Minjonai džiūgauja laimingi,
Juos elfais krikštijo kažkas.
Kvailai, grubiai ir neskoningai,
Ekrano veda jie kovas.
Tarnauja blogio šeimininkei,
Ištikimiau net už šunis.
Komandai „RŪŪŪSAI“ pasigirdus,
Virtualiai juos sudraskys.
Minjonų ir mintis ir žodžiai,
Nuobodžiai skurdūs ir pikti.
Bet jie visur, visur vienodai,
Apspjaudyt rusus gatavi.
Keista keistų žmonių komanda,
Užpildžiusi viešas erdves.
Jie komentarus drąsiai pila,
Manydami, kad jų neras.
Snarglius rankovėm nusivalę,
Jie, riebaluotom panagėm,
Klavišus spaudo atsidavę,
Marazmus siusdami erdvėn.
Ar daug jų ar mažai, kas žino?
Bet anūkėliai ten visi.
Diedukai jų sovietus gyrė,
Ir jų vadukai svetimi.
Minjonai nuo pradžios pasaulio,
Ieškojo kam saldžiai vergaut.
Nuo vieno blogio šeimininko
Pas kitą bėga jie tarnaut.
Jau Kijeve, kvaili minjonai,
Padėjo viską sunaikint.
Ir Lietuvoj jų proto broliai,
Tą patį bando padaryt.
Pirmyn prakeiktieji minjonai,
Kovon virtuali minia!!!
Ir kaip seneliai ir tėveliai,
Kas buvo niekas, taps VALDŽIA!!!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą