Du keliai

Minčių kavalkada

Nušluoja tiesas

Ir kokią gi pusę tu rinksies?

Filtruoji žinias,

Sveri, „už ir prieš“

Mozaika visatos dėlioji.

Kur žengsi žmogau?

Keliai tiktai du,

Kuris jų į ateitį veda?

Vienodi keliai,

Vienoda pradžia,

Vienodi riboženklių žodžiai.

Bet vieno gale,

Klaiki praraja,

O kitas nuves amžinybėn.

Tu stovi prieš juos

Ir žengti bijai,

Nes vedančių daug abejuose.

Vilioja vieni,

Vilioja kiti.

Ir daug paskui juos jau nuėję.

Tu likt negali

Tau niekas neleis,

Gali apie tai nesvajoti.

Tik žingsnis pirmyn,

Ir kelio atgal,

Daugiau niekada neberasi.

Tikėsi žmonėm

Nuseksi minia

Ir pragaro ugnį pasieksi.

Tikėsi Dievu,

Jis pats apsireikš,

Ir kelią teisingą nurodys.

Klausykis tylos,

Nes ten kur minia,

Ten Dievo ieškoti neverta.

Tik tu ir Kūrėjas,

Žmogaus Sūnuje,

Tiesos kelyje, pakeleiviai.

C/GB 08.10.2013