Sveikinu visus ištvermingus Visagalio Dangaus ir Žemės Sutvėrėjo, Viengimio Sūnaus, Jėzaus Kristaus sekėjus ir mokinius su mūsų Didžia švente. Ją mes nepertraukiamai švenčiame kartu su apaštalais ir jų mokiniais nuo pat Jėzaus Kristaus prisikėlimo dienos.
Vakar, kaip ir daugelį amžių prieš tai, Dievas siuntė mums materialų, apčiuopiamą, ženklą apie savo Sūnaus Jėzaus Kristaus prisikėlimą.
Jeruzelėje, Viešpaties kapo bažnyčioje, jau kelis tūkstantmečius, stebuklingu Dievo jėgos veikimu, žmonijai yra siunčiama šventoji ugnis. Šios ugnies atėjimą prieš kelis šimtmečius nesustabdė net musulmonų valdovų bandymai neleisti krikščionių į šventyklą. Tuomet ugnis stebuklingai perskėlė koloną šventyklos išorėje ir pasiekė verkiančius ir besimeldžiančius krikščionis. Nuo to laiko niekas nebandė sukliudyti atsiimti Šventąją ugnį pačioje Šventykloje.
Yra pranašystė, kad būtent tais metais, kuomet Šventa Ugnis nepasirodys, tuomet ir bus pasaulio pabaiga.
Visada prisiminkite broliai, kas miršta kartu su Kristumi tas su Juo ir prisikelia. Apaštalas Jonas mus moko, kad būtent tie kas mirs kankinio mirtimi už Jėzaus Kristaus vardą, bus pirmojo prisikėlimo dalininkais.
O tie broliai, kas manote naudoti Dievo tikėjimą savo žemiškose žmogiškose įsivaizdavimuose, prisiminkite ką sakė Kristus apaštalui Petrui, apie kurį tik neseniai buvo pasakęs, jog jis yra uola ir ant tos uolos Jis pastatys Savo bažnyčią. Kai tik apaštalas Petras pradėjo atkalbinėti Kristų nuo darbo kurį Jam buvo skyręs Tėvas, Jėzus Jį pavadino šėtonu: "Eik šalin, šėtone,nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!“.(Mk 8,33)
Įsidėmėkite, kad kai tik Kristaus mokiniai pradeda mąstyti žmonių, o ne Dievo mintimis, jie tampa šėtono darbų dalininkais.
Šūviai į Kristų
(šį eilėraštį parašiau kai musulmonai nužudė bažnyčioje Maskvoje šventiką Daniilą Sysojevą)
Kas mirti nebijo
Tiesoj atsistojęs,
To veidą nušvietus
Jėga Atpirkėjo.
Iš purvo ištrūkęs,
Kitus stengies traukti,
Bet mūsų pasauliui,
Esi išprotėjęs.
Esi tu nuskurdęs,
Bet turtais aptekęs.
Esi sugniuždytas,
Bet viską užvaldęs.
Pasaulis ginklu,
Į tave nusitaikęs.
O tu vien Žodžiu,
Save apsigynęs.
Nužudę tave,
Tik akimirką džiaugsis,
Nes mirti krikščioniui,
Tai joks praradimas.
Mirtis kankinystėj,
Tai pergalės salvė,
Nužudę tave,
Jie kitus atgaivino.
Tavoji auka,
Neliks beprasmybėj,
Nes mūsų kova,
Tai šviesa amžinybėj.
Į atilsį broli
Esi tu nuėjęs,
Tenai susitiksim visi
Pas Kūrėją.
Su broliška meilę
Esavičius
Vakar, kaip ir daugelį amžių prieš tai, Dievas siuntė mums materialų, apčiuopiamą, ženklą apie savo Sūnaus Jėzaus Kristaus prisikėlimą.
Jeruzelėje, Viešpaties kapo bažnyčioje, jau kelis tūkstantmečius, stebuklingu Dievo jėgos veikimu, žmonijai yra siunčiama šventoji ugnis. Šios ugnies atėjimą prieš kelis šimtmečius nesustabdė net musulmonų valdovų bandymai neleisti krikščionių į šventyklą. Tuomet ugnis stebuklingai perskėlė koloną šventyklos išorėje ir pasiekė verkiančius ir besimeldžiančius krikščionis. Nuo to laiko niekas nebandė sukliudyti atsiimti Šventąją ugnį pačioje Šventykloje.
Yra pranašystė, kad būtent tais metais, kuomet Šventa Ugnis nepasirodys, tuomet ir bus pasaulio pabaiga.
Visada prisiminkite broliai, kas miršta kartu su Kristumi tas su Juo ir prisikelia. Apaštalas Jonas mus moko, kad būtent tie kas mirs kankinio mirtimi už Jėzaus Kristaus vardą, bus pirmojo prisikėlimo dalininkais.
O tie broliai, kas manote naudoti Dievo tikėjimą savo žemiškose žmogiškose įsivaizdavimuose, prisiminkite ką sakė Kristus apaštalui Petrui, apie kurį tik neseniai buvo pasakęs, jog jis yra uola ir ant tos uolos Jis pastatys Savo bažnyčią. Kai tik apaštalas Petras pradėjo atkalbinėti Kristų nuo darbo kurį Jam buvo skyręs Tėvas, Jėzus Jį pavadino šėtonu: "Eik šalin, šėtone,nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!“.(Mk 8,33)
Įsidėmėkite, kad kai tik Kristaus mokiniai pradeda mąstyti žmonių, o ne Dievo mintimis, jie tampa šėtono darbų dalininkais.
Šūviai į Kristų
(šį eilėraštį parašiau kai musulmonai nužudė bažnyčioje Maskvoje šventiką Daniilą Sysojevą)
Kas mirti nebijo
Tiesoj atsistojęs,
To veidą nušvietus
Jėga Atpirkėjo.
Iš purvo ištrūkęs,
Kitus stengies traukti,
Bet mūsų pasauliui,
Esi išprotėjęs.
Esi tu nuskurdęs,
Bet turtais aptekęs.
Esi sugniuždytas,
Bet viską užvaldęs.
Pasaulis ginklu,
Į tave nusitaikęs.
O tu vien Žodžiu,
Save apsigynęs.
Nužudę tave,
Tik akimirką džiaugsis,
Nes mirti krikščioniui,
Tai joks praradimas.
Mirtis kankinystėj,
Tai pergalės salvė,
Nužudę tave,
Jie kitus atgaivino.
Tavoji auka,
Neliks beprasmybėj,
Nes mūsų kova,
Tai šviesa amžinybėj.
Į atilsį broli
Esi tu nuėjęs,
Tenai susitiksim visi
Pas Kūrėją.
Su broliška meilę
Esavičius
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą