Salomėja Nėris. Labai pranašiškai apie dabartinę Lietuvos valdžią.

BE TĖVIŠKĖS 

Be tėviškės, be motinos,
Be jokios ateities, –
Net rasės abejotinos, –
Čia svetima jauties.

Lyg šaltas akmenėlis –
Kur ežero dugne – –
Lyg baltos kalnų gėlės
Ties juoda bedugne.

Nežino nieks, nematė nieks
Ir negirdėjo nieks,–
Kuždėjotės gyvatėmis
Prie žėrinčios ugnies.

Ir neminėk to vakaro, –
Laivelio Nemune!
Nuvysi tu pavasarį
Baltąja ramune.

Nei tėviškės, nei motinos!
Neaiškios praeities, – Net rasės abejotinos, –
Skraiduolė tu nakties.


p.s. O ką daryt tau Lietuvos žmogau, žvelgiant į neišvengiamybę? Lietuvos lakštingala taip pat grakščiai pataria: 


Mūsų dienos – kaip šventė,
Kaip žydėjimas vyšnios, –
Tai skubėkim gyventi,
Nes prabėgs – nebegrįš jos!
 Tai skubėkime džiaugtis! –
Vai, prabėgs – nebegrįš jos!
Mūsų dienos – kaip paukščiai,
Kaip žydėjimas vyšnios.


p.s.s. O čia aš išdrįsiu pridėti nedidelę savo keverzonę , SPRENDĖJAMS niekinantiems Salomėją.

Neški saulę iš rytų, ar iš vakarų,
Rodyk galią virš žmonių, visiškai aklų,
Bet žinok, jokios valdžios, niekam neturi,
Tik vaidinti tu gali, jog kažką neši