„Jei nori sugrįžti, Izraeli, – VIEŠPATIES žodis, – pas mane turi sugrįžti.
Jei pašalintum savo bjaurastį iš mano akivaizdos ir neišklystum iš doro kelio, ir prisiektum: 'Kaip gyvas VIEŠPATS!' pagal teisybę, teisingumą ir teisumą. Tuomet tautos jo vardu sau palaimos linkėtų ir patys juo didžiuotųsi“. Nes Judo vyrams ir Jeruzalei VIEŠPATS sako:
„Išarkite dirvonus, nesėkite tarp erškėčių. Apipjaustykite savo širdis VIEŠPAČIUI, teatsileidžia surambėjusios jūsų širdys, Judo vyrai ir Jeruzalės gyventojai, idant mano pyktis neužsipliekstų kaip ugnis ir nesileistų užgesinamas dėl jūsų nedorų darbų“.
Paskelbkite Judo karalystėje, praneškite Jeruzalėje! Sakykite:
„Pūskite ragą visame krašte!“
Šaukite ir raginkite:
„Rinkitės! Skubėkim į miestus su mūrais!“
Iškelkite ženklą:
„Į Zioną!“
Bėkite į saugią vietą! Negaišuokite! Nes nelaimę siunčiu iš šiaurės, didį nusiaubimą.
Pakilo liūtas iš savo tankmės, tautų naikintojas atžygiavo, – atėjo iš savųjų namų, kad tavąjį kraštą paverstų dykuma. Tavo miestai bus sugriauti ir liks be žmonių. Dėl to apsivilkite ašutinę, dejuokite ir aimanuokite:
„Liepsnojantis VIEŠPATIES pyktis nenusigręžė nuo mūsų“.
„Tą dieną, – sako VIEŠPATS, – apstulbs karalius nusigandęs, apmirs širdis didžiūnams, kunigai pastirs iš baimės ir pranašai bus priblokšti.
'Deja! Viešpatie DIEVE, – jie sakys, – kaip baisiai apgavai šią tautą ir Jeruzalę, sakydamas jiems:
'Visa išeis jums į gera!' – tuo tarpu kalavijas mums jau prie gerklės“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą