
Miltų dėmės nusnargliuotos
Atsilupdamos bare
Pila gerklę nevalyvą
Per marmūzę vakare
Hematoma, hemarojus
Humanizmo patale
Hermeneutikos pavojus
Pažaliavusiam delne
Nusičiaudėt, nusispjauti
Nuvaryti, numazgot
Apsikuoplti, apsiliuobti
Absiblausius apgalvot

Mykia, murkia ir gagena
Žodžių gaujos kratiniai
Ir nežino ką barbena
Smegeninės nėriniai...

Dievas su mumis !!!

 

   Štai ką reiškia KANONINIS šlovinimas:

 

 

Apsišvietusi, moderni bendruomenė stato į vietą religinius fanatikus.

   Video iš Argentinos. Naujosios pasaulio tvarkos ir asmenybės laisvės laimėjimų praktinis įgyvendinimas.

    Aplink bažnyčią keliomis eilėmis susikabinę meldžiasi religiniai fanatikai, o moderni bendruomenė kviečia šiuos tamsuolius dialogui ir argumentuotai, akivaizdžiai įrodinėja religijos žalą.

   Įspėjimas, šiame video yra vaikams netinkami vaizdai.

https://www.youtube.com/watch?v=29EWyT0Lw6k

Bausmė ant jo krito mūsų išganymui, mes buvome išgydyti jo žaizdomis.

     Kas galėtų patikėti, ką mes girdėjome? Kam buvo apreikšta VIEŠPATIES ranka? Jis išaugo nelyginant atžala jo akivaizdoje kaip šaknis iš sausos žemės. Jis nebuvo nei patrauklus, nei gražus: matėme mes jį, bet nepamėgome. Jis buvo paniekintas, žmogaus vardo nevertas, skausmų vyras, apsipratęs su negalia, – toks, kuris prieš žmones užsidengia veidą. Jis buvo paniekintas, laikėme mes jį nieku. Tačiau jis mūsų negalias prisiėmė, mūsų skausmus sau užsikrovė. O mes laikėme jį raupsuotu, – Dievo nubaustu ir nuvargintu. Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų, ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes. Bausmė ant jo krito mūsų išganymui, mes buvome išgydyti jo žaizdomis. 

   Visi mes lyg avys pakrikome, kiekvienas eidamas savuoju keliu, o VIEŠPATS uždėjo ant jo kaltę mūsų visų. 

   Nors ir buvo žiauriai kankinamas, bet pakluso, – burnos nepravėrė. Kaip tyli ėriukas, vedamas pjauti, kaip tyli avis kerpama, taip jis nepratarė žodžio. Prievarta ir eismu jis buvo nušalintas ir kas bebūtų galvojęs apie jo likimą? Kai jis buvo atskirtas nuo gyvybės krašto ir pasmerktas mirti už mano tautos nuodėmę, kapas jam buvo skirtas tarp nedorėlių, laidojimo vieta su piktadariais, nors jis nebuvo padaręs nieko bloga nei ištaręs melagingo žodžio.

Du filmai. Ką Ukrainai neša bjaurūs maskoliai ir ką apsišvietę vakarai?

   Pirmas filmas apie Maskvos patriarchato Vienuolyną, vakarų Ukrainoje prie pat Rumunijos sienos. Šio vienuolyno vadovas, Tėvas Michailas, visada nuoširdžiai palaikė nuverstą Ukrainos prezidentą Janukovičių, kuris skyrė labai didelę ir dosnią paramą šio Maskvos patriarchato vienuolyno veiklai.

   Po patriotų revoliucijos ir Janukovičiaus nuvertimo, šis vienuolynas ne kartą buvo užpultas ir padegtas.

   Filme parodytą vienuolyno veikla, kuri yra visiškai priešinga naujosioms Europos Unijos vertybėms ir gali sukelti tik pasibjaurėjimą apsišvietusių europiečių tarpe.

https://www.youtube.com/watch?v=sJR49Lnn4Io

 

  O čia nuostabių Europos vertybių spartus įgyvendinimas tiesiog akyse vakarėjančioje Ukrainoje: 

 

 https://www.youtube.com/watch?v=2BgCtPE90ZI

  

   Ir dar trumpas video faktas, kuriame Vienuolyno vadovas, tėvas Michailas, Kiseliovo pokalbių laidoje palaiko Janukovičiaus iškėlimą Ukrainos prezidentu ir dėkoja jam už dosnią paramą.

 

 https://www.youtube.com/watch?v=zvt6W7HrmZI

 

p.s.  Turbūt Lietuvos patriotai ir virtualūs elfai taip pat džiūgautų, jei šis Maskolių vienuolynas ir jo pasibaurėtini gyventojai būtu sudeginti, kaip ir "vatnikai" ir "koloradai" Odesos profsąjungų rūmuose.

 

Ką čia veiki, Elijau?

   

    Tada jį pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ką čia veiki, Elijau?“ Jis atsakė: „Aš degu uolumu VIEŠPAČIUI, Galybių Dievui, nes izraelitai atmetė tavo Sandorą, nuvertė tavo aukurus ir išžudė tavo pranašus kalaviju. Tik aš vienas likau, o jie nori man gyvastį atimti.“

  „Išeik laukan, ­ pašaukė Jis, ­ ir stovėk ant kalno prieš VIEŠPATĮ, nes VIEŠPATS praeis.“ Pūtė didelis vėjas ir buvo toks stiprus, kad skaldė kalnus ir trupino į gabalus uolas prieš VIEŠPATĮ, bet VIEŠPATIES nebuvo vėjyje. Po vėjo ­ žemės drebėjimas, bet VIEŠPATIES nebuvo žemės drebėjime. Po žemės drebėjimo ­ ugnis, bet VIEŠPATIES nebuvo ugnyje. O po ugnies ­ švelnus tylus dvelksmas. Išgirdęs jį, Elijas apsigaubė veidą skraiste ir išėjęs atsistojo prie olos angos. 

   Tada į jį balsas kreipėsi: „Ką čia veiki, Elijau?“ Jis atsakė: „Aš degu uolumu VIEŠPAČIUI, Galybių Dievui, nes izraelitai atmetė tavo Sandorą, nuvertė tavo aukurus ir išžudė tavo pranašus kalaviju. Tik aš vienas likau, o jie trokšta man gyvastį atimti.“

  VIEŠPATS tarė jam: „Grįžk keliu, kuriuo atėjai, į Damasko dykumą. Ten nuėjęs, patepsi Hazaelį Aramo karaliumi. Patepk ir Nimšio sūnų Jehuvą Izraelio karaliumi, o Šafato sūnų Eliziejų iš Abel Meholos patepk pranašu vietoj savęs. Kas tik pabėgs nuo Hazaelio kalavijo, tą užmuš Jehuvas, o kas tik pabėgs nuo Jehuvo kalavijo, tą Eliziejus užmuš. Aš paliksiu Izraelyje septynis tūkstančius ­ visus tuos, kurie nesiklaupė Baalui ir kurių lūpos jo nebučiavo.“

Laiškas Kristui

 Vytautas Mačernis


Mes parašysim, Kristau, Tau šį menką laišką,
Žodžius gražiausius iš pačios širdies.
Gal nesuprantamas, gal bus kitiems neaiškus
Ir žmogui mirusiam širdyj lyg varpas neskambės.

Šiandieną mylime Tave mes, Kristau,
Nes su Tavim gyvent lengviau.
Aukojau Tau save, jaunystę,
Gražias dienas aukojau Tau.

Tavy viltis, kai saulė teka rytą,
Kai žvaigždės blėsta vakare.
Nebus Mesijo mums, ir Pranašo nebus mums kito,
Ir niekas niekad nepakeis Tavęs.

Jau mintyse žali žolynai želia -
O auga meilė Tau tokia stipri.
Ir lenkias prieš Tave balti laukų berželiai,
Ir žiba žvaigždės naktimis.

Būtent todėl mūsų mokymas iš Dievo, o ne nuo žmonių.

 „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Akis už akį ir dantis už dantį. O aš jums sakau: nesipriešinkite piktam, bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo marškinius, atiduok jam ir apsiaustą. Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi. Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk.

  Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų. Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?! Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir pagonys?! Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“.

Senatvinis marazmas

   Tie kas prižiūri (karšina) savo bočelius puikiai žino posakį "Senatvinis marazmas". Senukai labai dažnai erzina.

Šis trumpas filmukas parodo būtent tokios bendrabūvio (vaikų ir tėvų) filosofijos esmę:

Visada prisiminkite tuos kurie keitė jūsų vystyklus.

Perlai kiaulėms (krikščionio diskusija su primatais)

 Ar jums ne keista, kad dabartiniai mokslininkai t.y. mūsų „planetos smegenys“, dalies žmonijos viltis ir autoritetai, beveik sutartinai kildina save iš beždžionių ir niekina Dievo kūrybos tikėjimą. Visi mūsų vadovėliai perpildyti pasakojimais kaip beždžionės po truputį tobulėjo, tiesino stuburą ir pagaliau, tapo „mąstančiomis beždžionėmis“ (homo sapiensais) t.y. pradėjo valdyti pasaulį. Kadangi jie taip save vadina, tai ir aš nenusikalsiu savo  poste vadindamas bedievius taip, kaip jie patys save įvardina, t.y. tiesiog protingomis beždžionėmis arba, kad būtų paprasčiau beždžionėmis.

Jūs manote dabartiniai universitetai ir kitos mokymo įstaigos suteikia išminties pažinimą, pakelia žmogų iš tamsybės į šviesybę? Juokaujate. Ten iš žmonių gamina beždžiones. Nustato joms dresūros programas, atrenka labiausiai pasiduodančias dresūrai (perspektyvias), jas ilgai ir kryptingai dresiruoja, o už paklusnumą suteikia, pora niekučių (tuščius titulus, porą gražiai atrodančių popiergalių) paėsti ir narvą. Labiau išdresiruotos beždžionės turi geresnius narvus ir pašarą, kitos prastesnius. Bet viena pas visas beždžiones gyvenime yra vienoda, jos neturi pasirinkimo laisvės ir negali priimti savarankiškų sprendimų. Ko jas išmoko zoologijos sode (universitete) taip jos ir elgiasi, priešingu atveju prarastų blizgučius, pašarą ir narvą.
.

Čia diskusija:
.

https://www.youtube.com/watch?v=iGIcY6CzOLA&feature=youtu.be

 .

O čia trumpas animacinis filmukas apie tai ko moko šiuolaikiniuose universitetuose:

https://www.youtube.com/watch?v=P8dQktUTNGE

Gimdavietė

mes visi kažkur tai gimę
vieni ten, kiti čionai
gimdavietę visi mylim
ir atsimenam dažnai

nesvarbu, kad šūdais plaukia
ir kretinų čia pulkai
gimdavietės neišrinksi
kur gimei ten ir namai

sutrūniję, supeliję
parazitais apleisti
smirdi įnamiai - balvonai
bet namai ... ir tu kenti.

vis tvarkai ir sienas ramstai
stogą kiaurą užtaisai
gidavietė juk svarbiausia
viską jai tu privalai

tu neklausk ką ji tau duoda
klausk ką tu gali jai duot
neturi daugiau grynųjų
inkstą tu dėl jos parduok

patriotai, patriotės
garsiai šūkauja viešai
gimdavietė tai svarbiausia!
gimdavietėj tu skoloj!

jie tą skolą vis augina
deda ant tavo kupros
jei gražiuoju negražinsi
antstoliai paagituos...

p.s. Ubi bene, ibi patria ...

KĄ SAKĖ MŪRININKAS JĖZUI TĄ NAKTĮ

Amžinos Meilės kūdiki,
aš žinau, tu nemoki rūstauti,
kuris miegojai pirmą naktį ant žemės
pas asilą ir pas jautį.

Manęs žmonės nenorėjo įleisti
į tavo bažnyčią,
nes, sako, aš šunimi smirdu
ir nieko neturiu tau pasakyti.

Jie zakristijoną atvedė,
pirštais rodė ir keikėsi baisiai.
Dieve, ar taip galima elgtis:
prie komunijos eiti ir keiktis?

O aš taip buvau pasiilgęs tavęs,
šventasis berneli...
Tada prisišliejau prie mūro
ir parpuoliau ant kelių.

Jėzau, namie - tu žinai, kokis mano namas -
yra septynetas vaikų ir jų motina,
ir neturi ko padėti ant Kalėdų stalo
ir neturėjo šį vakarą plotko.

Aš viską, aš viską pralaku,
kaip alkanas šuo,
ir keletą naktų nesulaukia
manęs mano lova.

- Kiaulė tas mūrininkas, - kalbėjo
kartą kunigas piktas: -
į Dievo namus pasigėręs
nesisarmatina lįsti.

Ir kaip aš negersiu, kad liūdna,
ir nebūsiu nudriskęs, kad neapvelka niekas,
kad per mėnesį dirbto pinigo
už poros dienų nebelieka?

Eikit jūs, žmonės žmonės,
kai kada pagalvoju,
gal aš nevertas sandalo dulkės
prie Viešpaties kojų.

Gal aš nevertas pakelti
akių į dangų,
o bet pastačiau šituos mūrus
ir tuos didelius didelius langus.

Aš alkoholikas, cinikas, latras,
ir vis tiek aš krikščionis.
O švenčiausias, o emanueli, o mesijau, -
tu būsi prikaltas už šitokius žmones.

O jeigu aš ir šią naktį pas paleistuvę
gulėsiu beprotis namo nesugrįžęs,
kas apspjaudytą, kruviną ir pervertą,
kas nuims tavo Kūną nuo Kryžiaus?..

Bernardas Brazdžionis

1929.XII.28.

Bet iš tos didybės semia, savo naudą tik velniai.

Genialaus Maironio eilės nesensta ir jų aktualumas neišblėso nuo praėjusio šimtmečio.





LIETUVA - DIDVYRIŲ ŽEMĖ

 "Lietuva - didvyrių žemė"
Mūsų giedama seniai;
Bet iš tos didybės semia
Savo naudą tik velniai.

Bočių laurais pasipuošę,
Vien temokame svajot,
Ar, didžius planus paruošę,
Sau rimtai ant jų miegot.

Dirbti darbą, nešti naštą,
Braukti prakaitą dienos,
Pasišvęst už savo kraštą,
Jei to niekas nežinos, -

Tai per žema, negarbinga
Mums, didvyriams tos tautos,
Kur norėtų tapt galinga
Nuo Liepojos lig Brastos.

Mums platybių reikalauja
Bočių sienos, jų vardai,
Bet viduj šeimininkauja
Lenkai, žydai ir gudai.

Čia lietuvis besijausti
Gal kaip svetimoj troboj,
Tik kad mažumų neskriausti
Joms užtikrintoj globoj!..

Servilizmo atėjūnų -
Svetimtaučių dar ilgai
Nenustosme mes, galiūnų
Vakarykštieji vergai.

Bet savitarpy puikybės
Iki sočiai mums gana,
Jei tik yra galimybės
Ką prispausti letena.

Ministerijų pritvėrę,
Joms neskundžiame kasos
Ir iš jos, gerai įgėrę,
Siausti turime drąsos.

Valdininkai ir atstovai,
Demokratai, rods, visi,
Bet nejau tautos vadovai
Vaikščios pėsti ir basi?!

Automobiliais tik dunda
Su mergelėmis linksmi!..
Sąžinė tik tuomet bunda,
Kai už kyšius teisiami.

O tų partijų tarp mūsų,
Jų programų ir barnių!..
Tiek vargiai pas vargšą blusų
Atsiras už marškinių.

Vargo, skurdo mums nestoka,
Nesimato nei giedros,
Bet užtai jaunimas šoka
Iš aukų lig pat aušros!..

O Dievuliau, duok mums proto
Ir daugiau sveikos doros!
Argi jau ant mūsų ploto
Vienos usnys bekeros?

   Blogai, kad šios, Lietuvių tautos dainiaus eilės atrodo taip lyg būtų rašomos šiandienos mūsų politikams. Tai byloja mums apie tai, jog mūsų valstybė vairuojama tais pačiais metodais ir lik to pačio tikslo, kaip ir Maironio laikų Lietuva.

Kada prasidės žudynės Lietuvoje?

 Naršydamas internete radau Ukrainos dainininkės Ninos Matvienko verksmą dėl Ukrainą valdančių žydų sukurstyto ir organizuoto brolžudiško karo ir neišvengiamai artėjančio naujo "Holodomoro":

https://www.youtube.com/watch?v=syjpxII3InI&nohtml5=False

  Klausydamas jos širdies šauksmo buvau priblokštas, kokia ji panaši į mano amžina atilsį žemaitę mamą. Ne tik išvaizda, bet ir savo kalbos maniera, kūno kalba ir nuoširdumu.

  Kuomet mes ekstazės apimti kovojome "už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę" (realybėje už dvokiančios krūvelės kompradorų ir jų anūkėlių gerovę), ji pranašiškai kalbėjo:

   "Na dabar mes rėkaujame, džiūgaujame ir svajojame, o iš tikrųjų turbūt bus dar blogiau. Prie ruso valdžios mes dėl Lietuvą valdančių žydų bent į Maskvą galėjome pasiskųsti ir jie to bijojo, o ką darysime kai jie nieko nebebijos?".

   Jie tikrai nieko nebebijo. Mes matome, kad visi mūsų Donskiai, Zingeriai, Pancerovai, Guogos ir šiems "švonderiams" talkinantys vietiniai chunveibinai su anūkėliais, per jų gentainiams priklausančią Lietuvos "nepriklausomą" ir "visuomeninę" žiniasklaidą vis labiau kursto karingas ir brolžudiškas nuotaikas Lietuvoje. Tai, kad jų kurstymai jau pasibjaurėtinai materializuojasi, mes visi galėjome stebėti kai krūvelė švonderių apkvailintų chunveibinų (įsivaizduojančių jog jie yra tikri elfai/patriotai ir turi neribotą kiekį virtualių kompiuterinių gyvybių) niekšingai nužudė kompozitorių Tomą Dobrovolskį, nes įtarė jį "nepakankamu patriotizmu".

  Dabar kaip niekad ankščiau aš suvokiu šias Lietuvos Himno kūrėjo Vinco Kudirkos eiles, parašytas praeitame amžiuje pašiepti žydų žiniasklaidą (Kauno žydų "Apžvalga" buvo šiuolaikinio "15 min." atitikmuo):

"APŽVALGOS" MOKSLAS

Paklausykite, kvailiai.
Aš jus pamokysiu.
Kaip reik Lietuvą ganyt,
Aš jums išguldysiu:
   Yr vyriausias daikts tasai,
   Kad delmonas pilnas,
   Kaip reik sviets prigaudinėt,
   Kaip kirpt durnių vilnas.
Dievo nereik širdyje,
Kad tik ilgs liežuvis:
Kas žinos, kas manyje.
Nors aš paleistuvis!
   Kad šaukiu aš ant kitų,
   Tai visi juk girdi
   Ir palaiko iš tiesų
   Tai per gerą širdį.
Taipo svieto akyse
Aš palieku geras,
Norint mano širdyje
Lindo Liuciperas.
   O kas elgiasi tyloms
   Pagal Dievo būdą,
   Tasai teturi iš to
   Pelną labai kūdą.
Niekint, keikti ant visų -
Tai geriausias vaistas,
Nežiūrėk jokių tiesų,
Kad tik tau gers maistas.
   Meluok, derk, kada reikės,
   Kad tik gerai moki,-
   Geri žmonės n'ištesės
   Priešais karą tokį.
Nes kas gal su davatka
Karą pasikelti?
Kas gal pliaukšt kaip "Apžvalga"
Kas gal taip suvelti?
   Kas išdrįs piemens žodžius
   Laikraštyj vartoti?
   Kas įstengs prieš begėdžius
   Kiauliškai plepnoti?
Tokiu būdu visados
Priešius apvaliosi
Ir be jokios priegados
Po svietą kiauliosi.



  Ir taip pat dabar suprantu Lietuvių tautos dainiaus Maironio eilės, kurias šiandienos Lietuvą valdantys kompradorai paniekinamai pavadintų "Dar vienam prie ruso buvo geriau":



SENELIO SKUNDAS

Ne taip senovės tėvai gyveno,
Kaip skurstame vargšai šiandieną.
Paklausk, jei nori, tėvučio seno,
Ar neina blogesniai kas dieną?

Ne tiek gal turtų tada turėta,
Ne tiek ir dubas išbranginta;
Bet savo Žemę daugiau mylėta:
Amerikon nesidanginta.

Nebuvo laisvės, bet neregėta
Nei tiek be drausmės ištvirkimo;
Nebuvo rasto, bet negirdėta
Nei tokio bedievių, dūkimo.

Nelengvą nešė po ponais naštą
Valstietis, retai nusiminęs;
Bet dainos skrido po visa kraštą,
Skambėjo linksmai sutartinės.

O girios, girios!.. atmint malonu:
Jos buvo Dievo, ne dvaro:
Jos slėpė žmones ne tik nuo ponų:
Nuo dvaro, nuo maro ir karo.

Ne taip senovės tėvai gyveno,
Kaip skurstame vargšai šiandieną;
Paklausk, jei nori, tėvučio seno,
Ar neina blogesniai kas dieną?

„Vargas tam, kuris krauna, kas jam nepriklauso!“

Tuomet VIEŠPATS man atsakė ir tarė:

 – Užrašyk regėjimą, įrėžk taip aiškiai į lenteles, kad ir bėgikas jį perskaitytų.

  Paskirtu laiku išsipildys regėjimas, dabar jis skuba prie galo ir nemeluoja. Jei atrodo, kad jis gaišuoja, lauk; tikrai jis išsipildys, nesuvėluos.

  Pasižiūrėk į puikuolį! Jo dvasia nėra dora; o teisus žmogus gyvena savo tikėjimu. Be to, turtas yra apgaulus; puikuoliai neišlieka. Išsižioja plačiai kaip Šeolas, kaip mirčiai jiems niekad negana. Glemžia sau visas tautas ir užkariauja visas gentis.
  
Ar neims visi tokius žmones pajuokti, apie juos patyčiomis ir patarlėmis kalbėti?

„Vargas tam, kuris krauna, kas jam nepriklauso!“

Kaip ilgai nesiliausi krautis daiktus, paimtus kaip užstatą? 

Ar nesukils staiga tavo skolintojai?

Ar neatsibus tie, kurie tau baimę kelia? 

Tuomet būsi tu jiems grobis! 

    Kadangi apiplėšei daug tautų, plėš tave visų tautų likučiai už išlietą žmonių kraują ir smurtą žemei – miestams ir visiems, kas juose gyvena.

 „Vargas tam, kuris siekia neteisėtos naudos savo namams, krauna aukštai sau lizdą, norėdamas saugiai gyventi!“ 

  Užtaisei gėdą savo namams, išžudydamas daug tautų ir sau užsitraukei pražūtį. Netgi akmenys šauks sienoje ir tinkas atsilieps iš sienojų tarpo.

  „Vargas tam, kuris stato miestą išliedamas kraują ir įkuria gyvenvietę nusikaltimais!“

   Argi ne Galybių VIEŠPATIES valia žmonės triūsia ugniai pamaitinti ir tautos tuščiai vargsta? Vis dėlto žemė bus taip pilna VIEŠPATIES šlovės pažinimo, kaip jūra iki kraštų pripildyta vandenų.

   „Vargas tam, kuris liedamas pyktį girdo savo kaimynus, kol jie pasigeria, norėdamas pasižiūrėti į jų nuogumą!“

   Teks tau panieka vietoj garbės. Gerk ir tu pats! Svirduliuok! Taurė VIEŠPATIES dešinėje pasisuks į tave ir gėda aptemdys tavo garbę! Smurto veiksmai, padaryti Libanui, vers baisėtis tave, žvėrių išnaikinimas klaiką tau kels, už išlietą žmonių kraują ir smurtą žemei – miestams ir visiems, kas juose gyvena.



HABAKUKO KNYGA, 2 Sk. RUBŠIO IR KAVALIAUSKO VERTIMAS, LVK (katalikų) leidimas 1998 m.