2021 m. spalio 11 d., pirmadienis

Kas įtakoja Lietuvos vadov(i)ų sprendimus?





Chroniškas nedapistitas, 

Mėnesinių sopuliai, 

Dietologų receptai, 

Lūpos, antakiai, nagai. 


Metai, klimaksas, 

Liežuvis, tas kurį nesuvaldai. 

Veidrodžiai, kurie nerodo, 

To kaip tu save matai. 


Spuogas, nelaiku iššokęs, 

Nepaklūstantys plaukai. 

Veido kaukės ir masažai, 

Depiliacijų skausmai. 


Rankinukai ir bateliai, 

Suknės, paltai, nėriniai 

Ankštos pėdkelnės, korsetai 

Vėrinėliai, auskarai. 


Lietuvoj dabar tvarkelė,

Kaip ponių rankinuke,

Visko daug, ko reikia nėra

Ir tvarkyti nevalia.


   Buvusios sovietinės sistemos funkcionierkoms, fukncionieriams ir jų defektuotiems palikuoniams niekada nebuvo svarbūs žmonės kuriuos jie valdo. Ar svarbu, kad dėl jų idijotiškų spredimų kažkas praranda pinigus, netenka darbų, miršta žmonės? Ne, jiems svarbu, kad juos, naujieji jų šeimininkai pastebėtų. Toks nuo seno išmoktas komjaunuoliškas “entuziazizmas”, kuris visuose socialistiniuose SOJŪZUOSE (sename ir naujame) tiesiogiai įtakoja kilimą karjeros laiptais. Jiems atrodo, kad civilizuotoje bendruomenėje, tokie kolūkinės bravūros priepuoliai yra vertinami taip pat kaip ir socialistiniame lageryje. Jie klysta. Vakaruose niekas nedaro neapgalvotų judesių, kurie galėtu tiesiogiai pakenkti jų bendruomenėms. O apie buvusių kolchozų piemenėlius ir kiaulešeres, kurie numetė raudoną vėliavą ir stojo prie vaivorykštinės, civilizuoti žmonės atsiliepia neslėpdami pasibjaurėjimo. Pamenate 2007 metais Didžiosios Britanijos konservatorių lyderis Deividas Kameronas nedviprasmiškai apibūdino mūsų politinės balutės šliaužiojančias žvaigždutes: „Tikiuosi, kad per daug neremsite vienakojų lietuvių lesbiečių“?.

p.s. Mūsų naujieji/senieji valdytojai stato savo gyvenimus ir mūsų sociumą remdamiesi ne tūkstantmečių išmintimi ir amžinomis vertybėmis, o degradus pateisinančių naujųjų galvotojų fantazijomis (negaliu jų pavadinti mąstytojais, būtent galvotojai tokie kaip Švabras). Aš tiesiog siūlau prisiminti tikrai gilaus mąstytojo Gilberto Keito Čestertono (Gilbert Keith Chesterton 1874-1936) dar praeitame amžiuje labai taiklų pasisakymą apie naujuosius galvotojus, įsivaizduojančius jog jie yra progresyvūs mąstytojai:

„Mes nesutinkame su anglų snobais, kurie laiko beraščius pavojingais piktadariais. Mes prisimename romėnų imperatorius. Mes prisimename Atgimimo didikus. Pavojingas išsilavinęs nusikaltėlis, visų pavojingiausias įstatymų nepripažįstantis šiuolaikinis filosofas. Šalia jo daugpatis ir plėšikas visai padorūs, aš juos užjaučiu. Jie pripažįsta normalų žmogišką idealą, tik ieško jo ne ten, kur reikia. Vagis gerbia nuosavybę. Jis tiesiog nori ją pasisavinti, kad galėtų dar labiau gerbti. Filosofas ją neigia, jis nori sunaikinti pačią privačios nuosavybės idėją. Daugpatys gerbia santuoką, kitaip jis nevargintų savęs nuobodžiu, netgi sekinančiu vedybų ritualu. Filosofas santuoką niekina. Žmogžudys vertina žmogaus gyvybę, jis tiesiog nori gyventi pilniau kitų gyvenimų, kurie jam atrodo mažiau vertingi, sąskaita. Šiuolaikinis filosofas nekenčia savo gyvenimo ne mažiau, nei svetimo.“


Su meilę ir brolišku rūpesčiu

Vladimiras Troščenka


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą