2010 m. sausio 2 d., šeštadienis

Nuodėmė

Nuodėmė tai yra Kūrėjo įžeidimas. Žmogus tuščiai mąstydamas ir turėdamas laisvą valią, elgiasi ne taip kaip Dievo yra nustatyta, bet bando priešingai Dievo nustatytai kūrinijos tvarkai, įvesti savo tvarką, tuo suveldamas ir savo ir visų aplinkinių gyvenimus.

Nuodėmė nėra tik kažkokio vieno individo problema, nes nusidėdamas t.y. pakeisdamas Kūrėjo nustatytą tvarką, žmogus įtakoja ir naikina ne tik save, bet visus ir viską kas yra aplinkui.

Biblija mus moko, kad „atpildas už nuodėmę – mirtis“. Adomo nuodėmė mums, jo palikuonims, visiems užtraukė šį atpildą. Tik gimę mes visi jau esame pasmerkti mirčiai. Bet mirtis tai nėra pabaiga, nes mes žinome, kad niekas ne iš niekur neatsiranda, taip pat ir niekur neprapuola. Net pasaulietinis mokslas tą pripažįsta. Pirmas termodinamikos dėsnis teigia – „materijos (energijos) neįmanoma sukurti ir jos taip pat neįmanoma sunaikinti“. Esant vienoms ar kitoms aplinkybėms, materija (energija) tik pakeičia savo pavidalą. Žmogaus savastis – siela, neužgesta kartu su kūnu, viskas kas esame mes, mūsų supratimas, sąmonė, atmintis, patirtis, tiesiog pereina į kitą pavidalą. Kaip sudeginus malką, jos pavidalas pasikeičia, dalis malkos savasties pasiverčia šiluma ir išsispinduliuoja į aplinką, kita dalis pavirsta pelenais, taip ir žmogaus žemiškos mirties valandą, siela, kurioje ir yra gyvastis, nueina pas Dievą, o kita mūsų dalis pasilieka žemėje.

Biblija moko, kad neesant nuodėmei, žmogaus siela po kūno fizinės mirties patenka pas Dievą. O jei žmogus gyveno nuodėmėje ir ta nuodėmė jam nėra atleista, tuomet siela pas Dievą patekti ne gali. Kadangi jos sunaikinti taip pat neįmanoma, tai nusidėjėlio siela patenka ten kur ji bus amžinai naikinama ugnimi. To pakeisti neįmanoma, nes į ugnies ežerą keliaus viskas kas nepateks pas Dievą – visos pasaulio šiukšlės, susidariusios dėl pirmojo žmogaus nuopuolio, kai jis nepakluso Dievo valiai.

Dievas yra Tiesa. Viskas kas priešinga Dievui yra ne tiesa. Todėl žmogui visada yra pasirinkimas, sekti Dievą (Tiesą) ar sekti šėtoną (ne tiesą). Yra tik šitie du keliai, trečio nėra ir niekada ne bus. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Net ir ateistai žino, kad padarius nusikaltimą, gali kiek nori paskiau šūkauti teisme, jog tu nežinojai jog yra baudžiamoji atsakomybė, bet tai neišgelbės nuo bausmės.

Normalūs žmonės supranta, jog tam, kad nepatekti į teismą, reikia žinoti įstatymus ir jų laikytis. Bet kaip taisyklė yra labai daug kvailių, kurie galvoja jog įstatymas jiems negalioja.


p.s. Visi įstatymai, kuriuos turi žinoti žmogus, yra surašyti Biblijoje ir tavo sąžinėje. Biblija moko: „Žodis yra labai arti tavęs - tavo burnoje ir tavo širdyje, kad jį vykdytum!“.
Neapsigauk, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Atpildas už nuodėmę - mirtis, o Dievo dovana - amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą