Lietuvos teisininkai neverti Anglijos indaplovių atlyginimų?

   Lietuvoje yra 80 advokatų gyvenančių vien iš to, kad teikia valstybės garantuojamas teisines paslaugas ir dar apie 500 gynėjų šias valstybines paslaugas gali teikti tuomet, kai pas juos nebelieka mokių klientų (o taip būna labai dažnai). Pagal patvirtintus valstybinius įkainius šiems advokatams yra mokamas 17 litų (į rankas) atlyginimas už vieną darbo valandą, nežiūrint ar tu dirbi viršvalandžius, naktinius ar švenčių dienomis. Tai yra 3,95 svarai per valandą.

  Anglijoje, (į kurią aš nuo šlovingųjų kolchoznikų valdymo pabėgau kartu su šeima), jei tu visiškai nieko nesugebi daryti, arba esi tik atvykęs emigrantas nemokantis kalbos, eini į laikino darbo agentūrą (jų čia begalės ant kiekvieno kampo) ir jau kitą dieną tu plauni indus arba rūšiuoji siuntinius už myzerinį 6,19 svaro atlyginimą per valandą. Atlyginimas didėja priklausomai nuo to ar tu dirbi naktį ar viršvalandžius (apie 50 proc.) ar švenčių ir poilsio dienomis (iki 200 proc.).

  Tiesa pasakius aš net neįsivaizduoju kaip reikėtų gyventi už minimalų 6,19 svarų per valandą atlyginimą, nes nuo pat atvykimo į Angliją dienos, mane Dievas laimino ir aš galėjau uždirbti vidutinę Anglišką algą (šiuo metu uždirbu daugiau, nes turiu savo įmonę). Tuo labiau aš negaliu įsivaizduoti kaip išgyvena  žmonės Lietuvoje gaudami 17 Lt per valandą? Lietuvoje buvau šią vasarą ir buvau šokiruotas kokios nepateisinamai aukštos kainos viskam. Maisto prekės, drabužiai ir būsto išlaikymas Lietuvoje kainuoja tikrai brangiau negu Anglijoje.

   Mieli jaunuoliai, svajojantys apie "valdišką" darbą Lietuvoje, siūlau dar kartą apmąstyti šiuos skaičius:

  Lietuvos advokatas, 3,95 svarai (17 Lt) per valandą; Anglijos indaplovės 6,19 svarai (apie 27 Lt) per valandą. Per dvidešimt Lietuvos nepriklausomybės metų, sovietinių kolūkiečių nomenklatūra (ir kairė ir dešinė), titaniškomis pastangomis sugebėjo padidinti Lietuvos advokatų atlyginimą ir jis jau beveik siekia du trečdalius Anglijos indų pjovėjų atlyginimo dydį. Nepraeis nė dvidešimtmetis ir jų atlyginimai gal būt susilygins (aišku jeigu Anglai nebekels savo minimumo, kas yra mažai tikėtina).  

     Be je, Anglijoje  jei tu uždirbi per metus tik 32 890 Lt (7475 svarų), tu valstybei neprivalai mokėti visiškai jokių mokesčių. Nes Anglija (skirtingai nei sovdepijos kolchoznikų valdoma Lietuva) ne apilėšinėja ubagų. Ir jei esi bėdžius gaunantis tik minimumą, tau visa medicininė apsauga, gydymas ligoninėse,  dantų taisymas, VISI VAISTAI, teisinės advokatų paslaugos (įskaitant visas civilines bylas) tavo būsto nuomos mokesčiai ir t.t. kompensuojami iš valstybės biudžeto. Visa tai galioja ir pensininkams.

p.s.    Jaunuoliai besirengiantys gyvenimui mastykite, jei turite kuo mastyti. Tris, keturis metus gyventi apšnerkštuose Vilniaus univero bendrikuose. Visus tuos metus valgyti silkių galvas, dalinantis jas su su tarakonais. Mokant žvėriškas kainas už abejotinos kokybės studijas, pas tokius konstitucinių dvasių šamanus kaip Kūrys. Ir visą tą siaubą kęsti vardan ko? Vardan svajonių karjeros Lietuvos advokatūroje už septyniolika litų per valandą, visą likusį gyvenimą gyvent nuo įmokos iki įmokos skandinaviškiems bankams, už dviejų kambarių, pagerintos planuotės "Chruščiovkę" kokioje nors plikbajorių dominijoje arba burundunkiemyje?


Tiesiog mąstykite.

Su meilę ir rūpesčiu
Esavičius

Su Visagalio Dievo, Viengimio Sūnaus Jėzaus Kristaus, gimimo Diena !!!

.


Skardžiuoju kūdikio riksmu,

Mesijas paskelbė naujieną,

Nuo šiol visai kitu būdu,

Skaičiuosite metus ir erą.


Silpnumas nuo dabar jėga,

Kvailystė - išminties šaltinis,

Vaikystė karaliauti pakviesta,

Puikybė sutrypta į nieką.


Galia, nuo šiol, yra kita.

Ji ėdžiose ramiai sau miega.

Tas kam priklauso visuma

Priklausomas dabar nuo pieno.


Visiems išminčiams ir kvailiams,

Nuo šiol suvokti reikia vieną.

Tik tas kas kūdikiu atgims,

Išvys IŠGELBĖJIMO DIENĄ.

　


Jėzus mums kalbėjo: ..... “Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš. (Jn 6,35)

Krikščionys per visus amžius, nuo Mesijo gimimo dienos, dalinosi į ATEINANČIUS (kurie iki tol kol ateina pas Jėzų Kristų, niekuomet nebūna alkani) ir TIKINČIUS (kurie, kai tik nuoširdžiai patiki Jėzumi Kristumi, niekada ir nieko daugiau nebetrokšta). 


   Ateiti pas Kristų labai svarbu ir tai labai praktiška žiūrint iš gyvenimiškos (istorinės) patirties, nes atsitraukimas nuo Dievo visada atneša badą, nepriteklių ir netikrų dievukų garbinimą. (Prisiminkite amžinai pusalkanę, eilėse prie Vengriškų žirnelių besipjaunančią Sovietų Sąjungą arba pažvelkite į sulysusią ir savo storiems stabams ašarotai besilankstančia Šiaurės Korėją.) Bet dar svarbiau yra patikėti Jėzumi Kristumi. Būtent tie kas patiki, nustoja TROKŠTI. Patikėjus Mesijumi visi netikri troškimai praeina ir mus užplūsta neįtikėtina dvasinė ramybė, pasitikėjimas ir užtikrintumas. Iš mirties baimės ir neužtikrintumo mes pereiname į AMŽINAJĮ GYVENIMĄ.

　

    Gerai kai ateinate į Jėzaus įsteigtus namus, net jei tai yra vien tik iš praktinių sumetimų (pavyzdžiui juose tarnauti už atlygį), bet dar svarbiau yra PATIKĖTI Jėzumi Kristumi. Vien tik atėję pas Jėzų Kristų jūs, nors ir nustoję alkti vis vieną nenustojate trokšti. Todėl, kaip laiške Korintiečiams dėstė mano brolis Paulius, jei vis dar ko nors trokštate, tuomet ....karštai trokškite aukštesniųjų dovanų! Ir visgi rodau jums dar pranašesnį kelią. (1 Kor 12,31)

　

Su broliška meilę ir rūpesčiu

Esavičius

Lietuvos valdymo esmė

  Klaidžiodamas internete užtikau labai taiklų komentarą apie Lietuvą stekenančių pusglušių kolchoznikų valdymo esmę. Komentatorius prisistatęs kaip Agnė:

  
   Lietuvos valdantieji tarnauja ne tautai, o vertelgoms. Įstatymais jiems sudaromos sąlygos TEISĖTAI prisiplėšti.   

      Štai, su šūkiu " Gal išgelbėsim nors vieną gyvybę" , visi vairuotojai buvo priversti pirkti naujas vaistinėles. Vidutinė kaina - 35 lt. Automobilių Lietuvoje - 1, 8 mln. Vėliau - tas pats su liemenėm. Pirkimo vajaus metu - vid. - 25 lt. Apklausėme apie 600 vairuotojų, ar kas per metus nors kartą buvo tą liemenę apsivilkęs. Tokių neatsirado...
Viena iš pagrindinių priežasčių, nesulaikomai didinančių vėžinių, alerginių ir kvėpavimo takų susirgimų skaičių – oro užterštumas. Kiekvienas automobilis šviesoms artimųjų režime per 1 val. sudegina 0, 2 ltr. degalų. Stovint spūstyse arba prie šviesoforų, šviesoms tenkanti degalų dalis sudaro 10-15%. Jeigu nėra vėjo, teršalai kaupiasi, ir oro užterštumas dėl to gali padidėti 20-30% (šaltinis - fao.org).
Vakarų valstybių tinklapiuose pilna informacijos ir statistikos analize bei moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų apie šviesų žalą. Kam Lietuvoje gera? Nepaisant to, Lietuvoje dieną nuolatos žibina maždaug 300.000 automobilių. Jie per valandą šviesoms sudegina apie 60.000 ltr, per 10 val. – apie 600.000 ltr degalų. Beje, ir lempučių techninis tarnavimo laikas - apie 400 val. O firminio komplekto kaina - apie 350-400 Lt. (O dabar pasiskaičiuokit, kiek pinigėlių TEISĖTAI kažkam nubyra...)
Austrijoje, nuo 2005 m. įjungus šviesas, kiek žinau, dėl tokios nesąmonės net protesto demonstracijos vyko, kol nuo 2008 metų šviesų nebejungia. Ir - O STEBUKLAS! - avarijų, žuvusių, sužeistų sumažėjo.

    Lietuviai - veršių tauta - lieps valdžioje įsitaisę veikėjai važinėti su prie šlipso pririštu pimpalu - prisiriš ir važinės, šventai tikėdami, kad taip " gal išgelbės nors vieną gyvybę"

Pagarba komentatoriui (rei) AGNEI, labai taiklu. Iš esmės Lietuvą valdantys administratoriai patys mažai ką gauna, visais pelnais iš tokių įstatymu naudojasi užsieniečiai, bukiems kolūkiečiams numetami tik apgailėtini trupiniai.

  Bjauru, kai įvairių okupacijų per kartų kartas pridresiruotos menkystėlės ir jų tokios pat atžalos valdo bendruomenę, visa valstybė kenčia, o atsakyti už tai nėra kam.

Šventas Kankinys Usas reabilituotas

  Šiandien išgirdome puikia naujiena. Naujausių laikų Lietuvos elito stabilumo, nepriklausomos nuo nieko nomenklatūrinės sistemos gynėjas ir kankinystės simbolis Ūsas, išteisintas ir reabilituotas. LTSR teisėtumas nugalėjo.

   Sovietijoje užauginta, kovoje su miškų banditais ir kitaminčiais užgrūdinta,visišką nepriklausomybę nuo Lietuvos teritorijoje gyvenančių runkelių įtakos užsitikrinusi teisėsauga, parodė visiems nepatenkintiems jų vietą šioje valstybėje.

   Šiuo teismo sprendimu aiškiai pasakyta:

   Cit avinai, JOKIOS PEDOFILIJOS NE BUVO!!!! "Vsio zakonno", dabar užkemšate savo runkeliškas srėbtuves ir atgal prie darbo. Mekena čia mat praščiokai ant visiškai nuo nieko nepriklausomo LTSR (socialdemokratkonservatorisko)  elito. TIE-SOS jie mat reikalauja. Tiesa kainuoja brangiai, dažniausiai tik krauju ją įmanoma nupirkti, o jūs esate niekingi bailiai - kirminai besislapstantys savo mažuose urvuose, todėl jums tiesos nupirkti nepavyks.

"Dirbk, mokėk mokesčius ir dvėsk" - tai tavo teisė, Lietuvos runkeli ir jos is tavęs niekas ne atims ...

   Mes kada tik norėsime išnaudosime jusu vaikus, o jei šakositės, tuomet per vaikų teisių tarnybą ZAKONNO atimsime juos, ikišime į vaiknamius ir ten prievartausime kada ir kaip norėsime. Dar, kad jums nepasirodytų per maža, per bankus, teismus ir anstolius ZAKONNO atiminėsime jūsų turtą o jus pačius padarysime skolininkais iki mirties.

  Be je, mes jums suteikiame malonę, jus galite pavimčioti įvairiuose internetiniuose komentaruose, o veliau eikite ir dirbkite VARDAN TOS, mūsų sau susikurtos nepriklausomos nomenklatūrinės, LTSR.

p.s. Būtent todėl bet dalį smegenų turintys žmonės kuria savo ir savo vaikų gyvenimą civilizuotose šalyse, nepasitikėdami nepriklausoma Lietuvos teisėsauga ir niekam netsakinga LTSR nomenklatūra.

Esavičius

 

Tik mulkiai vis dar tiki į evoliucijos teoriją (Vokiečių mokslininkų filmas)

Anegdotas

   Šv.Petras danguje ateina pas Jėzų Kristų ir sako:

    - Čia didelis pulkas numirusių ateistų Tavęs ieško, nori apie kažką pakalbėti.

    Jėzus atsako:

   - Pasakyk jiems, kad MANĘS NĖRA.

 

   

Aksiomos

Kaip neišvengiama mirtis,
Taip išdidieji neišvengs žlugimo.
Romieji išdidžius valdys,
Stiprieji lenksis nuolankiesiems.

Įžulios akys ašarų pritvinks,
Kieti sulūš,
Savim pasitikintys išmaldos prašys,
Galingieji bejėgius garbins.

Kas neišvengiama to nepakeisi.
Todėl kas daro vien tik tam,
Kad "bent kažką" daryt,
Tas krauna turtą priešams.

Palaukti ir stebėti protingiau,
Nei erzelį sukėlus,
Tuščiai jėgas švaistyt be tikslo.
Juk potvynio su šaukštu nestabdysi?

Yra tvarka nekintamai tvari,
Pasėsi vėją, pjausi vien tuštybę.

Esavičius

C/GB 17.10.2012

Žmonės išprievartautomis smegenimis

Kai analizuoji Lietuvos viešosios kalbėsenos foną, tiesiog negali nepastebėti vieno dėsningumo. Beveik visi kalbėtojai/rašytojai ginantys supedofilėjusių nusikaltėlių "teisėtą" siautėjimą valstybės vardu, lygiai taip pat pasisako arba pateisina mūsų kalbos prievartavimą palaipsniu lenkų kalbos gramatikos įvedimu (kitaip vadinamu "w" invazija). Ir vieną ir kitą atvejį jie teisina panašia forma: "na kas čia tokio, kelios raidelės mūsų raidyne", "Na koks skirtumas, porą kartų ikišo".

Prieš kokių 10 metų žiūrėju laidą per televizorių. Buvo rodomas policijos sulaikytas, susigūžęs jaunas vaikinukas, bandęs išprievartauti mažametį berniuką. Berniukas gelbėdamasis nuo prievartos iššoko pro daugiabučio langą. Labiausiai man įsiminė susigūžusio vaikino pasiteisinimas: "Kai aš buvau kalėjime, mane išprievartavo. Po to aš supratau savo prigimtį, kad aš nuo gimimo esu gėjus ir todėl bandžiau suartėti su tuo vaiku".

Kodėl aš iterpiau šį kriminalinį epizodą? Ogi todėl, kad kaip ir tas kalėjime išprievartautas vaikinas, mūsų kelis šimtmečius mentališkai prievartautas "elitas" negimė su tokia tapatybę. Gyvenimo filosofija, kurioje jie gyvena, yra dirbtinai ir brutualiai įskiepyta ir jau po to įsisamoninta ir perduodama kaip neabejotinas teisingo gyvenimo mokymas savo palikuonims. Jie net nebesuvokia, kad galima gyventi kitaip.

Čingyzo Aitmatovo romane "Ilgiau už amžių besitęsianti diena" yra aprašomi Mankurtai.

Karo belaisviui, kurį būdavo nutarta padaryti mankurtu, nuskusdavo plikai galvą ir uždėdavo ant jos ką tik nudobto kupranugario kraujuotą odos gabalą. Po to, jam surišdavo rankas ir uždėdavo ant gerklės medinę kaladę, kad jis negalėtu galva paliesti žemės ir palikdavo žmogų dykumoje porai dienų. Kepinant saulei ant galvos esanti kupranugario oda pradėdavo trauktis suspausdama galvą. Kupranugario plaukai įsismeigdavo į galvą sukeldami nepernešamą kančią, kuri buvo sustiprinama vis stiprėjančio troškulio. Po kiek laiko, auka arba mirdavo, arba netekdavo atminties apie savo buvusį gyvenimą ir tapdavo idealiu vergu, nepriekaištingai ištikimu savo šeimininkui. Vergai mankurtai kainuodavo nepalyginamai brangiau nei paprasti vergai, nes jų nebereikėdavo saugoti ir taip pat nebereikėdavo saugotis jų keršto. Čingizo Aitmatovo romane pasakojama apie tai, kaip jauną kimpčiaką Žolmaną, Donenbajaus sūnų, tapusį žuanžuanų belaisviu, padarė mankurtu. Jo motina, Naiman Ana ilgai ieškojo sūnaus, bet kai surado jis ne tik jos ne pažino, bet savo šeimininkų įsakymu nužudė ją, be jokios sąžinės graužaties. Mankutai nežinodavo (ir net nenorėdavo žinoti) savo prigimties ir protėvių, nežinojo savo tikrojo vardo (naudojosi šeimininkų sugalvotomis „kličkomis“, panašiai kaip sulenkinti Lietuviai). Mankurtas kaip šuva, pripažindavo tik savo šeimininkus, jis nekreipdavo dėmesio į jokius argumentus ir klausydavo tik šeimininko nurodymus. Tai jam buvo aukščiau visko.

Kartą su vienu labai žymiu „šoumenu“ užsukome į senamiestyje buvusį vieną aplinkosaugos departamentą. Jam vadovavo neaiškaus amžiaus „moterė“, viena iš feministinių A.M.Pavilionienės pasekėjų. Užėję pas ją į kabinetą buvom labai džiugiai sutikti. „Moterė“ liepė savo sekretorei atnešti kavos ir konjako. Mano kompanjonas nusistebėjo ir paklausė ar ji nebijanti taip, darbo dienos viduryje, gerti konjaką? Man ligi šiol įstrigęs atmintyje jos atsakymas: „Na jau, ko bijoti, Maskvos jau nebėra, dabar mes patys sau šeimininkai, TODĖL DAROM KĄ NORIM“. Apgailėtina. Laikinai paleistų į laivę vergų lėbavimas, nei kiek nesusimastant nei apie pasekmes nei apie realybę. Juk griežtai lakomas vergas, kai jį paleidžia į laisvę, mėgaujasi nebaudžiamumu, todėl daro vis daugiau nusikaltimų, o vėliau tiesiog degraduoja arba grįžta pas savo šeimininkus vergauti toliau. Paskaitykite JAV vergų išlaisvinimo įstoriją. Tie kam suformuota vergo savivoka iš jos nebegali išsilaisvinti. Jiems pastoviai reikalingas botagas ir meduolis. Patys jie nesugeba sukurti pridėtinės vertės ir nesugeba gyventi bendruomeniškai. Jie prasiskolina ir sužlugdo/iššvaisto viską kas jiems, istorijos vingrių pasekoje, atlieka nuo buvusių šeimininkų.

Mūsų ilgai prievartautas „elitas“, netekęs vieno šeimininko ir susipainiojęs savo vergiškame „darom ką norim“, jau dabar karštligiškai ieško naujo vegvaldžio iš kurio galėtų gauti nurodymus kaip elgtis. Laisvai gyventi jie nesugeba, prie Maskvos valdymo jie grįžti nebegali, todėl jų akys vis dažniau krypsta į Lenkiją. Koks ne kos o šeimininkas. Jų supratimas paprastas kaip ir pas visus vergus, “ Na ir kas, kad nebeteksime savo istorijos, po truputį prarasime kalbą, nebeteksime laisvės ir didžiosios dalies bendruomenės, bet užtat pagaliau bus ŠEIMININKAS, kuris nurodys ką daryti ir kurį galėsime keikti (tyliai) dėl savo nesekmių.“ Sovietijoje išdresiruota Lietuviška „inteligencija“ (Solženycinas įvardino tiksliau – OBRAZOVANŠČINA) vėl po truputį pradeda ruošti Lietuvius lenkų kalbinei ir įstorinei invazijai (pav. Lietuvių kalbos „saugotojų“ A.Smetonos ir I.Smetonienės straipsniai, taip pat grubus lenkiškos istorinės interpretacijos leidinys „Suvalkų sutartis, faktai ir interpretacijos“ siekiantis išteisinti lenkų niekšybę ir t.t.). Visa tai ilgai siekiančių planų mentaliniai pamatai prievartaujantys Lietuvos visuomenės viešąją nuomonę.

Ar įmanoma vergams tapti tikrai laisvais žmonėmis? Ne. Tai neįmanoma, tam reikia gimti laisvam. Tai vienintelis kelias.

Kažkada Žydų mokytojas Nikodemas buvo slapčia atėjęs pas Jėzų Kristų. Jis pripažino, kad niekas negalėtų daryti tokių ženklų, jei Dievas nėra su juo. Prašė paaiškinti kaip jam suprasti tą didingą visaapimantį Dieviškosios išminties mokymą (Dangaus karalystės suratimą). Jėzus Kristus jam atsakė, kad niekas negalės įeiti į Dangaus Karalystę, jei tik jis ne gims iš naujo. Nikodemas nusistebėjo ir paklausė, kaip senas būdamas žmogus gali vėl gimti. Kristus atsakė: „...jei kas negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę. Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia.“

Būtent tai yra naujas gimimas, gimti iš Visagalio Dangaus ir Žemės Sutvėrėjo Dvasios. Būtent tokie gimusieji yra laisvi gimimu ir juose nebėra vergo tapatybės. Vanduo ir Dvasia.

Beveik visi Lietuvoje yra pakrikštyti vandeniu (vieni tik gimę, kiti vėliau) tai reiškia, kad daugeliui atvertas kelias link Kristaus, bet tik nedaugelis žengia tuo keliu ir gimsta iš Dvasios. Gimti iš Dvasios yra įmanoma tik per kitą žmogų, kuris turi tą Jėzaus Kristaus Dvasią ir kuris perduoda šią Dvasią ieškančiąjąm. Kito kelio nėra. Tu gali šauktis Kristaus asmeniškai, savo maldose ir tuomet Jis atsiųs tau savo pasiuntinius, per kuriuos tu būsi išgelbėtas. Būtent taip Petras buvo pasiūstas į pagonio Kornelijaus namus. Būtent tokiu būdu, per Jėzų Kristų, mūsų vergiškos tapatybės šiuolaikinė nomenklatūra gali gimti iš naujo, laisvais valstybės vadovais ir pareigūnais, o mankurtiška sovdepinė obrazovanščina gimti visų gerbiamais Lietuvių bendruomenės išminčiais. Visada prisiminkite ką sakė mūsų Mokytojas: Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus.



Esavičius

Ar Lietuvą valdo savi?

AŠ ir tik AŠ

O pasaulietinė saldybė !!!
Kerštauti skatina visus.

Turte paskendęs tas bjaurybė !!!
O šis valdžios neatiduos!!!
Ir čia blogai, ir ten nelimpa,
Visi apinkui nelabi.
Tas per grąžus, tas per laimingas,
O šito snukis per saldus.

Tik vienas AŠ esu vertingas !!!
Tik MANO rūpestis svarbus.
Aplink MANE pasaulis sukas,
Tik mano AŠŠŠŠ yra kilnus !!!

Padėti artimui, kvalystė.
Apginti bėdžių, tai ne man.
Man nesvarbu kitų problemos,
Juk skauda mulkiui kažkokiam.

Tik Aš grąžus, tik Aš protingas,
Visi kiti tiktai fone.
Apiplėšimas? Kokios bėdos?
Juk vagia tai ne pas mane.

Kodėl turėtų man rūpėti,
Kas prievartaujamas šalia?
Juk jie tai jie, o Aš tai kita,
Svarbu, kad pas mane tyla.

Tik štai praeina giedros dienos
Ir jau apilėšė mane !
O Dieve kokia neteisybė !!!
Kodėl nieks negina mane?

Kodėl visi aplinkui tyli?
Kodėl jie mato tik save?
Kur meilė artimui, kaimynai?
Juk aš kenčiu baisiam skausme.

O kokie žmonės nedėkingi !!!
Juk taip mylėjau, aš !? .... save.

Kai jiems skaudėjo, aš ? ... tylėjau.

Kai kentė jie, aš ? ... nemačiau.


Esavičius

Gavote labusai !!!

    Šiaip informuotiems žmonėms ne paslaptis, kad Garliavos nusikaltime dalyvavę Vilniaus 2 - jo pulko "policininkai", tai tiesiog buvusi zekų (sulaikytųjų ir nuteistųjų) konvojavimo kuopa, kuri pagrinde suformuota iš niekur kitur nepritapusių Vilniaus apylinkių tuteišų. Kadangi tai dažniausiai silpnai Lietuviškai kalbantis kontingentas, kurio vienintelis tikslas pensija,  jie nuolankiai sutinka daryti bet kokias niekšybes, tuo labiau jei tos niekšybės yra nukreiptos prieš išsišokelius "labusus" (Lietuvius). Esu Vilnietis ir teko ne kartą privačioje apinkoje susidurti su šio margaspalvio "užsieniečių legiono" atstovais. Su vienu iš jų, mano buvusiu kaimynu, turėjau gan didelį konfliktą. Karta eidamas pro jo namą pamačiau kaip jis kabina didžiulę baltą apipešiotą varną ant savo namo sienos. Priėjęs paklausiau, kam jis šią varną kabina? Užsiutęs jis pradėjo rėkauti, kad čia jo mylimos tėvynės Lenkijos herbas. Tada aš paklausiau, o kokiai valstybei jis tarnauja, kieno uniformą nešioja ir kam davė priesaiką? Buvau išvadintas kvailiu, išgirdau, kad jis dirba už pinigus ir jam nusispjauti į "labasiatnia" (Lietuvą). Jis išrėkė, kad jei būtų koks konfliktas, numestų automatą ir kuo greičiau dumtų namo. Keisčiausia, kad pavardės ir vardai pas tuos tuteišus dabar nepriekaištingai Lietuviški, bet lietuviškos tapatybės nekenčianti, prisitaikeliškai/išdavikiška natūra, tokia pat radikaliai želigovskinė.

   Kartą skaičiau straipsnį apie tai, koks kontingentas 2-jo pasaulinio karo metu, žudė mūsų piliečius žydus Paneriuose. Ten buvo įdomus įstorinis pasakojimas apie vieną smogiką iš Vilniaus, gražia Lietuviška pavarde ir vardu. Savo parodymuose jis kalbėjo, kad nekenčia Lietuvių ir jam bjauru net kalbėti Lietuvių kalba, kurią privalo vartoti tarnaujant nacių okupuotos Lietuvos policijoje.

   Istorija kartojasi. Blogiausia, kad Lietuviai iš istorijos visiškai nesimoko. Vietoj to, kad imtis kardinalių reformų teisėsaugoje (policijoje, prokūratūroje, KGB/VSD ir teismuose) Lietuviai tiesiog apriori suteikė visai paveldėtai represinei okupacinei sovietinei sistemai "nepriklausomybę", neužduodami sau klausimo, nuo ko tapo nepriklausoma teisėsauga? Nuo mūsų kaip sociumo? Nepriklausoma nuo atsakomybės už savo nusikaltimus? Natūralu, kad buvusios komandinės sistemos sraigteliai pajutę, kad nebėra vienintelio juos drausminančio baubo - Maskvos, pradėjo vis daugiau išsigimti savo pasileidime. "Nepriklausomi teismai", "nepriklausoma prokuratūra", "nepriklausoma KGB (VSD)", "nepriklausoma policija", nuo ko jie nepriklausomi?

   Aišku buvo bandymai atskiesti šias struktūras naujais žmonėmis, bet kaip ir reikėjo tikėtis, jie arba tapo tokiais pat kaip ir buvusieji, arba buvo sutriuškinti ir suvirškinti kaip nepritapeliai prie sistemos.

   Visada mėgau stebėti žmonių tarpusavio santykių vingrius, pažinojau kai kurios naivius kaimietukus įsiliejusius į "nepriklausomą" naujai/seną Lietuvos teisėsaugą. Kaip ir visi kaimietukai, jie iš paskutiniųjų bandė pritapti prie senų represinės sistemos vilkų. O tie, be abejo "geranoriškai" padėdavo naujokams įsijungti į neviešą sistemos gyvavimo bendrabūvį. Atsakykite sau, po tokių "geranoriškų" neviešų mokymų kas ir kokiais principais kontroliuoja visą šią "nepriklausomą", Lietuvių likimus traiškančią, sistemą? Tik kvailys nesupras, tai senieji NKVD'istai, kuriems laisva Lietuva tai tik laikinas nesusipratimas. Tuo labiau, kad nevieši NKVD sisteminiai mokymai taip pat patvirtinami ir buvusioje milicijos praporščikų profkėje, nepriklausomybmečiu skambiai pasivadinusioje Mykolo Riomerio universitetu.

   O dabar, tiesiog pagalvokite, kodėl buvo būtinas toks viešas ir brutualus parodomasisi šturmas, ciniškai pasakant visiems kas šioje valstybėje šeimininkas? Ar žinote, kiek tokių stankūnaičių Lietuvoje? Juk visa slaptoji represinė sistema buvo pastatyta ant taip vadinamos "uogyčių" taktikos. Daugeliui to meto nomenklatūros bonzų buvo pakišamos, nuo vaikystės išugdytos, sysalų specialistės, tokiu būdu gaunant informaciją tiesiai iš miegamojo lovos. O jei nepavykdavo pakišti, tuomet būdavo suviliojamos reikiamų asmenų žmonos (tam tikslui irgi veikia paruošti berniukai, Lietuvoje tai matėme pav. Gatajavų dukters ir Kusaitės bylose), vėliau jas kompromituojanti medžiaga yra puikus įrankis paversti moterį informatore. Jei Stankūnaitė pralaimėtų ar įsivaizduojate kiek panašių bylų pasipiltų? Visi šie diktatūriniai įrankiai seni kaip pasaulis, tik keista viena, nejaugi mūsų politikai yra per daug (kaip čia gražiau pasakius) naivūs to nematydami ir nebandydami keisti, o gal jie tiesiog tapo šio monstro nuolankiais tarnais? Trečios galimybės nematau. Bet kokiu atveju "nepriklausomos" NKVDistinės sistemos įsigalėjimas nežada nieko gero Lietuvai.

  Kažkada seniai, kai buvau jaunas ir energingas, po privalomos tarnybos nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje išgirdau, kad Kariuomenės mokomasis centras Nemenčinėje ieško komendanto. Atėjau pas vadą (juo buvo kažkos buvęs zootechnikas), prisistačiau, parodžiau karinį bilietą ir tai, kad tarnaudamas baigiau skyrininkų mokyklą Visagine. Jis pradžioje lyg ir sutiko mane priimti, nusiuntė į Kaune buvusią kariuomenės medicinos komisiją, o vėliau priėmė kažkokį savo netarnavusį niekur giminaitį. Niekada nesitaikstydavau su akivaidžia neteisybę, todėl pasiprašiau į priėmimą pas kariuomenės vadą Kronkaitį. Išdėsčiau viską ir pasakiau, kad tokia kaimietukų šeimyninė ranga nedera su laisvos valstybės tarnybos kūrimu. Buvau išvadintas mieščioniu rusioku kuris nieko nesuvokia. Po kiek laiko tie raudonnosiai senosios sistemos vilkai suėdė ir patį Kronkaitį.

   Bet kaip sako mano giminaičiai Žemaičiai y tep kap y, nieko jau ne pakeisi.

 p.s.   Sokratas savo laiku lygino valstybe su žmogumi. Galva, kojos, rankos ir t.t. Tas pats palyginimas yra ir Šventajame Rašte, Bažnyčios sąvasties aprašime, t.y. rega, klausa ir t.t. Visi organai tampriai susiję tarpusavyje ir priklausomi vieni nuo kitų. Ranka negali pasakyti, kad jei aš ne koja tai aš nepriklausoma nuo viso kūno ir pan.. O dabar atkreipkite dėmesį, jog žmogaus organizme, vis dėl to būna (nors ir ne dažnai) nepriklausomi organai, tai PIKTYBINIAI AUGLIAI (vėžys). Jie čiulpia syvus iš organizmo visiškai nepriklausomai nuo kitų organų poreikių. Jei jų laiku neišpjauti, jie meta metastazes ir galiausiai sunaikina visą kūną. Lietuvoje šie augliai, dėl mūsų pačių apsileidimo ir merkantiliškumo, jau paskutinėje, "nebeoperabilioje", metastazes metančioje stadijoje, todėl kaip sakė mano brolis Kristuje Sigitas Tamkevičius apie Garliavos įvykius, vienintelė išeitis dabar melsti mūsų Viešpatį Jėzų Kristų stebūklo.

Esavičius

Grįžta represijų laikai?

.

    "Komsomolskaja pravda" džiugiai pranešė milicijos departamento grąsinimą Lietuvos visuomenei, cituoju: 


......„kedofilų“ veiksmai piktina Policijos departamento vadovybę. Jei užpuldinėjimai, įžeidinėjimai ir šmeižtas nesiliaus, pareigūnai žada imtis griežtesnių priemonių.


   Sąžiningi ir atsakingi savo bendruomenei pareigūnai, jau seniai PALICIJOS departamente marginalizuoti, todėl galime džiugiai konstatuoti "Tarybų valdžia grįžo į Lietuvą, padedant šlovingajai tarybinei milicijai". Valio tarybiniam teismui, pačiam HUMANIŠKIAUSIAM teismui pasaulyje, valio tarybinei milicijai, savo krūtinėmis nepaliaujamai ginančiai tarybų VALDŽIOS autoritetą ir jų mažas žmogiškas silpnybes (na koks skirtumas, jei pora kartų kokiam bejėgiui vaikučiui ikišo), juk visą tai atperka jų nepaliaujamas rūpinimasis darbo liaudies gerove ir ateitimi. URA DRAUGAI !!!

Esavičius

Ciniškai prievartaujama Lietuva

2 dalis



3 dalis

Runkeliai kuriuos valdo burokai be lapų.

       Neįtikėtinas nusikalstamos grupuotės cinizmas ir nebaudžiamumas, kurį mes visi stebime paskutinius kelerius metus, pasiekė savo apogėjų Garliavoje. Net sovietmečiu valdžioje buvę nusikaltėliai nedįso taip ciniškai elgtis su žmonėmis. Viskas buvo daroma paslapčiomis, įvelkant savo nusikaltimus į tariamo teisingumo drapanas. Darant nusikaltimus buvo stengiamasi išvengti viešumo. Sovietmečiu "Perlojos respublikos" gyventojai netgi sugebėjo, naktimis budėdami, išsaugoti laisvos Lietuvos simbolį - Vytauto Didžiojo paminklą ir jis ne buvo nugriautas, nors ne kartą buvo atvaromi buldozeriai. To meto nusikalteliai bijojo viešumo. Tai ką mes matome nūdien ir tai, kaip šį nusikaltimą nušviečia "vorov v zakone" (įstatyminių nusikaltėlių) kontroliuojama žiniasklaida, yra spjūvis visiems Lietuvos žmonėms į veidą. Maža to, kad jie brutualiai pagrobia bejėgį vaiką iš saugių namų, jie dar išdidžiai paviešina pagrobtos mergaitės video, kuriame biologinė gimdytoja, kartu su skustagalviu nusikaltimo bendrininku, pergalingai šypsosi į kamerą. Jie išdidžiai pozuoja šalia bejėgio vaikučio, kurio rankelės iš siaubo nusvirusios ir padėtos delniukais į viršų. Tokiu būdu parodoma, kas šioje valstybėje "verchai" (nusikaltėlių pasaulio autoritetai). Taip naglai, mums visiems be užuolanku primenama: "Drebėkite niekingi runkeliai, mums nusispjauti į jūsų nuomonę, į jūsų savigarbą, į jūsų nuosavybę, mes čia viską kontroliuojame, darysime ką tik norėsime ir jūs mums nieko nepadarysite, viskas čia priklauso mums."

    Pagal mūsų konstituciją visa valdžia priklauso tautai ir ji tą valdžią įgyvendina per savo atstovus. Seimas yra mūsų visų atstovai ir tik Seimas turi BESĄLYGINĘ teisę savo nutarimu sustabdyti BET KOKIO teismo ir kitų samdomų institucijų sprendimus ir veiksmus. Taip pat tai gali padaryti mūsų visų išrinktas Prezidentas, sukvietęs valstybės gynimo tarybą ir savo dekretu paskelbęs nepaprastą padėtį valstybėje. Tuomet kariuomenės pagalba turi būti suimti teisėsaugoje įsitvirtinę nusikaltėliai. Nei teismai, nei kitų valstybinių samdinių struktūros nėra tautos atstovybė, jie nėra rinkti, tai paskirti samdomi darbuotojai - TARNAI. Būtent todėl, visa atsakomybė už TARNŲ savivalę ir nusikaltimus, krinta vien tik ant tų kas yra rinkti ir kam yra deleguota visa valdžia valstybėje t.y. ant Seimo ir Prezidento. Jei ten esantys mūsų atstovai, dėl neryžtingumo, kvailumo ar dėl kitų nežinomų priežasčių nesugeba suvaldyti nusikaltėlių, šis Seimas ir Prezidentas turi būti nedelsiant paleisti ir renkami nauji. Savęs jie ne paleis, bet pasaulio patirtis rodo, kad netinkamai savo pareigas atliekančius "atstovus", gali efektyviai "paleisti" protestuojanti tauta.

    Karta teko bendrauti su vienu išmintingu žemaičiu, gūdžiame Žemaitijos kaimelyje. Netyčia kalba pakrypo apie mūsų valdžioje esančių žmonių veiksmus. Jis tiesiog ryžtingai nutraukė pradėtą kalbą tokiu posakiu: "Kū ten apei tuos burokus be lapų rokouties". Nesupratęs aš perklausiau, apie ką tokius jis nenori kalbėti? Šis paaiškino: "Jums miesčionims nesuprasti, tik mes kaimo žmonės žinome kas tie burokai be lapų. Kai lauke pasodini runkelius, tarp jų visada atsiranda tokie dideli tuščiaviduriai burokai be lapų. Runkelis jis yra labai naudingas augalas, nes saldus, o burokas be lapų yra visiškai bevertė daržovė. Jis labai didelis, išsipūtęs, plikagalvis (be lapų ant viršugalvio) ir jį, bjaurybę, niekaip neina išrauti, tenka apspardyti žemę aplink jį ir tik sudaužius tą tuščiavidurį niekalą į šipulius, gali jį pašalinti iš lauko."

Geras paaiškinimas ar ne?

p.s. Šiaip gal ir teisūs tie tuščiaviduriai prabangoje išsipūtę BUROKAI BE LAPŲ paniekinamai mus vadindami runkeliais, nes mes nuolankiai leidžiame jiems bujoti. Todėl tik artimiausi įvykiai parodys ar Lietuvoje dar esama žmonių kurie gali sudaužyti bereikalingai mūsų žemę alinančias tuščiavidures daržoves, arba mes visi aiškiai suprasime, kad esame bebalsiai runkeliai, kuriuos iškrypeliškai terorizuoja įvairūs burokai be lapų.
Tai kiekvieno ŽMOGAUS asmeninis pasirinkimas kaip elgtis, nes tik žmogus turi laisvą valią. Runkeliai taip ir toliau tyliai tūnos pasislėpę po lapais, naiviai tikėdamiesi, kad jei jie tylės, visa tai jų nepalies. Kol kas tik JAV gyvenantys Lietuviai parodė kaip reikia pradėti protestuoti.

Esavičius

Elitinis kolchoznikas (naujųjų laikų pasaka)

   Gyveno karta labai protingas žmogutis. Sovietmečiu žmogutis gavo puiku zootechniko išsilavinimą ir buvo kolchozo "Iljiciaus kelias" pirmininkas. Jis puikiai išmoko gyventi kolūkinėje santvarkoje, žinojo kaip ir su kuo reikia sutarti, kam ir kiek duoti, su kuo važinėti į medžiokles tam, kad jo valdžia kolchoze būtų nepajudinama. Bet štai pasikeitė laikai ir kolūkių sistema žlugo. Žmogutis su nuostaba pamatė, kad jokių vadų virš jo nebeliko. Jis tapo nepriklausomas nuo nieko, nebereikėjo niekam atsiskaityti.
  Protingas žmogutis greitai susigraibė visą kolchozo turtą ir tapo dideliu ūkininku. Jis niekino aplinkui jį gyvenančius kaimynus bėdžius, didžiavosi savo kombainais, traktoriais, žemėmis ir buvusio kolchozo pastatais. Kadangi naujasis ūkininkas buvo labai godus, jis reikalavo iš samdinių vis daugiau darbo ir mokėjo už jį vis mažiau. Jo kaimynai visai nuskurdo. Džiūgavo ūkininkas supirkinėdamas iš “nemokančiu gyventi kvailių” jų paskutinius turto likučius. Ūkininkas niekino savo kaimynus ir vis labiau žavėjosi įvairiais, laikinai pas jį atvažiuojančiais, užsieniečiais. Tie jam pasiūlė tapti labai slapto tarptautinio “liūtų” klubo nariu. Jie aiškino ūkininkui, kad su visokiais bėdžiais nereikia skaitytis. Per gausius mokymo seminarus Tailande jie parodė ūkininkui įvairias pikantiškas galimybes "elitinio" poilsio paivairinimui. Kartu su savo “slaptais” užsienietiškais draugais, ūkininkas iniko į linksmą gyvenimą, prisistatė pirtelių ir netgi pradėjo prievartauti savo bėdžių kaimynų vaikus, nei kiek nebijodamas jokių pasekmių. Po kiek laiko neapsikentę tyčiojimosi, nuskurdę kaimynai pradėjo išvažinėti iš tų apylinkių. Džiaugėsi ūkininkas, juk kuo mažiau “smirdžių” tuo jam geriau, pasodins mišką buvusių kaimynų sodybų vietoje ir gyvens kaip ponas. Labai greitai išsivažinėjo visi kaimynai, neliko nei vieno. Buvo uždaryta mokykla, bažnyčia, vienintelė kaimo kavinukę ir kiti žmonių lankomi objektai. Be to, jo draugai užsieniečiai pasiūlė jam investuoti dalį savo turto ir gyventi nedirbant. Po kiek laiko paaiškėjo, kad investicija te buvo ūkininko turto išviliojimas, todėl jo nauji užsienietiški draugai palikę jį kvailio vietoje, daugiau su juo nebebendravo. O be to ir išmirusiame kaime nebeliko jų pamėgtų pramogų objektų. Liko ūkininkas vienas, su savo šeima ir dideliu tuščiu ūkiu. Paūgėję ūkininko vaikai, nematydami jokios perspektyvos taip pat pabėgo iš kaimo. Ūkininko žmona, seniai nebejautusi jokio ūkininko artumo ir netgi neturėdama su kuo paliežuvauti, bei prieš ką pasipuikuoti savo turtu, tapo šlykščia apsileidusia ragana, kuri pastoviai pjovė ūkininką savo bobiškais marazmais. Be to, ji tapo tarptautinio feminisčių klubo nare, todėl kas kartą demonstruodavo savo nepriklausomybę nuo “šovinistinio” kuilio (būtent taip ji pastoviai vadino savo vyrą). Nebegalėdamas rasti ramybės namie, ūkininkas vis dažniau inikęs dirbo iki išnaktų ir atstatinėjo savo prarastus finansus. Ir štai atėjo laikas, kai apsižvalgęs ūkininkas suprato, kad gyvenimo nebėra. Yra pastatai, yra žemė ir technika, bet pasipuikuoti visu tuo nėra prieš ką. Net vaikai ir tie pabego. Be to, “modernūs” šeimyniniai santykiai su žmona jau visai baigė išvesti jį iš proto. Todėl vieną dieną, jis paėmė savo medžioklinį šautuvą, nuėjo į namus, nušovė amžinai niurnančią žmoną (feministinę ragana) ir nusišovė pats.

   Išlepinti ūkininko vaikai, nebenorėjo sugyžti į kaimą, todėl pradėjo išpardavinėti visa ūki. Kadangi vietovė išmirusi, niekas nenorėjo pirkti pačio ūkio. Be to, ūkininko vaikai, mėgdžiojant įvairias užsienietiškas plevėsas buvo išmokslinti Montesori mokymo sistemos pagrindu, todėl visiškai nesuvokė realaus gyvenimo. Mieste jie tapo naujaisiais miesto “bochemos” nariais ir labai greitai su savo draugais pragėrė tai ką sugebėjo parduoti (technika ir padargus), o visas žemes ir griuvėsius paliko be priežiūros. Tai sužinoję, buvę kaimo gyventojai (kurie per tuos metus atkuto užsieniuose), susirinko į bendruomenės sueigą ir nutarė išsipirkti tai kas liko. Miesto landynėse surado visiškai nusibomžavusius ūkininko palikuonis ir už skatikus išsipirko savo kaimą su visomis žemėmis atgal. Atstatė kaimą, mokyklą, bažnyčią ir gyveno ilgai ir laimingai.


 . . p.s. Ne darykite Lietuvoje revoliucijų, tai beprasmiška. Revoliucijos suėda savo vaikus, o jų vaisiais visada naudojasi vien tik niekšai. Susirinkite šeimas, parduokite visą turtą Lietuvoje (kol jis dar visai ne nuvertėjo) ir važiuokite į vakarų europą. Parduoto turto pakaks apmokėti nuomai ir pradžiai gyvenimui. Pirmus puse metų bus sunku, vėliau pamatysite kuo skiriasi galvijų sukurta ir valdoma valstybinė sistema nuo krikščionisku šalių sistemos, paremtos principu "mylėk savo artimą kaip patį save". Čia netgi kairieji ir tie daugumoje giliai tikintys krikščionys (Pav. Tonis Blairas buvęs Britanijos ministras pirmininkas), neskaitant nežymios dalies degeneratu, kuriuos (tam, kad bent laikinai atsikratyti) dažniausiai siunčia kaip mokytojus ir ekspertus į atsilikusias trečiojo pasaulio šalis. Puikiai tokių mokytojų ir ekspertų siuntimas (atsikratymas jais) yra pavaizduotas 1997 m. komedijoje “Bynas (Bean)”. Jei kas ne mate siūlau pažiūrėti ir susidaryti bendrą vaizdą kas per “ekspertai” konsultuoja ir moko mūsų elitinius kolchoznikus. Be to, tokie “ekspertai” ne tik moko mūsų elitą, bet netgi ir asmeniškai įsikinko į darbą, pav. rodo kaip efektyviai bankrotinti Lietuviškus bankus.


 Esavičius

Skarmalių kultūros adeptai

.

Lietuvos Prezidentės, Jos Ekselencijos Dalios Grybauskaitės sprendimas nevykti į trečiarūšį pasitarimą Varšuvoje, sukėlė tikrą skandalą Lietuvoje. Įvairūs apžvalgininkai, ekspertai ir kitoks viešosios erdvės planktonas pradėjo piktintis ir stebėtis tokiu "neatsakingu" žingsniu, "draugiškos" valstybės atžvilgiu.
Pamenate kunigo, didžio Lietuvių poeto Maironio, ugningas eiles skirtas lenkų "draugiškumui" įvardinti:

Gana po priedanga brolystės
Mums čiulpė syvus pasalais!
Kultūros savo skarmalais
Mums plėšė kalbą dėl lenkystės
Ir smaugė savo verpalais!

Šių eilių aktualumas nei kiek nepaseno ir šiomis dienomis. Vien ko verta oficialių lenkijos politikų laikysena ir replikos Lietuvos atžvilgiu. Nutautėjęs Lietuvos tuteišas, šiuo metu vadovaujantis Lenkijai, net drįso palyginti savo protėvių tėvynę Lietuvą su ožka. Manau už tokius žodžius didis poetas, Lietuvis Adomas Mickevičius, būtų sukūrės kokį nemirtingą pamfletą Kamarauskų Broniuko "garbei", o to meto didvyrys Lietuvis Tadas Kostiuška, kuris už tą pačią Lietuvą liejo kraują, būtų iškvietęs jį į dvikovą.

Greičiausiai šie, Lietuvos Prezidentė kritikuojantys kalbėtojai, kaip ir daugelis šiuolaikinių tuteišų (už Sikorskio 1000 lenkiškų sidabrinių, leidžiančių savo vaikučius į lenkiškas mokyklas), kaip mantras įsisamoninę supratimą, kad lenkija per lenkiškai kalbančius dvarus Lietuvoje, nešė kultūros šviesą tamsiai Lietuvos prastuomenei.

Šie dirbtinos tapatybės nešiotojai net nesuvokia šio įsitikinimo absurdiškumo, nes jokių lenkiškų dvarų Lietuvoje niekada ne buvo, Lietuvos Statutas draudė lenkams pirkti žemę Lietuvoje. Be to įsivaizduojant, kad kažkokia kalba (pati iš savęs) nešė kultūrą Lietuviams, reikia bent jau suprasti, ką reiškia sąvokos "kultūra" ir "kalba".

Tai, va. Sąvoka "Kultūra", verčiant iš senovės lotynų kalbos, reiškia žemės ūkį. Aš dažnai eidamas pasiknaisioti po savo gėlių darželį sakydavau kaimynei, kad einu užsiimti kultūriniu darbu.

O sąvoka "kalba", apbūdina tarpusavio komunikacijos priemonę, įrankį, supratimui tarp individų pasiekti.

Tik visiškai nesuvokiantis šių sąvokų prasmės mankurtas, gali didžiuodamasis įsivaizduoti, jog kalba (komunikavimo priemonė) pati iš savęs skleidė lenkišką kultūrą (žemės ūkį) Lietuvoje. Tuo labiau lenkiškos kultūros skleidėjais negalėjo būti Lietuvių kilmingieji (kurie po lietuvio Jogailos karaliavimo valdė ir visą lenkiją), nors jie komunikacijos patogumui ir naudojo savo vasalų raštininkų kalbą, kaip ir kitas, jiems pavaldžių tautų kalbas. Tai pirma.

Antra. Imkime pavyzdžiu kitą žinomą pasaulio tautą, Žydus. Žydai savo savivoką/kultūrą kūrė beveik visomis žinomomis Europoje kalbomis, tame tarpe ir lenkų, bet dėl to Žydai lenkais ne tapo ir jų žemės ūkio (kultūros) neperėmė. Net TANAKA (Senasis testamentas) yra parašytas dviem kalbomis, Hebrajų ir Aramėjų. Naujasis testamentas tų pačių Žydų kilmės apaštalų parašytas senaja graikų kalba. Nuo to, kad jie komunikavo graikiškai, jie graikais ne tapo. Ar sekate mintį?

Nors tiesa pasakius, žvelgiant iš mano empyrinių pastebėjimų, turiu pripažinti, kad kalba turi įtakos kasdieniniame gyvenime. Kadangi esu Vilnietis ir nuo mažens esu susidūręs su nutautėjusiais Lietuviais (vadinančiais save lenkais), todėl matau tiesiogini ryši tarp to kokioje kalbinėje terpėje tu gyveni ir kokia aplinka aplink save kuri.

Ankščiau mano kaimynystėje gyveno apsileidusi, bet labai "honorova" (išdidi) šeima. Jie įvardino save tikrais lenkais, nors pavardės pas juos Lietuviškos. Jų „lenkiškumas“ buvo toks didelis, kad dirbdami valstybinėje įstaigoje ir turėdami tam tikrą įtaką, visas prekes įstaigai pirkdavo tik lenkų gamybos, Lietuviškų nepirko nė iš tolo.

Karta prieš kokius 10 metu, teko nuvykti su jais, į jų gimtąjį kraštą Širvintų raj. Netoli Kernavės. Iš pokalbių su jais sužinojau, kad tuo metu kai lenkai niekšingai okupavo mūsų sostine ir jos apylinkes, mano aprašomų žmonių giminė buvo perskirta demarkacines linijos.

Ta gimines pusė kuri buvo lenkų kontroliuojamoje teritorijoje, prievarta buvo įsukta į Pilsudskio/Želigovskio lenkinimo politikos krumplius, patapo "tikrais lenkais". Nuo to laiko visa ta gimine yra nesutaikomai pasidalinusi. Vieni (tie kurie turėjo laisva valia pasirinkti) yra likę Lietuviais, o tie kuriuos prievarta sulenkino, net girdėti nenori apie Lietuvius ir visaip niekina Lietuvybe ir Lietuviu kalba. Keisčiausia, kad nors jie ir yra vienos giminės, bet jų gyvenimo būdas skiriasi tiesiog stulbinamai. Lietuviškai kalbantys yra susitvarkę savo sodybas, darbštus, tvarkingi ir labai geranoriški. Tie kas nutautėjo ir gyvena lenku kalbinėje aplinkoje, yra tiesiog stulbinamai išdidūs (be jokio pagrindo), labai nevalyvai gyvena, pikti, pagiežingi ir visur tiesiog nesveikai kaišioja ta savo dirbtini lenkiškumą, nemokėdami net dorai kalbėti lenkiškai.

Ta pagieža Lietuvai ir Lietuviškumui, dirbtinų lenkų tarpe, yra tiesiog patologiška. Priminsiu, kad būtent tame krašte įvyko žymi Draučių tragedija kuomet nutautėjęs, lenku save įsivaizduojantis tuteišis, iššaudė kaimynus Lietuvius.

p.s. Lietuvis Adomas Mickevičius rašė „Lietuva tėvyne mano, tu kaip sveikata, tik tuomet kai tavęs netenki, supranti kokia tu brangi“. Nesvarbu, kad jis rašė tai lenkiškai, tokia buvo to laikotarpio Lietuvių komunikavimo realija. Mums visiems pagaliau reikia įsisamoninti, kad Lietuviai bajorai neperiminėjo jokios lenkiškos kultūros, jie sukurė Lietuvių kulturą keturiom kalbom, lotynu, rusų, vokiečiu ir lenkų, o Lietuvių kalba visada liko didžiosios valstybės elito slaptoji kalba, kuri tarnams buvo neįkandama. Todėl nepasiduokime mankurtiškiems įtikinėjimams apie tai, kad mums kažkas kažkokią kultūrą įdiegė. Viską ko reikėjo, mes pasiemėme patys, savo jėga ir sumanumu, o ko neradome iš kur pasiimti, mes susikūrėme. Lietuvių kūriniais (kultūra) naudojasi vokiečiai, rusai, lenkai, ukrainiečiai ir baltarusai, išdidžiai vadindami tai savo kultura.

Esavičius

Eli, Eli, lema sabachtani?

Prieš pat mirtį ant Kryžiaus, Žmogaus Sūnus sušuko: Eli, Eli, lema sabachtani?, tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!


Mūsų Viešpats ir Karalius, Jėzus Kristus, mus perspėjo, kad Jis ir Jo Tėvas Dievas, Visagalis Dangaus ir Žemės Sutverėjas, yra VIENA. Jeigu mes matome Jį, mes matome ir Jo Tėvą, jeigu mes tikime Jį, tai mes tikime ir Jo Tėvu, Jeigu mes sekame Juo reiškia mes einame pas Dievą.


Kadangi Dievas negali numirti, Jėzaus Kristaus Dieviškoji esybė, Jo Mylintis Tėvas esantis Jame, trumpam atsitraukė, nuo Savo Viengimio Sūnaus ir leido Jam įvykdyti tai kam Jis ir buvo atėjęs į šį pasaulį. Leido Jam numirti tikra mirtimi už mus, nuklydusius Dievo kūrinius, kuriuos Jis sukūrė su meilę, pagal Savo Atvaizdą ir Panašumą. Dievas matė ir kentė Savo Viengimio Sūnaus begalinį skausmą ir mirtį. Būtent dėl to skausmo ir viengimio Sūnaus mirties, Dievas atleido VISKĄ tiems, kas patikėjo, patiki ir patikės Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi. Jėzus Kristus savo kančios mirtimi išpirko visas mūsų kaltes, kuriomis mes nusikaltome, nusikalstame ir nusikalsime Dievui Tėvui. Jis už mus iškentėjo tai, kas buvo skirta mums patiems. Tai neįtikėtina dovana ir Dievo malonė, kuri suteikiama ne už nuopelnus, o dykai.


Tie kas patiki Jėzumi Kristumi, nebeteisiami Dievo teismo, nes už juos jau sumokėta Jėzaus Kristaus, Žmogaus Sūnaus KRAUJU. Įtikėję, jie pereina tiesiogiai iš mirties į GYVENIMĄ. Tikrą gyvenimą, pilną Dievo malonės ir rūpesčio. O tie kas atmeta Jėzų Kristų, tie jau pasmerkti dėl savo netikėjimo.


Tėvas prikėlė Savo Sūnų, lygiai taip pat Jis prikels ir mus, Jo Sūnaus sekėjus ir mokinius. Visiems kas patiki Jėzumi Kristumi, Jis suteikia galią tapti Dievo vaikais. Niekada nepamirškite to broliai ir šaukitės savo maldose Jėzaus Kristaus vardo, nes NEI VIENAS kas šauksis Dievo vardo ne bus sugėdintas ir NEI VIENO kuris ateis pas Jėzų Kristų, Jis ne atstums.

Žmonės pradeda atsimerkti

.

Gripo epidemijos baimės sėjimas žiniasklaidoje ir po jo einančios visuotinio vakcinavimo isterijos turėtų baigtis. Žmonės kuriems yra suteikta mąstymo dovana jau seniai neleidžia į savo organizmą užkrato jokiais kiekiais, bet ir teletabiai, kurie savo gyvenimą organizuoja vien žiniasklaidos suformuotos pasaulėžiūros principais ir įvairių autoritetų mintimis, taip pat turėtų susimąstyti. Neseniai Danijoje buvo atliktas labai autoritetingas mokslininkų-medikų tyrimas, kurio išvados šokiruoja uolius skiepų aferos pasekėjus.

Archaus universiteto (Aarhus Universitet) tyrėjai išnagrinėjo visą prieinamą mokslinę literatūra skiepų klausimu ir nerado jokio patvirtinimo, kad skiepai nuo gripo sustiprina organizmo pasipriešinimą šiaj ligai.

"Mūsų bendra išvada tokia, kad skiepų efektas, geriausiu atveju yra labai nežymus" - Žiniasklaidai pranešė Luiza Ernskov Pedersen, tyrimų koordinatorė. Šio tyrimo rezultatai paviešinti Danijos medicinos žurnale (DMJ).


Esavičius

Lietuviškai kalbantis lenkas

.


Šiandien turėjau įdomų potyrį gyvenime. Mano vyresnis sūnus iniko į vieną internetinį žaidimą, kuris vadinasi Minikraftas. Nelabai suprantu to žaidimo esmę, bet jis ten tapo gan stipriu žaidėju, atėjęs vis gyrėsi kiek jis turi deimantų, kokius ginklus surinkęs, kokius namus pasistatęs ir t.t. Tai va, šiandien girdžiu jis sėdi savo kambaryje ir verkia. Atbėgu klausiu, kas dedasi sūneli? O jis man: Šlykštus lenkas, mane apvogė!!! Nesupratau, klausiu koks lenkas, kas yra? Pasirodo. Jie ten žaidžia internete grupėmis ir susirenka į komandas gindamiesi nuo priešų ir pan. Vienas Lietuvos lenkas įsiprašė pas jį į draugus. Tas įleido jį namo (virtualiai), parodė kur kas guli ir pan. O tas pradžioje, lyg ir kovodamas mano sūnaus pusėje ir vaidindamas gerą draugą, vėliau tyliai ir niekšingai paėmė ir pavogė iš jo visus deimantus, ginklus ir kitą sunkiai per kelias savaites susirinktą turtą. Verkia mano vargšas vaikutis, o aš, supratęs kame reikalas, niekaip negaliu sutramdyti juoko.


Visų pirma dėl to turto. Tiesiog pagalvojau, kad mes visi realiame gyvenime, taip pat kaip tame kompiuteryje, renkame kažką, stengiamės ir taip pergyvename dėl to ką prarandame, o realybėje juk, neprarandame nieko. Ir antrą, dėl to lenkiško "draugo". Kaip gerai, kad jis su juo susidūrė virtualiame pasaulyje ir jam ne teko jausti to, kaip realybėje Lietuvių "bendražygiai" lenkai, pradžioje niekšingai pavogė Lietuvos istoriją, veliau chamiškai sulaužę sutartį pavogė iš jų sostinę Vilnių ir negailestingai žudė tuos, ką prieš tai dievagojosi mylintys, vien už tai, kad jie Lietuviai. Taip pat labai džiaugiuosi, kad jis ne gyveno Draučiuose.


p.s. Aš pasakiau sūnui, kad jis paskambintų savo buvusiam bendražygiui skaipu ir pasiklaustu, gal čia kokia klaida? Buvo įdomu klausytis šio pokalbio. Sūnus pradėjo priekaištauti, aiškinti, kad taip daro tik niekšai, o tas berniukas į kiekvieną argumentą atsakydavo ne žodžais, o vien kažkokiu šnypščiančiu juoku: pššš ... aaahahaha, pššš ... aaahahaha. O vėliau visai išsijungė skaipą. Žiūrėdamas į pasipiktinusį sūnų, aš vėl nejučia prisiminiau, kaip su Lietuviais elgiasi mūsų lenkijos "bendražygiai", įvairiais šiuolaikinės ir istorinės politikos klausimais.

Galvijų valdoma valstybė !!!

Iš Biblijos pradžios knygos mes žinome, kad Dievas pradžioje sukūrė ne vien žmogų. Iki tol, jis sukūrė gyvulius, roplius ir GALVIJUS. Kas tie GALVIJAI kurie nėra žmonės, bet kurie taip pat nėra ir gyvuliai?

Šiame trumpame filmuke pasižiūrėkite į tuos kas kartu su "biologine" gimdytoja puolė plėšti mažą, bejėgę, rėkiančią mergaitę iš paklaikusios senelės rankų, į kurią vaikutis iš paskutiniųjų kabinosi bandydamas ištrūkti iš "biologinės reproduktorės" nagų. Tada pamastykite apie tuos kas leido visam tam įvykti, ir svarbiausia atkreipkite dėmesį į visą tai ramiai stebėjusius (lyg žolę rupšnojančios karvės) "policijos" pareigūnus. Peržiūrėję ši filmuką, atsakykite sau, kas tie galvijai, kurie nėra nei žmonės nei gyvuliai?





O dabar kreipiuosi į Lietuvos teisėsaugoje (Teismuose, prokūratūroje, policijoje, VSD, kariuomenėje ir t.t.) dar likusius žmones:

Ar jums nėra bjauru būti viso šito rujojančių galvijų spektaklio dalimi? Ar ne laikas jums susemti visą tą iš tvartų pabėgusią šutvę? Ar ne laikas tiesiog daliniais, kuopomis, skyriais, atskirais teismais ir prokuratūros apylinkėmis pasakyti GANA, mes atsisakome būti jūsų nusikaltimo bendrininkais !!! O svarbiausia prisiminkite Hitlerio bendrininkų teismą. Ten sėdėjo VALSTYBININKAI, kurie nuoširdžiai ir pareigingai vykdė įsakymus. Tai, kad jie vykdė įsakymus neišgelbėjo jų nuo kartuvių.

O Lietuvos Respublikos Seime sėdintiems mūsų atstovams, noriu pasakyti:

Kiek be būtų surinkta ant jūsų kompromato, kiek preferencijų ir pajamų jūs netektumėte stoję bejėgio vaiko pusėn, žinokite tik vieną - visa atsakomybė už šią mažą NAŠLAITĘ yra ant jūsų. Jūs turite tik dvi išeitis, arba tapti Lo Azazel (atpirkimo ožiais) ant kurių bus suverstos visos rujojančių galvijų kaltės arba tapsite visos tautos gerbiamais kovotojais. Trečio kelio nėra.

Todėl pirma, skubos tvarka priimkite Seimo rezoliuciją, dėl bet kokių veiksmų (teisinių, psichologinių, administracinių) mergaitės atžvilgiu moratoriumo iki bus nešališkai išnagrinėta pedofilijos byla. (Ir nekreipkite dėmesio į visokių dvasių šamanų šokius ir pasakas apie teisinės sistemos žlugdymą, bei komsomolcų sienlaikraščių stūgavimus.) JŪS TURITE TOKIĄ TEISĘ. Moratoriumo vykdymo priežiūrą, toje pačioje rezoliucijoje perduokite kariuomenei. Antra, nedelsiant reformuokite teismus, įvedę prisiekusiųjų teismą ir teisėjų rinkimą. Ir trečia. Įstatymu iteisinkite nepriklausomo, tautos renkamo prokuroro instituciją, su plačiais įgaliojimais vykdyti tyrimus dėl nusikaltimų valstybės tarnyboje. Būtent ši prokuroras ir turėtų užsiimti šia bylą žudike. Iki to laiko moratoriumas mergaitės atžvilgiu turi būti vykdomas BESĄLYGIŠKAI !!!

Pagal konstituciją valdžia priklauso tautai, o jūs mūsų atstovai, todėl būkite drąsūs ir ryžtingi, žmonės jūs tikrai palaikys !!!


Esavičius

Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, - kad apsčiai jo turėtų.

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus yra pasakęs: Vagis ateina tik vogti, žudyti ir naikinti. Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, - kad apsčiai jo turėtų.

Tai galingas pažadas Savo sekėjams, kurio Jėzus Kristus niekada per du tūkstantmečius nesulaužė.

Nik'as Vujičič'ius, gimė be rankų ir be kojų. Kai jam buvo 8 metai, jis norėjo nusižudyti, bet būtent tada jis pažino Jėzų Kristų kaip savo Gelbėtoją ir Viešpatį. Nuo to laiko Nik'as tapo Jo mokiniu ir nuolankiu sekėju.

Šių metų Vasario 12 dieną, Nik'as atšoko vestuves su savo mylima krikščione žmona Kanae Miachara. Jo gyvenimas yra pilnas ir apstus.

Šventajame Rašte nedviprasmiškai parašyta: Viešpats, tavo Dievas, esantis tavyje, yra galingas. Jis išgelbės, Jis džiaugsis tavimi, atgaivins tave savo meile ir džiūgaus dėl tavęs giedodamas. 'Aš pašalinsiu nelaimes ir panieką, saugosiu tave nuo prispaudėjų, padėsiu raišam, surinksiu išsklaidytuosius, jų gėdą paversiu garbe.

Prisiminkite broliai, kad Dievas nėra šališkas ir tolimas. Jis yra mylintis ir laukiantis tavęs Tėvas. Nes tu esi jam vienintelis toks visame pasaulyje.

Šitas įsakymas, kurį šiandien skelbiu, nėra tau paslėptas ir nepasiekiamas. Jis ne danguje, kad sakytum: 'Kas už mus pakils iki dangaus ir mums jį atneš, kad klausytume ir vykdytume?' Ir ne už jūrų, kad sakytum: 'Kas už mus perplauks jūras ir jį atneš, kad klausytume ir vykdytume?' Žodis yra labai arti tavęs - tavo burnoje ir tavo širdyje, kad jį vykdytum! Šiandien leidžiu tau pasirinkti gyvenimą ir gėrį ar blogį ir mirtį.

Atsiversk nuo pasaulio tuštybės ir kvailumo, nuoširdžiai atgailauk ir tikėk Jėzumi Kristumi, kad turėtum gyvenimą ir turėtum jo apsčiai !!!

O bedieviams, kurie šiuo metu pamynę susilaikymą, gailestingumą, atjautą, drovumą ir kas svarbiausią TEISINGUMĄ, valdo Lietuvą, taip pat priminsiu ką apie tai sako Dievas: "Aš paversiu jūsų iškilmes į gedulą, giesmes į raudas. Užvilksiu visiems ašutines, plikai nuskusiu galvas, padarysiu jus lyg gedinčius vienintelio sūnaus. Jūsų galas bus karti diena. " Nes parašyta: 'Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį, niekais paversiu protingųjų išmanymą'


Su meilę ir rūpesčiu
Esavičius

Kolūkių nomenklatūros snukis, smirdančiais nasrais

.

Neseniai visi Lietuvoje likę baudžiaunininkai galėjo stebėti parodomąją "runkelio" egzekuciją. Buvo nugriauta "moliūgėlio" (Arvydas Lapinskas – buvęs Neringos mokyklos fizinio lavinimo mokytojas), medinė lūšnelė Neringoje. Senis moliūgėlis, žymiame Rusų animaciniame filmuke "Čipolinas", senjoro pomidoro teisėtą pasipiktinimą sukėlė tuo, kad dryso lūšnelę susiresti ponų žemėje, be leidimo. Lietuviškasis "moliūgėlis" rentė savo lūšnelę su visais leidimais, bet apsiskaičiavo "runkelis" ir nesugebėjo susirinkti visos reikiamos sumos kyšiams, labiau vertesnių daržovių naudai. Tai jį ir pražudė. Aplink jį, toje pačioje vietoje, tokiomis pačiomis sąlygomis, visos kitos daržovės įsiteisino lūšneles, nes priklausė aukštesnei kolūkinio daržo augalų kastai (prokurorai, teisėjai ir kt. įvairaus rango bevaisės nomenklatūros piktžolės), jiems galima, o štai žemesnės kastos moliūgėliui tai draudžiama.

Šiaip tie, kas nepriklauso Lietuvos kolchozo, neįkainojama vertybę tapusiai, piktžolių florai ir vis dar sugeba judėti, bėga iš Lietuvos net neatsigręždami. Pasiima savo vaikus ir netgi senolius. Lieka tik neįkainojamų vertybių bevaisis piktžolynas ir įvairūs nuskurdę "moliūgėliai", kurie vis dar naiviai tikisi, jog ką nors šiame apleistame kolchozo darže dar galima pakeisti. Tokios tokeles, nieko jau nebepakeisi, rubikonas praeitas.

Neseniai lankiausi Lietuvoje. Pasibaisėjau. Skurdas, pilkybė, nedidelės dalies, "nusipelniusiuju piktžolių" kičinis savo prabangos demonstravimas, žmonių niekinimas ir tyčiojimasis. LTSR atgijo ir išsišiepusi savo pasibjaurėtinu monstro snukiu, smirdančiais nasrais ėda tuos vargšus moliūgėlius, kurie dar liko Lietuvoje. Monstras žiaumoja runkelius pasičepsėdamas, periodiškai pakeisdamas savo smirdančių žiaunu puses (kad nepavargtų bebaigiantys supūti krūminiai dantys). Porą metų pažiaumoja kaire puse, porą dešine, vėliau vėl kaire, taip ir mala likusius jo dispozicijoje runkelius tam, kad pripildyti savo besotį skrandį. Už ką dar "nusipelniusios gyventi geriau" daržovės neįvedė mokesčio runkeliams? Nebent už lietų? Na nieko baisaus, senjorai pomidorai greitai ištaisys šią savo klaidą. Mokės žemesnės kastos moliūgėliai pagal elektroninį skaitliuką, o gal tiesiog įves abonentinį mokestį, juk vis viena visi lietumi naudojasi. Juk už nemokamą savo vandenį jau mokame taip, lyg jis būtų vežamas iš kito pasaulio krašto.

Šiaip nustebau Lietuvoje. Žmonės jau netgi nebepikti, jie juokiasi. Aplankiau vieną savo buvusį kaimyną, kurį atleido iš Lukiškių kalėjimo prižiūrėtojo darbo prieš pat pensiją, už tai, kad jis drįso bilinėtis susižalojus darbe. Žmogus bandė įrodyti teisme, kad susižalojo darbo metu, juk ėjo nuo stebėjimo bokštelio ir dar su tarnybiniu ginklu, bet Lietuviška femidė priėmė teisingumo ministerijos žinybinę pusę. Teismas nutarė, kad pareigūnas susižalojo dėl savo kaltės kadangi (o čia labiausiai intriguojanti dalis), Lukiškių kalėjimas pateikė įrodymus, jog pareigūnams jau 5 metus nėra išduodami tarnybiniai batai, todėl galima pagrįstai konstatuoti, jog jis dirbo ne su statutinę apranga (batais), todėl dėl savo kaltės paslydo ir susižalojo. Juokiasi žmogus, jo žmona ir dvi mažametės dukrytės. Juokiuosi ir aš gerdamas pas juos iš lenkijos atvežtą pigią arbatą ir mastydamas kaip jiems padėti pabėgti iš (visokių konstitucinių, prostitucinių, pedofilinių ir kitokių dvasių valdomo) pragaro, o kas belieka daryti. Juokas gydo žmogų. Bet žvelgiant iš kitos pusės, sutryptos tautos juokas turi ir kitą pranašišką paskirtį, tai anot vieno iš antikos Graikų diktatoriaus, - "yra baisaus sprogimo ženklas". Ateitis niūri. Nuosaikieji pabėgs, piktžolės toliau žels iki tol kol Lietuvoje like užsislapstinę "breivikai" (artojai) pradės daržo valymo talkas. Juk anot Sokrato, bet kokia diktatūra (tame tarpe ir piktžolių) turi tik vieną baigtį - kruviną, smurtinę mirtį.

P.s. Ir pabaigai lyriškai (šiek tiek liūdnai) apie mūsų visų tėvynę:


Lietuva

Sergu bepročių kliedesiais,
Dirbtinėm šypsenom, seilėtais sakiniais.
Sergu menkystų sukurta tvarka,
Praščiokų kultūra ir jų beskoniais kūriniais.
Sergu iš teisingumo besijuokiančiais teismais,
Nupušusiais rinkėjais ir mirštančiais kaimais.
Segu veidmainiais prezidentais,
Bejėgę vyriausybę ir pedofiliniais klanais.
Sergu besočiais daktarais,
Žudikais piniguočiais ir prokurorais neveiksniais.
Sergu žaliaisiais, raudnaisiais ir rudais,
Pajacų orgijom prasmirdusiais seimais.
Sergu valdininkijos metastazėm ir votim,
Mankurtiškų draudimų debesim.
Sergu kraujuojančiom žaizdom,
Nuo betvarkės į užsienį pabėgusiom šeimom.
Sergu našlaičių ašarom,
Pijokų smarve ir merdinčių senolių aimanom.

Sergu vaikeliai, aš beviltiškai sergu,
Mirtis prie mano patalo palinkus,
Nebėr jėgų ir noro nebėra,
Nes aš savų vaikų išniekinta mama.

Esavičius

Šitų šiukšlių garbintojams yra leidžiama valdyti dvi Lietuvos savivaldybes, bei rengti nukaršusių AK nusikaltėlių paradus Vilniuje !!!

Kur žiūri kiaulių teisių gynėjai ?!!

   Mūsų šlovingųjų kolūkiečių sienlaikraštis (buvusi "komsomolskaja pravda") eilinį kartą užsipuolė Lietuvos ūkininkus straipsnyje: "A.A.Kaušakio ūkyje badaujantys lietuviški žirgai priversti kanopomis iš po sniego rausti žolę". 

  Kaip įprasta po straipsniu mūsų labai išsilavinusi, baltarankė, kolchozų inteligencija nedelsiant paleido trydą:

 "Kaip baisu", "atimti vargšus gyvulėlius, o ūkininką į kalėjimą", "civilizuotoje šalyje užbauduotų ir atimtų viską", "skirkite baudas, biudžetas juk kiauras" ir pan. kliedesius.

   Ak jau tie mūsų kolchozų inteligentai. Kaip išdresiravo juos "šlovingoji sovdepija", taip jie ir suvokia aplinkinį pasaulį. Tada jie  "šviesųjį komunizmą" statė.  Patyliukais svajodami apie valdišką darbą kuriame nieko dirbti nereikėtų. Ir dabar jie ir jų nevykeliai palikuonys (kuriuos šlovingieji sovdepijos profesoriai dresiruoja pagal tą pačią programą) "civilizuotą pasaulį" stato, lygiai taip pat svajodami apie "valdišką darbą" kuriame jie galėtų dykinėti "iki smerties" .

   O dabar porą empyrinių pastebėjimų dėl civilizuoto pasaulio, į kurį aš kartu su šeima nuo šlovingųjų kolchoznikų valdymo pabėgau:

   Važiuoju Anglijoje keliu. Bjaurus oras, šlapdriba, sniegas. Atidarau langą ir tuoj pat mašinos saloną pripildo nežmoniškas tvaikas. Aš tik žvilkt į vieną pusę, žvilkt į kitą. Pasirodo plyname lauke, kokių kelių šimtų hektarų teritorijoje, palaidos kiaulės (apie tūkstantį) su kiauliukais knysinėjasi. Galvoju:  "Dieve tu mano, kur žiūri veterinarijos tarnyba?!!! Kur civilizuoto pasaulio kiaulių teisių gynėjai?? Kodėl į kalėjimą prie pat Londono kiaules ganančio ūkininko neikiša, už tyčiojimąsi iš gyvulėlių." Nei tau tvartų, nei gardų, plynas laukas ir daug šuns būdų pristatyta, iš kurių pailsėti nutarusių kiaulių pasturgaliai kyšo. Porą šėryklų lauko viduryje ir bačka (turbūt su vandeniu). Vaiksto sau kiaulelės po lauką žiemą/vasarą, knisinėjasi po žemę, sliekų ir visokių šaknų ieškodamos ir apie savo "grubiai pažeidžiamas teises" net nesusimąsto, pelną ūkininkui ir valstybei nešdamos. Jau tada pagalvojau: "Nėra ant jūsų, kapitalistai, mūsų šlovingosios sovdepijos veterinorių, aplinkosaugininkų ir kitokių (Sorošo ir Donskio priperėtų) visokio plauko visuomenininkų, "iki smerties" išlaikomų iš valstybės biudžeto. Greitai jie jums išaiškintu, kad kiaulės smirdi todėl turi būti du kartus į dieną plaunamos, joms turi būti pastatytos betoninės "bajorų kalvos" su atskirais kambariais relaksacijai, taip pat priverstų laikytis kitų, labai, labai svarbių kiaulių teisių. Ir dar priverstų kiaulių mėšlą nuo laukų surinkti idant "neterštų aplinkos ir gruntinių vandenų". Labai greitai jie atmuštų Anglams bet kokį norą ne tik, kad kiaules laikyti ir išviso bet ką savarankiškai (be kiaulių teisių gynėjų palaiminimo) daryti.  O tada kai niekas nebenorėtų tokioje idijotiškoje santvarkoje dirbti, "iki smerties" išlaikomieji pradėtų rėkauti, kad degraduojantys "runkeliai" nieko nesugeba, todėl reikia juos sukišti į lagerius ir priverstinai į darbus siųsti."

  
Nieko nepadarysi, toks gyvenimas. Pusdurnis už šturvalo gali net ir nepaskandinamą laivą nuskandinti ("Costa Concordia" puikus pavyzdys), jokie išsilavinimai ir dresūros proto neprideda. O jei tų dresiruotų kolūkietiškų "profesionalų" devynios galybės valstybėje ir kiekvienas iš jų mūsų valstybės laivo šturvalą sukalioja taip kaip jo liguista fantazija šnibžda, tuomet normaliems žmonėms belieka skubiai evakuotis, nelaukiant kol laivas galutinai nuskes.

P.s. Džiugu, kad po straipsniu radau porą blaivių komentarų. Tai parodo, kad Lietuvoje dar yra blaivių galvų. Štai vienas iš komentarų:


Asmeniškai pažįstu, bendrauju. Arkliai laikomi natūraliomis lauko salygomis,nestovi priverstinai apšiktuose garduose,visad riebūs,ganyklų plotai neaprėpiami.Šieno,kuris atvežamas prie fermos-neėda kol gali rankioti žolę iš po sniego. Nematau problemos. O visokių bėdų bėdelių galima rasti betkokioje didelėje fermoje. Nemanau, kad žirgai labiau vertina blizgančias gardo dureles už galimybę gyventi laisvai. Jie nėra dirbami-motininės kumelės,nori užeina į fermą,nori-stovi lauke. O straipsnio pavadinimo autorius turbūt arklį tik paveikslėliuose mates.

Vl.Troščenka

Naujas "sojūzas" atvirkštinė seka.

  Kuo skiriasi rytų "sojūzas", nuo vakarų "sojūzo"?

  Atsakau:

  Vien tik priemonių įgyvendinimo seka.

  Rytų "sojūzas" pradžioje jėga pajungdavo, atimdavo iš pajungiamųjų turtą (okupuojamieji tapdavo samdiniais), o vėliau keisdavo įstatymus ir integruodavo pavergtuosius į savo federalines struktūras, totaliai per žiniasklaidą plaudamas smegenis jog "vsio zakonno".

  Vakarų "sojūzas" pradžioje teletabiams per žiniasklaidą plauna smegenis, sukeldamas nenumaldoma norą ir siekį būti išprievartautiems (motyvaciją), toliau keičia pajungiamųjų įstatymus ir integruoja valstybes į savo struktūras, vėliau per "nepriklausomas" bankines įstaigas atima turtą (okupuojamiems paliekamos tik formalių administratorių funkcijos) ir pagaliau kai pavergtos valstybės susivokia kas vyksta ir pabando išsilaisvinti, vakarų "sojūzas" jėga priverčia jas paklusti (Vengrijos variantas tik pradžia).

  Ten valdė komisarai ir čia valdo komisarai. Ten beveidė biurokratija buvo "lygesni gyvuliai" ir čia beveidė biurokratija "nusipelniusi gyventi geriau".

  Rytų "sojūzas" statė komunizmą, t.y. visuomenę neturinčią pinigų, taip pat ir vakarų "sojūzas" stato komunizmą (žaliajį), kuriame pinigai tėra virtualūs bankų kompiuterių skaičiukai, suteikiantys teisę lojaliems vergams į dalį materialinių vetybių. Priemonės skirtingos, bet tikslas bendras abiems "sojūzams", tai totali žmonių kontrolė. "Iš kiekvieno pagal sugebėjimus (kiek sugebės iš tavęs išspausti), kiekvienam pagal poreikius (pamename, kad lygesnių gyvulių poreikiai visada didesni)". Tam ir rytų ir vakarų "sojūzų" universitetai gamina kuo daugiau "autoritetingų" pasaulietinių zombių, kurie žino labai daug apie dalį (siaura specializacija), bet nieko nesuvokia apie visumą. Juk ką gali aklas "dramblio uodegos struktūros specialistas" pasakyti apie tai, kaip atrodo visas dramblys?

  Visi tie patys įrankiai tik skirtinga jų įgyvendinimo seka.



p.s. Šiandieninė Vengrijos revoliucija, kaip ir 1956 metais, bus numalšinta jėga (tik kitais metodais). Bet neabejokite, toliau viskas kartosis tokia pat progresija kaip ir rytų "sojūze" iki to laiko, kai visas šis milžinas molinėmis kojomis sugrius. Nemanykitė, kad tai "labai išmintingi" vakariečiai sugriovė rytų "sojūzą". Imperijos neįmanoma sugriauti iki tol, kol ji nesugriauna savęs pati. Tai istorinė aksioma. Bedieviais pagrindais kuriami darinai neturi jokių perspektyvų, jų baigtis visada vienoda. O štai Dieviškais pagrindais tokių darinių ("sojūzų") nesukursi. Nes Jis draudžia statyti žmogiško išdidumo simbolį - Babilono bokštą ir įpareigoja mus gyventi broliškai, mylint artima kaip patį save. Ta struktūra ne išorinė, o Dvasinė. Tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas, neperleidžiant nei dalies atsakomybės niekam kitam išskyrus save patį.



Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių.

Ar žinote ką simbolizuoja Europos parlamento rūmai?

Ogi štai ką:

 
















Nedastatytą Babilono bokštą.





Esavičius

Akmenukas

Mano rankoj akmenukas,
Mažas lengvas smiltainiukas.

Jei į piktadarį sviesi
Nieko gero nepasieksi.

Jis siaubūnui nebaisus,
Nepramuši jo šarvus.

Bet jei tinkamu laiku,
Paridenti jį šlaitu.

Akmenėlis - akmenuką,
Akmenukas - rieduliuką,

Ir galiausiai lavina,
Šluoja viską kas po ja.

20.01.2012

Dominikas Štrausas Kanas. Priežastys ir pasekmės

Apaštalas Paulius, laiške Romiečiams mus moko: (Rom 13,7) Atiduokite visiems, ką privalote: kam mokestį - mokestį, kam muitą - muitą, kam baimę - baimę, kam pagarbą - pagarbą.

Tarptautinio valiutos fondo prezidentas pamiršo šį mokymą (o gal kaip tikras Prancūzų socialistas/ateistas jis tiesiog apie šį mokymą nežinojo?), todėl per vieną iš susitikimų, demonstratyviai (viešai) paniekino JAV prezidento Barako Obamos ištiesta ranką ir nepadavė savosios. Po kiek laiko jam teko skaudžiai srėbti šio savo nepagarbaus žingsnio vaisius.

.

.

   Visada prisiminkite broliai. Viešpaties mokymas skirtas jūsų saugumui ir naudai. Jei laikotės Dievo Žodžio tada klestėsite ramybėje ir užtikrintume, o jei gyvensite priešingai Raštui, tuomet neišvengiamai žlugsite.

Su broliška meilę ir rūpesčiu

Esavičius

.

Sovdepinio kolchozo teisingumas

Kolchozo teismų sistemos karūnos (Konstitucinio teismo) veidai ir jų patronas:

    Internete perskaičiau labai taiklų komentarą:



   Kažkas nušauna Kedžio kaltinamus du žmones ir atrandamas Kedžio pistoletas, kuris nešaudė. Sutapimas. Po keleto mėnesių randamas "paspringęs" Kedys, o šalia nežinia kieno pistoletas iš kurio nužudyti du pirmi. Sutapimas. Ūsui nuimama valstybės apsauga ir jis greitai paskęsta baloje. Sutapimas. Teisingumo ministras Šimašius "liudija", kad Ūsas važiavo vienas ir girtas. Sutapimas. Tas pats ministras Šimašius prastumia skubumo tvarka, kad vaikus pagal teismo sprendimą galima gražinti jėga. Sutapimas. Teismas priima sprendimą greitai gražinti mergaitę. Sutapimas. Venskai nori nušalinti anstolę ir jos bylą vėl nagrinėja tas teisėjas, kuris jau kartą priėmė nutarimą gražinti vaiką pedofilams talkininkavimu įtariamai motinai. Sutapimas. Ir mes tikime, kad ši byla skaidri.

Skiepai