Netgi Sokratas, dar iki Krikščionybės įtvirtinto suvokimo apie kūną kaip visuomenės bendrabūvio vaizdinį, gan aiškiai (nors ir pagoniškai primityviai) lygino valstybę su žmogaus organizmu. Valstybėje, kaip ir žmogaus organizme viskas tarpusavyje surišta ir aiškiai sąveikauja užtikrinant darnų ir patogų gyvenimą kiekvienam kūno nariui. Mes, Kristaus mokiniai, aiškiai suvokiame, kad iš pažiūros gėdingiausi ir neįgaliausi mūsų kūno nariai yra be galo reikalingi mūsų visavertei egzistencijai, todėl apgaubiame juos ypatinga pagarba, saugodami ir puoselėdami. Pagonys to nesuvokia, todėl niekindami savo bendruomenės silpniausius narius, visada neišvengiamai žlunga savo sumanymuose ir gyvenimo pasirinkimuose. Jiems dėl įgimto aklumo nesuprantama, kad visas kūnas tai daugelio jo narių visuma, todėl jei vienam, net mažiausiam ir nereikšmingiausiam kūno nariui blogai (skauda), visam kūnui yra negerai. Kaip ir kitiems Dievo sutvertiems gyvūnams (kurie skirtingai nei žmogus neturi Dievo Dvasios), sąmoningai pagonybės tamsybę pasirinkusiems žmonėms atrodo normalu, kad išgyventi ir viskuo naudotis turi tik stipriausieji, o silpnieji turi tik be balsiai jiems vergauti. Net geriausiai dresiruotiems (išlavintiems tam tikrų tikslų įgyvendinimui) šiuolaikiniams pagoniams, yra nematoma akivaizdi tiesa (akivaizdi ji tiems kas turi akis matyti), kad organizme (kartais) atsiranda tokios labai, labai, labai sveikos ir stiprios ląstelės (pačios sveikiausios visame organizme, jas sunkiausiai sunaikinti). Jos susiburia į grupuotes. Tos sveikiausių kūno ląstelių grupuotės vadinamos VĖŽIO AUGLIAI. Kai tos sveikiausios ląstelės paima viršų organizme, pradeda viską kontroliuoti, organizmas miršta, kartu su visomis “sveikiausių ląstelių” grupuotėmis.
Dažnai girdime iš naujųjų pagonių sklindančias “racionalias” kalbas apie tai, kad abortai tai gėris ir reikia stiprinti “šeimos planavimo” sistemą, kad “nevisaverčiai degradai, pašalpiniai ir runkeliai” nesidaugintų. Reikia sveikos tautos. Turbūt ir kai kurie skaitantys pritartų jog racijos tokiose kalbose yra, ar ne? Kokie mes kvaili krikščionys, kad prieštaraujame visuomenės gerovei, kurią neša atsikratymas visokiomis padugnėmis.
Neseniai internete radau tokį pasakojimą apie vieną tarptautinį akušerių/ginekologų kongresą, kuriame pranešėjas paklausė susirinkusiųjų:
“ Jeigu pas jus į konsultaciją ateitų nėščia moteris kuri jau turi aštuonis vaikus. Du iš jų akli, trys kurti, vienas protiškai atsilikęs, o pati ji serga lėtiniu sifiliu, ką jūs jai patartumėte daryti?”
Be abejo visi pradėjo murmėti, jog tik abortas ir jokių kalbų apie gimdymą.
“Sveikinu,- pasakė pranešėjas,- Jūs ką tik nužudėte Liudviką Van Bethoveną. Būtent jis buvo jauniausias vaikas tokioje šeimoje.”
O dabar žvigtelkime į tai pagal ką jūs renkaties politikus kurie jus atstovauja? Jau gan tvirtai įsitvirtino visuomenės opinija rinktis pagal “moralinį veidą”. Pasiūlysiu jums tris žymių pasaulio politikų moralines charakteristikas:
Pirmas politikas: .... Susijęs su politikais, kurie buvo nuteisti už sukčiavimą, pastoviai konsultuojasi su astrologu, turi dvi meilužes, rūko kaip traukinys, išgeria kas dieną apie dešimt taurių martini.
Antras politikas: ...... Du kartus išmestas iš valstybinės tarnybos, pastoviai miega iki vidudienio, universitete buvo pagautas naudojant opiumą, kas vakarą išgeria butelį viskio.
Trečias politikas: ...... Medaliu apdovanotas karo didvyris, vegetaras, negeria, nerūko, sportuoja, labai puoselėdamas savo kūno formas, jokiuose nepadoriuose santykiuose nebuvo pastebėtas.
Jei jūs, kaip dabar tapo įprasta, pasirinkote trečią HEROJŲ, sveikinu, jūsų atstovas Adolfas Hitleris. Pirmasis apibūdintas „nedorėlis“ politikas Vinstonas Čerčilis, o antrasis „nesveikuolis“, Franklinas D. Ruzveltas.
Būtent dėl tokio visuomenės požiūrio, dabar vis įsibėgėja visuotinės valstybinės sveikatinimo isterijos kaip, pavyzdžiui, vis labiau įsigalintys draudimai rūkyti. Aš irgi buvau metęs rūkyti ir nerūkiau 10 metų, bet vėliau pradėjau, kai sužinojau jog pirmasis Europos ir pasaulio „sveikatintojas“ buvo Adolfas Hitleris. Tai jis pirmasis pasaulyje pradėjo kovą su „nesveikais“ rūkaliais valstybiniu mastu. Jo pradėtą darbą dabar dar „sėkmingiau“ tęsią ir puoselėja beveik visi šiuolaikiniai Adolfo Hitlerio pasekėjai super duper sveikuoliai įsitvirtinę aukščiausiuose valdžios olimpuose.
Ar tikrai ne sveika rūkyti, gerti alkoholį, valgyti sūriai, riebiai, aštriai, saldžiai kaip mums į galvas nuolat kala pagoniška žiniasklaida, kurią skatina mokesčių didinimu suinteresuoti politikai? Neturiu vienareikšmiško „laaaaabai laaabai autoritetingais moksliniais tyrimais“ paremto atsakymo tokios totalios pagoniškai sveikuoliškos propagandos akivaizdoje. Bet turiu akivaizdų pavyzdį savo gyvenime. Mano prosenelis, Dono Kazokas, rūkė visą gyvenimą ir mirė 99 metų. Kas dieną jis išgerdavo mažiausiai du šimtus gramų čiačios (naminė vynuogių degtinė), valgė viską neįtikėtinai sūriai ir karčiai. Arbatą gerdavo pridėjęs cukraus ir dar cukrumi užkasdamas. Vienu žodžiu „nesveikiausio gyvenimo“ etalonas. Bet jis niekada nėjo pas gydytojus (buvo griežtai nusistatęs prieš baltachalačių sektą), niekada nesinaudojo akiniais skaitydamas. Iki pat mirties pataikydavo siūlu į adatos ausį. Jis mirė tik dėl to, kad paslydęs žiemą susilaužė dubens kaulą ir lovoje tyliai ir padoriai (žmogiškai) užgeso. Nežinau, gal jo sveikata buvo tokia dėl to, kad jis Bibliją dar vaikystėje visą išmoko atmintinai, todėl į visokias „sveikatintojų“ isterijas žiūrėjo paniekinamai. Gal čia apie tokius kaip mano senelis Šventas Augustinas yra pasakęs „Mylėk Dievą ir daryk ką nori“, nes tikrai, realybėje, jeigu tik pagonis leidžia sau gerti, valgyti ką tik nori ir rūkyti jis tuoj pat degraduoja negrįžtamai ir tik Kristus jį gali ištraukti iš to liūno. Bet netgi sveikuoliški pagonys, kurių aš savo gyvenime nemažai mačiau, visų tų naujausių ir moderniausių sveikatos sistemų (oficialių ir taip vadinamų liaudiškų) adeptai, neišlenda iš ligoninių, o jų vaikai išviso kažkokie ligų kamuoliai (Lietuvoje sveikas tik kas dešimtas vaikas. Ačiū Dievui mano vaikai tarp tų kas dešimtų sveikųjų). Žymiausių, švariausiai ir steriliausiai augintų chirurgų vaikai miršta vos įsipjovę pirštą, nuo sepsio (nors purviniausi bomžai pirštus konteineryje nusipjauna, paspjaudo ir po savaitės užgyja). Sveikuolių pastovūs palydovai alergijos, vėžiai, skrandžių opos, širdies ligos ir lėtiniai uždegimai kurie persipynę su visa puokšte depresinių psichologinių problemų. Realybėje tai ne jie moka už tai, kad mes „nesveiko gyvenimo būdo atsilikėliai“ būtume gydomi, o mes, iš žvėriškų mokesčių ir akcizų išlaikome jų sveikuoliško gyvenimo būdo padarinius.
Ar jūs, bent trisdešimt metų atgal, matėte tiek dantistų kabinetų? Dabar vos ne kiekvienoje gatvėje. Prieš šimtą metų tokios sąvokos kaip dantistas išviso ne buvo. Kadangi mano mama buvo medikė, ji mane taip pat augino kuo „teisingiau“, pagal visas sveikatos sistemos rekomendacijas ir nuostatus. Dantis išmokau valyti dar prieš tai kai išmokau kalbėti. Būtent todėl dantistas ir sadistas mano sąmonėje iki šiol yra vienareikšmės sąvokos. Pas dantistą, jo kankinimo kambaryje, atsiradau kai tik atsirado pirmieji mano dantys ir paragavo sveikatos priežiūros įrankių (šepetuko ir dantų pastos pavidalu). Nuo mamos įskiepyto mokymo (kurį jai savo ruožtu įkalė universitete) iki pat savo suaugusio amžiaus, dieną vakarą šveičiau dantis ir lygiai taip pat reguliariai kas metai lankiau dantų sadistų kambarį, nes bjaurūs dantys niekaip nenorėjo būti sveiki. Bet kartą aš susimasčiau. O susimąsčiau po to kai mano draugai, po veterinoriaus rekomendacijos pradėjo valyti dantis savo mylimai ir labai brangiai persų katei. Pirko jo rekomenduojamus kažkokius kramtukus, valiklius ir pan. Po metų pas katę prasidėjo problemos su dantimis. Veterinorius patikrinęs pasakė, kad jie blogai valo, sena katė, reikia geriau valyti, dar kažkokių labai brangių valiklių prirašė. Dar po metų katei teko išrauti beveik visus dantis (tai brangi procedūra) ir pirkti specialų pusskystį maistą pas tą patį veterinorių. Dar po pusmečio katė nudvėsė, nors veterinorius ir labai stengėsi (be abejo ne nemokamai) jiems padėti, gydė nuoširdžiai, todėl mano draugai jam iki šiol yra labai dėkingi, vis giria koks geras daktarėlis. Po šios istorijos aš prisiminiau savo kariuomenės laikus, kuomet mes, miesčionys, ryte vakare trynėme dantis, o mano kuopoje buvęs vienas kaimo vyrukas iš Pušaloto, Balnionis (vardo nebeprisimenu) stovėjo ir juokėsi iš mūsų. Jis iššiepė savo geltonais dantimis sublizgėjusią burną ir pastuksenęs pirštu per dantis pasakė:
„Durniai. Niekada gyvenime joks brūdas mano dantų nelietė, todėl jie yra sveikiausi. Nei karto pas dantų gydytoją ne buvau. Ir taip pat mano tėvas ir mano senelis“.
Na mes kaip tikri modernūs miestiečiai, pilnomis COLGEIT burnomis, tik susižvalgėme tarpusavyje šyptelėjome ir pagalvojome „durnas kaimietis“. Bet būtent tas „durnas kaimietis“ iškilo mano sąmonėje po nelaimingos katės pavyzdžio. Aš nutariau nebesivalyti dantų iš viso. Pradžioje kokius tris mėnesius tai buvo kančia. Aš niekaip negalėjau mesti to baisaus dantų naikinimo įpročio. Kai dar valydavausi dantis, jau per pietus iš burnos pradėdavo sklisti bjaurus kvapas, todėl kuo skubiau, vakare vėl kišdavau šepetėlį į burną. Bet kai nustojau valytis, jau po savaitės, mano burnoje kažkas susireguliavo (juk mes ta chemija kas dieną žudome visą burnos gleivinės mikroflorą) ir blogas kvapas išnyko savaime. Tai buvo pirmas ženklas, kad aš elgiuosi teisingai. Po trijų mėnesių praėjo burnos kankinimo valymo poreikio simptomai (jie vis viena periodiškai kartojasi). Nesivalau dantų jau aštuonis metus, pamiršau kas yra dantistai ir dantų skausmas. Tiesa prieš metus iškrito sena plomba, todėl nuėjau pas dantistą įstatyti kitą. Kai dantistė pasižiūrėjo į dantis, ji pasakė:
„Kokie puikūs dantys reikia tik akmenukus pašalinti, aš įstatysiu plombą ir ultragarsu pašalinsiu jums akmenukus“.
Atsakiau, kad tegu įstato plombą, o akmenis palieka ramybėje, jei jie yra reiškia jie reikalingi. Nesupratusi ji pasakė, kad tai normali moderni dantų priežiūros technologija. Tada aš jai pasakiau, kad jau septynis metus nesivalau dantų ir nesinaudoju jokiomis kitomis „moderniomis“ jų priežiūros technologijomis. Būtent todėl tai pirmas mano apsilankymas pas dantistą po tokio ilgo laiko tarpo ir tik dėl plombos, o ne dėl dantų skausmo. Be abejo ji geranoriškai nusišypsojo ir pradėjo man tamsuoliui aiškinti, kad reikalinga dantų priežiūra kitaip bus laaaaabai blogai net jeigu dabar kol kas gerai. Tada aš jai papasakojau tą pačią istoriją kurią aprašiau prieš tai. Va tada ir reikėjo matyti jos veido išraišką. Ji tylėjo iki pat plombos įstatymo kulminacijos. Nedurna moteris suprato, kad jos ir tokių kaip ji darbo vieta ir pelnai priklauso būtent nuo to, kiek klientų jiems prigamins modernių pagonių propagandos mašina, gausiai finansuojama supagonėjusių farmacininkų korporacijų.
p.s. Šiaip galima be galo ir be krašto rašyti šia tema, bet tikiuosi broliai ir seserys jūs patys pagaliau atversite akis ir pradėsite kratytis tų pasakų kuriomis užtvindytos jūsų sąmonės, nes jūs atvėrėte joms ausis pamiršę sveiką mokslą. Tai būtina dėl jūsų pačių, jūsų vaikų gerovės ir sveikatos. Jeigu jūs suvoksite, kad dideliame biznyje yra svarbiausia kuo daugiau lojalių naudotojų, tuo greičiau perprasite visą tą „sveikatingumo“ vajų ir nepasiduosite jus pačius luošinančiai marketinginei akcijai. Jūs nustosite būti šio, vis didėjančio piktybinio naviko, ląstelėmis donorėmis. Žinokite, kad Biblijoje žodis ŠVENTAS hebrajų kalba skamba KEDEŠ, o žodis „kedeš“ reiškia dvi sąvokas, tai „šventas“ ir „purvinas“. Tas pats ir Prancūzų kalboje. Dievo sukurtas „purvas“ iš kurio mes sutverti yra daug sveikesnis, nei modernios pagonybės sterilumas, juk sterilioje ar chemikalais apdorotoje žemėje neauga niekas, o štai mėšlu patręštoje būna gausūs derliai.
Su broliška meilę ir rūpesčiu
Esavičius
