Neseniai turėjau internetinę diskusiją kas ką prisijungė, Lenkija Lietuvą ar Lietuva Lenkiją. Internete įdėjau provokuojančią istorinių faktų santrauką, kuri skiriasi nuo oficialiai Lietuvoje propaguojamos bumblauskinės lenkofilinės istorijos interpretacijos:
... „Tam, kad suprasti Lietuvių ir Lietuvos vertę, tereikia pasižiūrėti į mūsų kaimynus lenkus. Juk dabartinė lenku aukštuomene tai nutautėję Lietuviai (Lietuviška kilmė ten yra prestižas).
Mūsų tauta lenkams, o ne lenkai mums davė aukštuomenę, kultūrą ir pagaliau senąją galingąją dviejų tautų imperiją.
Mūšius laimi ne patrankų mėsa (eiliniai kareiviai), o karvedžių genijus. Todėl ir žalgirio mūšį (kaip ir beveik visus kitus Dviejų tautų respublikos reikšmingus mūšius) laimėjo Lietuviai Jogaila ir Vytautas. Visi ten buvę lenkai, rusai, totoriai ir t. t., buvo tik įsakymų vykdytojai, „molis“ minkomas Lietuvių karo genijaus rankomis.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad lenkai buvo Lietuvių vasalai, o ne Lietuviai lenkų. Lietuvis Jogaila į lenkija atėjo ne kaip nusižeminęs emigrantas/tarnas ant mulo, apsirovęs darbo įrankiais. Jis atėjo kaip valdovas, su visa savo palyda, giminėmis ir artimaisiais. Jogailai atsisėdus į sostą, lenkai tapo Lietuvių vasalais. Lietuviai gi tuo tarpu niekada ne buvo lenkų vasalais.
Tai, kad dviejų tautų respublikoje Lietuviai buvo ponų pozicijoje, iliustruoja ir tas faktas, kad iki pat Rzečpospolitos sunaikinimo, Lietuviai turėjo visada besąlyginę teisę pirkti žemę Lenkijoje (kartu su baudžiaunininkais lenkais), o lenkai niekada neturėjo teisės pirkti žemės Lietuvoje. Be to, tarp Vilniaus „lenkų“ gajus posakis apie tai, kad lenkė Jadvyga laikė Jogaila po padu yra mažų mažiausiai ne tikslus, nes Jadvyga buvo ne lenkė, o Vengrijos karaliaus Liudviko Anžu jaunesnioji duktė. Lenkai neturėjo savo tarpe nei vieno žmogaus galinčio lygintis su Lietuviais valdovais ir vienu iš mūsų giminės atstovu – Jogaila. Todėl lenkų sparnuotas posakis „poliak pan a litvin cham“ yra ne realybė, o norima siekiamybė, tai lenkų sapnas.
Taip pat verta prisiminti Venecijos plikbajorio/plevėsos „Kazanovos“ autobiografinėje knygoje aprašyta susitikima su Lenkijos karaliumi ir dvikova su vienu iš jo artimiausių didikų. Šiame aprašyme, Kazanova nupasakoja savo įspūdžius iš karališko dvaro ir ten yra tokia frazė „juose dar jaučiama, kad jie dar neseniai buvo laukiniai pagonys“. Apie ką čia rašo? Nejaugi apie lenkus? Aišku tai buvo pasakyta apie Lietuvius kurie besąlygiškai valdė Lenkiją. „...
Į tai buvo sureaguota:
... „esi fantastas. Kitais metais bus Žalgirio jubiliejus, bus daug mokslo populiarinimo straipsnių - galėsi apsišviesti. O dėl valstybių svorio - Lenkija lyginant su Lietuva buvo ir liko stipresnė pusė, Nepamenu, ką rašė Kazanova, tačiau anuomet vakariečiams, pvz., prancūzams ir vokiečiams tie patys lenkai buvo necivilizuoti barbarai. Nežinau, ką mano vokiečiai apie savo rytinius kaimynus dabar, bet kai kurie vietiniai LT lenkų aktyvistai lietuvius žemina kaip įmanydami. Žinoma, tam tikro pagrindo tam duoda ir Delfio keikūnai. Užburtas ratas? „...
Tada aš oponento paprašiau:
... „Sakai fantastas? Gal galėtum paneigti nors viena iš mano pateiktu istoriniu faktu? „...
Oponentas paneigė:
... „pvz., „faktas“ apie tai, kad Jogailai užėmus sostą, lenkai tapo lietuvių vasalais. Jogaila pažadėjo prijungti prie Lenkijos Lietuvą, o ne atvirkščiai. Nelabai įsivaizduoji jėgų santykį, kas buvo tuometinė Lenkija ir LDK. Plotas lemia ne viską. Dar - krašto organizacija, gyventojų skaičius. Antraip nebūtų buvę Liublino unijos, kurios metu visa Ukraina atiteko kam? Pabaigai - lenkai žiūrėjo, o kai kurie ir tebežiūri į Lietuvą kaip į Lenkijos provinciją, o ne atvirkščiai. Pakaks? „...
Mano atsakymas kažkodėl užbaigė beprasidedančią įdomią diskusiją:
... „Ne nepakaks:) tai kad Jogaila kažkam kažką „pažadėjo“ yra lenku pasaka, nepatvirtinta jokiais objektyviais (t. y. ne lenku IX amžiuje sukurptais duomenimis).
Be to, tai, kad ne Lietuva buvo „prijungta“ prie Lenkijos o Lenkija prijungta prie Lietuvos, aiškiai parodo ir tas faktas, kad lenkai niekada iki pat paskutinio padalinimo netūrėjo teises pirkti žemes Lietuvoje, tuo tarpu Lietuviai nuo pat Jogailos valdymo pradžios įgavo teise pirkti, gauti dovanu, dovanoti ar kitaip laisvai disponuoti žemėmis Lenkijoje, kartu su baudžiaunininkais lenkais. Tik visiškas cinikas (arba idiotas a lia bumblauskas) gali teigti jog Lietuva buvo prijungta prie Lenkijos;). „....
p. s. Dėl to, kad stabmeldžiai dominuoja, Lietuva ne tik neteko savo valdų, bet netgi kažkokia Lietuvos provincija, per kelis šimtmečius melo, jau beveik sugebėjo pasisavinti visą Lietuvos istoriją. Biblija mus moko, kad tauta kuri ne tarnaus Dievui pražus. Matomai tik dėl kelių teisiųjų mūsų tautoje, Lietuviams iki šiol yra paliktas bent apgraužtas plotelis buvusio galybės kampe. Čia panašiai kaip iš visų Sodomos ir Gomoros apylinkių miestų, vienintelis Zoras buvo paliktas nesunaikintas tik dėl to, kad į jį nutarė pabėgti ir pasislėpti teisusis Lotas.
Tik Dievas gali duoti išmintį ir supratimą, tik Jis yra siekiamybė ir visa ko Turėtojas ir Laikytojas. Stabmeldžiai dėl savo aklumo, nesugeba pamatyti elementarių dalykų, todėl pastoviai vergauja kitiems. Dėl savo riboto supratimo, jie garsiai šūkalioja, kad yra per daug išdidūs tapti Dievo vergais, tuo tarpu patys nuolankiai vergauja viršininkams, turčiams, bankams, nusikaltėliams, žmonoms, vyrams arba savo nuosaviems vaikams. Akli prasčiokai net nesuvokia elementarios tiesos, jog sekdamas Dievu, žmogus daugiau niekuo nesekioja; Šlovindamas Dievą, žmogus daugiau nieko nebešlovina ir kas svarbiausia, tapdamas Dievo vergu, žmogus daugiau niekam (aš pabrėžiu NIEKAM) nebevergauja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą