Ak, kaip norėčiau aš tylėti,
Ir nematyt to ką matau.
Nusukti žvilgsnį, užsimerkti,
Pamiršt ir negalvot daugiau.
Bet tavo norai negalioja,
Tu negali to sustabyt,
Ir tu kalbi, kalbi į orą,
Kvailiai to gali neklausyt.
Tu perspėji, visus kam skirta,
O jie pasirenka kas bus,
Skriaudos išvengs tas kas išgirsta,
O kas neklauso, tas pražus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą