.
Atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė!
Jėzaus Kristaus gimimo šventės išvakarėse, išgirsk Gerąją Naujieną kurią Visagalis Dievas siunčia tau, savo paklydusiam vaikui.
Neužsikietink ir tu, kuris jau girdėjai Evangeliją, bet pamiršai. Taip pat ir tu, kuris žinojai Dievo valią bet nevykdei.
Visagalis Dievas sukūrė pasaulį tobulą, bet dėl mūsų protėvių neklusnumo, kūrinija buvo pajungta tuštybei. Tuštybei, kuri neturi jokios vertės ir neša tiktai rūpesčius, nusivylimą, ligas ir mirtį. Todėl mes, pastoviai dejuojame ir sąmoningai arba ne, bet laukiame mūsų kūno atpirkimo iš šio žūvančio pasaulio. Mūsų atotrūkis nuo Gyvybės Teikėjo ir yra visų blogybių, problemų, nelaimių ir ligų priežastis. Tik buvimas su Dievu sunaikina pražūtingą tuštybę ir duoda tikrą žmogaus (sukurto pagal Dievo atvaizdą ir panašumą) gyvenimą.
Prieš kelis tūkstantmečius, pranašas Izajas pranašavo apie Dievo artumą:
Pats Viešpats duos jums ženklą. Štai mergelė taps nėščia, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu.
Emanuelis, šis vardas yra reikšmė ir simbolis mums visiems. Emanuelis hebrajiškai reiškia - Dievas su mumis. Įsikūnijęs Visagalis Dievas, Kuris pasilieka per amžius su savo atpirktais žmonėmis. Ši pranašystė išsipildė prieš du tūkstančius dešimt metų. Iš mergelės Marijos gimė Jėzus Kristus, Dievo Žodis, tapęs Kūnu. Emanuelis – Dievas su mumis. Jėzus Kristus yra Visagalio Dievo, Kūrėjo ir Laikytojo Žodis, nesukurtas bet gimęs iš Dievo Dievas, todėl tik Jis yra Tikras Gyvenimas, tik Jis yra tikra Duona, kurios valgantis nebealks per amžius. Tik Jo mes turime laikytis, nes nėra kito Vardo po dangumi, kuriuo mes galime būti išgelbėti. Šis vardas yra Jėzus Kristus.
Nuo savo gimimo dienos Jėzus yra su mumis, su tais kurie tiki Juo visa širdimi ir išpažįsta Dievo Žodį savo lūpomis. Tai Jam ir apie Jį, per kiekvienas Kalėdas mes kartojame pranašo giesmę - Kūdikis mums gimė, Sūnus mums duotas. Ant Jo peties viešpatavimas, Jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis. Jo viešpatavimas plėsis ir taikai nebus galo.
Dievo Sūnus pagal pranašystę atėjo į Žydų, senosios sandoros ir Visagalio pranašystę nešančią tautą. Bet argi Dievas - tiktai žydų Dievas? Ar Jis nėra ir pagonių Dievas? Būtent taip, Jis yra ir pagonių Dievas, nes tėra tik vienas Dievas ir nėra kitų Dievų. Jis per tikėjimą, Naujoje sandoroje, išteisins ir apipjaustytus (žmones turinčius senosios sandoros žymę); taip pat per tikėjimą, Naujojoje sandoroje, Jis išteisins ir neapipjaustytus (žmones neturinčius senosios sandoros žymės).
Naujoji sandorą (sutartis) sujungia mus su Visagaliu Dievu. Tai yra dovana, nes mes Dievui nieko neduodame. Šia sutartimi, mes iš Dievo galime priimti begalinę nenusipelnytą malonę, nuodėmių atleidimą ir kaip atpildą – amžiną gyvenimą Dangaus karalystėje. Iš savo pusės Dievas šia sandorą patvirtino Savo Sūnaus mirties Krauju Golgotoje. Po kurios prisikėlęs Jėzus parodė, kad mirtis jau yra nugalėta ir kelias į amžiną gyvenimą jau yra atvertas. Mums gi, girdintiems Gerąją naujieną žmonėms, yra palikta laisva valia, priimti šią sandorą ir eiti Kristaus keliu arba ją atmesti ir eiti gyvenimu taip kaip mes patys sau įsivaizduojame.
Žinok, Dievui nereikia tarnų, Jam nereikia vergų, jam nereikia tavo turtų, Jam reikalingas tu pats, nes jis tave mylį kaip ir kiekvienas Tėvas myli savo sūnų palaidūną.
Jei vis dėl to tvirtai apsisprendei priimti Dievo sandorą, tuomet apmąstyk savo nuodėmes, suprask jas ir atgailauk dėl jų Dievo akivaizdoje. Po atgailos, ateik maldoje pas Dievą Jėzaus Kristaus vardu, atverk savo širdį Jėzui, išpažink savo tikėjimą viešai ir palikės šio gyvenimo tuštybę sek paskui Kristų, nesižvalgydamas atgal.
Atsisakydamas pasaulietiškos tuštybės ir sekdamas Jėzumi Kristumi, tu gimsti iš naujo, naujam amžinam gyvenimui su Emanueliu. Tai visai kitas gyvenimas, nei tas kuriame tu gyvenai iki šiol.
Jėzus Kristus, aiškiai perspėjo mus, savo mokinius, kad nei vieno daugiau nebevadintumėme tėvu, nes mes turime tik Vieną Tėvą Dievą ir nei vienas mes nebegalime vadintis mokytoju, nes mes turime tik vieną mokytoją Jėzų Kristų. Priėmę Kristaus sandorą, mes visi tapome broliais. Todėl kas iš mūsų nori būti didžiausias, tebūna visiems tarnas. Nes kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas. Taip pat, mes turime mylėti vienas kitą taip, kaip pats Kristus pamilo mus. Tik iš to ar mes mylėsime vienas kitą, bus aišku ar mes esame Jėzaus mokiniai.
Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?!
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą