Masiulio klounada. Ar tai dar vienas politinis skiepas?

  Pas žydus yra sena, šimtmečiais atidirbta, komercinės veiklos taktika – daugiaėjiminė (rus. многоходовочка). Tokią daugiaėjiminę strategiją labai tiksliai atspindi senas anekdotas:

  Prie mečetės, artimuose rytuose, sėdi du ubagai. Vienas žydas, kitas arabas. Iš mečetės išeinantys musulmonai arabai pamatę du vargetas nedelsiant skuba pas ubagą arabą ir labai dosniai jam aukoja. Duoda taip gausiai, kad tai matytų žydas ir pavydėtų musulmonui. Po kiek laiko vienas minkštaširdiškas arabas vis dėl to prieina prie žydo ir duodamas jam kažkokią smulkmę pradeda mokyti: „Kvaileli, tu nesėdėk čia, eik geriau prie sinagogos, matai kaip jie iš tavęs tyčiojasi, tu iš jų nieko negausi“.

   Arabui nuėjus, ubagas žydas tyliai sako ubagui musulmonui: „Ach Moiše, tu tik pagalvok, šitas kvailas gojus nutarė pamokyti mus kaip reikia komercija užsiiminėti“.

  Argi mus valdantys diedukai su jų Dalia, kada nors kvailai ėmė kyšius iš kokių nors komersantų? Aišku ne. Taip komercija nėra daroma. Gerai komercijai reikėjo paimti brangias paskolas, ne sau, o „Valstybei gelbėti“ runkelių vardu ir pinigėliai teka nesustojant ten kur reikia. Tas pats su milijoninių mokesčių „permokų“ gražinimu „Invalidų“ prekybos tinklui. Tas pats su auksiniu „dujų terminalu“ kuris priklauso „kažkam“ Ofšore. Tas pats buvo su „Wiljams“ pirkiniu, už kurį mes visi dar ir primokėjome, nes „Ivano prie vamzdžio neprileido“, o prileido Bumgardnerį, tipo amerikietį. Neseniai vienas iš Bumgardnerių šeimynėlės, tik šiuo kart jis atstovavo „geriausius Rusijos protus“ , buvo pasodintas už panašias kaip ir „Wiljamso“ machinacijas, Baltarusijoje. Viskas daroma keliais ėjimais, kad tu nors ir įtartum jog kažkas čia nešvaru, negalėtum apkaltinti to, kas viską daro, nes jis „švarus“. Jis asmeniškai neėmė, jis tik priėmė sprendimą, kad kažkas kitas paimtų. Pinigėlių dalybos vyksta ten kur apvogtųjų teisingumas negali pasiekti. Tokiai strategijai įgyvendinti reikalinga labai plati giminė, apraizgiusi visą pasaulį ir kuri žingsnis po žingsnio įgyvendinanti totalios gyvulių/gojų kontrolės sistemą (Biblijoje sistema vadinama ŽVĖRIMI, kuriai netikras karalius Antikristas, perduos savo valdžią po valandos nuo savo įntronizacijos. Sistema kaip ir žvėris, Dievo įkvėptos sielos ne turi, bet gyvena savo gyvenimą).

  Žvelgiant į Masiulio interviu iš karto metasi į akis jo ramybė ir atsakymų atidirbtumas. Taip niekada ne atsakinėja NETIKĖTAI pagautas žmogus. Taip pat taip nekalba NEKALTAI apkaltintas asmuo. Visi Masiulio neverbaliniai judesiai išduoda pasiruošimą kulminaciniam šou. Tik vienoje vietoje aktorius susikirto, kada žurnalistas paklausė „Tai ar jūs ėmėte kyšį ar ne“. Natūralus žmogiškas atsakymas, buvo „prarytas“ ir prireikė kelių akimirkų tam, kad prisiminti scenarijų „Aš jums daug, ką noriu pasakyti, bet ne dabar ir bla bla bla pagal mintinai išmoktą tekstą“.

  Masiulis kaip ir jį pakeitęs „kartiožnikas“ niekada nepasižymėjo nei protu nei įžvalgumu, jie tik stumdomos žaidimo figūros – LO AZAZEL (hebr. atpirkimo ožiai). Bet visos figūros turi būti atitinkamos jų padėčiai, o šiuo savo ne natūraliu vaidinimu, apie kurį Stanislavskis pasakytų – „NETIKIU“, Masiulis parodė jog šioje figūroje ne tik proto, bet netgi elementarių aktorinių sugebėjimų nėra.

  Viso šio spektaklio idėja paprasta, bet įgyvendintojų „visiškai nukraujavusioje“ Lietuvoje nebelikę . Būtent todėl jo pagrindinį vaidmenį teko įgyvendinti pačiam medijos pilkajam kardinolui, Kurlianskiui (Panašiai kaip ir Fainai Kurliansky tenka pačiai tepliotis dėl litvakų reikalų, nes nebeliko tinkamų vykdytojų).  Skandalas atkreipia visuomenės dėmesį. Visi  įdėmiai stebi stoišką ir „politiškai“ subalansuotą Masiulio laikyseną. Toliau ilgai ir nuobodžiai visa tai tampoma po viešąja mediją, kol pagaliau Masiulis išteisinamas, nes jokio kyšio ne buvo. Ir tai bus parodyta labai akivaizdžiai, (pav. atsiras kokia nors „slapta“ filmuota medžiaga, kurioje Masiulis atgauną paskolą ar pan.). Kulminacijoje, išteisintas, santūrus, skaidrus ir moraliai nekaltos aukos vaidmenį įgavęs Liberalų lyderis (O būtent ryškaus lyderio reikia rinkimų laimėjimui) ant balto arklio atveda liberalus į valdžią.

   Už anūką balsuoti gali tik visiški „elfai“, todėl dešinysis elektoratas konsoliduojamas tokio paprasto skiepo pagalba. Dėl šio tikslo dabartiniai laikini nepatogumai (Kurlianskio pasėdėjimas kaliūzėje)  yra visai priimtina kaina.