Egipto Krikščionys Koptai šlovina Jėzų Kristų

 

Baladė Adelinei

 

Virusas kuris veikia tik chamus.

 

  Šiaip, kad suprasti ką reiškia žodis chamas, mes turėtume žinoti iš ko jis kilo, kur chamai gyveno ir kokia chamų gyvenimo filosofija. 

   Kaip žinia iš Biblijos, Chamas buvo antrasis Nojaus sūnus. Jis vienintelis Arkoje per tvaną turėjo sūnų Kanaaną. Būtent Chamas užsitraukė tėvo Nojaus prakeikimą, nes "Pamatė girto tėvo nuogumą". Taip pat iš Biblijos žinome, kad "pamatyti kito žmogaus nuogumą" perkeltine prasme reiškia lytiškai su juo santykiauti. Maža to, kad Chamas "pamatė savo tėvo nuogumą", jis apie tai pradėjo garsiai girtis kitiems, t.y. vietoj tylios atgailos ir apmąstymo, jis surengė pirmąjį viešą savo nedorybės "PARADĄ". Už tai tėvas Nojus prakeikė Chamo palikuonis, kurių pirmasis buvo Kanaanas. 

  Vėl gi iš Biblijos žinome, kad Chamitai gyveno Nilo slėnyje ir sukūrė neįtikėtinai technologiškai galingą Egipto civilizaciją. Būtent ten buvo pasiųstas Dievo žmogus Jokūbas (kitaip Izraelis) su savo šeima (kodėl buvo pasiųstas? paliksiu tai kitam pasakojimui - gal būt).

   Po 430 metų Dievas galinga jėga išvedė Izraelitus iš Chamo žemės, bet kartu su Izraelitais išėjo labai daug chamų (visokie chamiškos civilizacijos mokslininkai, gydytojai/šamanai, inžinieriai ir kiti ). Būtent tie žmonės labiausiai prisidėjo prie to, kad Izraelitai atsitraukė nuo juos gynusio Dievo ir vis sugrįždavo prie chamų civilizacijos tariamų pasiekimų, t.y. daugelis Izraelitų užsikrėtė chamų mokslu (būtent dėl šios priežasties jie iki šiol nėra įvesti į Dievo poilsį ir priversti kariauti dėl savo išlikimo). Po kiek laiko Dievo palaiminimu, dėl žmogaus pagal Jo Širdį - Dovydo, Izraelitai sukūrė neįtikėtinai galingą valstybę, bet ir vėl koja pakišo chamų gyvenimo filosofija. Viena iš Dovydo sūnaus Saliamono žmonų buvo Egipto Faraono duktė. Jai netgi buvo pastatyti atskiri rūmai netoli šventyklos. Po kiek laiko chamiškumo virusas sunaikino klestinčią Izraelio valstybę. Vėliau iškilo Persai Medai. Jie buvo asketai kariai, niekinantys bet kokį prisitaikėliškumą ir padlaižiavimą (panašiai kaip ir mūsų protėviai senovės Lietuviai). Dievas atidavė Egiptą Nabuchodonsarui kaip atlygį už darbą kurį jis jam atliko ir nieko iš to neuždirbo (sunaikino nuo Dievo atsitraukusių Izraelitų valstybę ir kitas nedorėlių šalis). Be abejo kartu su ta dovana Persai Medai pasigavo ir chamų mokslo virusą. Po kiek laiko mokslo virusas sunaikino ir šią šalį, nors joje galingai veikė Dievo žmogus (tremtinys iš Izraelio sūnų) Danielius, bet tai neišgelbėjo valstybės, jau pakankamai paskendusios pataikavimo, dirbtinų šypsenų, įvairiaspalvių drabužėlių ir to meto akademikų, profesorių, docentų ir kito chamiško mokslo planktono melo liūne (jie irgi tuomet užkariavo žmonių vaizduotę pasakomis apie atšilimus, kiaulių, varnų ir kitokius virusus ir pan. todėl pagrindiniai imperijos resursai buvo tratinami jų idiotizmui apmokėti). Persų Medų valstybę užvaldė Aleksandras su asketais kariais graikais. Prarijęs didelį ir sotų naujos imperijos kąsnį, jis nejučia įsileido ir chamų mokslo virusą. Po kiek laiko mokslinis/filosofinis idiotizmas, chamų paradai, chamiškai demokratinis išplerimas, įvairių to meto Leonidų Donskių sofistiniai tuščiaviduriai išvedžiojimai sunaikino galingą Graikų imperiją. Ją nugalėjo asketiški ir bebaimiai kariai - Romėnai. Pradžioje su panieka žiūrėję į visus tos chamiškos civilizacijos blizgučius ir tariamos išminties išvedžiojimus, vėliau Romėnai pradėjo pasiduoti "chamų mokslo pasiekimų blizgesiui". Beje, Romėnai išsilaikė labai ilgai vien tik dėka to, kad iš Egipto perimtas chamizmo mokslo virusas susidūrė su Pačio Dievo duota malone - Kristaus mokslu ir buvo paniekinamai nukištas padugnių džiaugsmui. 

  Ieškant Kristaus ir laikantis Jo mokslo galinga Romos imperija pradėjo augti ir niekas jai negalėjo prilygti, bet po kiek laiko ji suskilo į rytų (Konstantinopolio) ir vakarų (Romos) imperijas. Imperijos pradėjo pjautis tarpusavyje tokiu būdu leidusios padugnių chamizmo virusui vis labiau įsigalėti. Chamizmo mokslo viruso įsigalėjimo apogėjus buvo tada, kuomet 15 amžiuje Konstantinopolio Patriarchas į disputą su Romos Popiežiaus atstovais nusiuntė du bedievius, bet labai išsimokslinusius chamus. Jiems buvo suteikti metropolitų bažnytiniai titulai. Vienas iš jų buvo "Nikėjos metropolitas" Visarionas. Tuo laiku jokios Nikėjos metropolijos jau nebebuvo ir šis titulas buvo suteiktas vien tik tam, kad šie chamų mokslo adeptai turėtų balsą bažnytinio disputo metu. Be abejo disputą jie pralaimėjo, o Dievas dėl tokio akibrokšto atėmė savo palaiminimą iš Konstantinopolio ir jis neužilgo buvo sunaikintas musulmonų.

   Po Konstantinopolio sunaikinimo, "Metropolitas" Visarionas ir daugelis kitų chamų mokslo adeptų, pabėgo į Romą.  Romos Popiežius, įsivaizduodamas jog tai vertas pasitikėjimo aukščiausios bažnytinės hierarchijos narys, labai gražiai jį priėmė ir suteikė jam Romos Katalikų bažnyčios kardinolo titulą. Būtent Visarionas atsivežė į Romą didžiulę biblioteką su chamų mokslu apsikrėtusių senovės graikų rankraščiais. Tokiu būdu chamizmo mokymo virusas pradėjo žaibiškai plisti iš pačios bažnyčios elito į apačias. Vietoj to, kad stabdyti pagonišką chamizmą, bažnyčia jį pradėjo intensyviai skatinti, to pasėkoje matome baigiančios supagonėti Europos chamiškai prašiokišką degradaciją su niekieno nerinktais komisarais valdžioje. 

p.s.  Viena yra malonu, kad nors chamų adeptai buvo įleisti ir supažindinti su daugeliu bažnyčios elitinio mokymo paslapčių, bet pačios galingiausio mokslo srities jiems nepavyko užčiuopti. Todėl jie vis labiau kvailėja savo "moksliniuose pasiekimuose ir išvedžiojimuose". Aš labai atidžiai stebiu chamų mokslo adeptų "educated vaccinated" svaičiojimus ir matau jog jie apgraibomis bando tą pasiekti, bet ... kaip viename sename rusų animaciniame filme apie skraidantį laivą sakė herojus: "Be slapto žodelio laivas neskris".

Duonos kąsnis

Gurkšnis vyno

Varpo dūžis

Smilksta dūmas.

Mintys gyvos

Šaukia keltis,

Kas esi žmogau atkutęs?

Kaip save įsivaizduoji?

Juk gyvenimas tik rūkas,

Vėjo dvelksmas jį išsklaido.

Tavo norai tik apgaulė

Jų vertė yra dirbtinė.

Tik pažvelk kas tave supa,

Ten tuštybę pamatysi.

Laisvė blefas ...

Džiaugsmas niekis ...

Laimė, burbulas muilinis.

Tuščios akys

Kvailos mintys

Mirga šypsenos skardinės.

Duonos kąsnis

Vyno gurkšnis

Krist ant kelių, reiškia kilti,

Užsimerkti reiškia mirti,

Mirti .... reiškia vėl atgimti.

...

Su broliška meilę ir rūpesčiu

Kaip gyventi, kad ne sirgti?

 

   Netgi  Sokratas, dar iki Krikščionybės įtvirtinto suvokimo apie kūną kaip visuomenės bendrabūvio vaizdinį, gan aiškiai (nors ir pagoniškai primityviai)  lygino valstybę su žmogaus organizmu. Valstybėje, kaip ir žmogaus organizme viskas tarpusavyje surišta ir aiškiai sąveikauja užtikrinant darnų ir patogų gyvenimą kiekvienam kūno nariui. Mes, Kristaus mokiniai, aiškiai suvokiame, kad iš pažiūros gėdingiausi ir neįgaliausi mūsų kūno nariai yra be galo reikalingi mūsų visavertei egzistencijai, todėl apgaubiame juos ypatinga pagarba, saugodami ir puoselėdami. Pagonys to nesuvokia, todėl niekindami savo bendruomenės silpniausius narius, visada neišvengiamai žlunga savo sumanymuose ir gyvenimo pasirinkimuose. Jiems dėl įgimto aklumo nesuprantama, kad visas kūnas tai daugelio jo narių visuma, todėl jei vienam, net mažiausiam ir nereikšmingiausiam kūno nariui blogai (skauda), visam kūnui yra negerai. Kaip ir kitiems Dievo sutvertiems gyvūnams (kurie skirtingai nei žmogus neturi Dievo Dvasios), sąmoningai pagonybės tamsybę pasirinkusiems žmonėms atrodo normalu, kad išgyventi ir viskuo naudotis  turi tik stipriausieji, o silpnieji turi tik be balsiai jiems vergauti. Net geriausiai dresiruotiems (išlavintiems tam tikrų tikslų įgyvendinimui) šiuolaikiniams pagoniams, yra nematoma akivaizdi tiesa (akivaizdi ji tiems kas turi akis matyti), kad organizme (kartais) atsiranda tokios labai, labai, labai sveikos ir stiprios ląstelės (pačios sveikiausios visame organizme, jas sunkiausiai sunaikinti). Jos susiburia į grupuotes. Tos sveikiausių kūno ląstelių grupuotės vadinamos VĖŽIO AUGLIAI. Kai tos sveikiausios ląstelės paima viršų organizme, pradeda viską kontroliuoti, organizmas miršta, kartu su visomis “sveikiausių ląstelių” grupuotėmis.

  Dažnai girdime iš naujųjų pagonių sklindančias “racionalias” kalbas apie tai, kad abortai tai gėris ir reikia stiprinti “šeimos planavimo” sistemą, kad “nevisaverčiai degradai, pašalpiniai ir runkeliai” nesidaugintų. Reikia sveikos tautos. Turbūt ir kai kurie skaitantys pritartų jog racijos tokiose kalbose yra, ar ne? Kokie mes kvaili krikščionys, kad prieštaraujame visuomenės gerovei, kurią neša atsikratymas visokiomis padugnėmis. 

  Neseniai internete radau tokį pasakojimą apie vieną tarptautinį akušerių/ginekologų kongresą, kuriame pranešėjas paklausė susirinkusiųjų:

    “ Jeigu pas jus į konsultaciją ateitų nėščia moteris kuri jau turi aštuonis vaikus. Du iš jų akli, trys kurti, vienas protiškai atsilikęs, o pati ji serga lėtiniu sifiliu, ką jūs jai patartumėte daryti?”

    Be abejo visi pradėjo murmėti,  jog tik abortas ir jokių kalbų apie gimdymą.

   “Sveikinu,- pasakė pranešėjas,- Jūs ką tik nužudėte Liudviką Van Bethoveną. Būtent jis buvo jauniausias vaikas tokioje šeimoje.”

   O dabar žvigtelkime į tai pagal ką jūs renkaties politikus kurie jus atstovauja? Jau gan tvirtai įsitvirtino visuomenės opinija rinktis pagal “moralinį veidą”. Pasiūlysiu jums tris žymių pasaulio politikų moralines charakteristikas:

Pirmas politikas:  .... Susijęs su politikais, kurie buvo nuteisti už sukčiavimą, pastoviai konsultuojasi su astrologu, turi dvi meilužes, rūko kaip traukinys, išgeria kas dieną apie dešimt taurių martini.

Antras politikas: ...... Du kartus išmestas iš valstybinės tarnybos, pastoviai miega iki vidudienio, universitete buvo pagautas naudojant opiumą, kas vakarą išgeria butelį viskio.

Trečias politikas: ...... Medaliu apdovanotas karo didvyris, vegetaras, negeria, nerūko, sportuoja, labai puoselėdamas savo kūno formas, jokiuose nepadoriuose santykiuose nebuvo pastebėtas.

  Jei jūs, kaip dabar tapo įprasta, pasirinkote trečią HEROJŲ, sveikinu, jūsų atstovas Adolfas Hitleris. Pirmasis apibūdintas „nedorėlis“ politikas Vinstonas Čerčilis, o antrasis „nesveikuolis“, Franklinas D. Ruzveltas.

   Būtent dėl tokio visuomenės požiūrio, dabar vis įsibėgėja visuotinės valstybinės sveikatinimo isterijos kaip, pavyzdžiui, vis labiau įsigalintys draudimai rūkyti. Aš irgi buvau metęs rūkyti ir nerūkiau 10 metų, bet vėliau pradėjau, kai sužinojau jog pirmasis Europos ir pasaulio „sveikatintojas“ buvo Adolfas Hitleris. Tai jis pirmasis pasaulyje pradėjo kovą su „nesveikais“ rūkaliais valstybiniu mastu. Jo pradėtą darbą dabar dar „sėkmingiau“ tęsią ir puoselėja beveik visi šiuolaikiniai Adolfo Hitlerio pasekėjai super duper sveikuoliai įsitvirtinę aukščiausiuose valdžios olimpuose. 

   Ar tikrai ne sveika rūkyti, gerti alkoholį, valgyti sūriai, riebiai, aštriai, saldžiai kaip mums į galvas nuolat kala pagoniška žiniasklaida, kurią skatina mokesčių didinimu suinteresuoti politikai? Neturiu vienareikšmiško „laaaaabai laaabai autoritetingais moksliniais tyrimais“ paremto atsakymo tokios totalios pagoniškai sveikuoliškos propagandos akivaizdoje. Bet turiu akivaizdų pavyzdį savo gyvenime. Mano prosenelis, Dono Kazokas, rūkė visą gyvenimą ir mirė 99 metų. Kas dieną jis išgerdavo mažiausiai du šimtus gramų čiačios (naminė vynuogių degtinė), valgė viską neįtikėtinai sūriai ir karčiai. Arbatą gerdavo pridėjęs cukraus ir dar cukrumi užkasdamas. Vienu žodžiu „nesveikiausio gyvenimo“ etalonas. Bet jis niekada nėjo pas gydytojus (buvo griežtai nusistatęs prieš baltachalačių sektą), niekada nesinaudojo akiniais skaitydamas. Iki pat mirties pataikydavo siūlu į adatos ausį. Jis mirė tik dėl to, kad paslydęs žiemą susilaužė dubens kaulą ir lovoje tyliai ir padoriai (žmogiškai) užgeso. Nežinau, gal jo sveikata buvo tokia dėl to, kad jis Bibliją dar vaikystėje visą išmoko atmintinai, todėl į visokias „sveikatintojų“ isterijas žiūrėjo paniekinamai. Gal čia apie tokius kaip mano senelis Šventas Augustinas yra pasakęs „Mylėk Dievą ir daryk ką nori“, nes tikrai, realybėje, jeigu tik pagonis leidžia sau gerti, valgyti ką tik nori ir rūkyti jis tuoj pat degraduoja negrįžtamai ir tik Kristus jį gali ištraukti iš to liūno. Bet netgi sveikuoliški pagonys, kurių aš savo gyvenime nemažai mačiau, visų tų naujausių ir moderniausių sveikatos sistemų (oficialių ir taip vadinamų liaudiškų) adeptai, neišlenda iš ligoninių, o jų vaikai išviso kažkokie ligų kamuoliai (Lietuvoje sveikas tik kas dešimtas vaikas. Ačiū Dievui mano vaikai tarp tų kas dešimtų sveikųjų). Žymiausių, švariausiai ir steriliausiai augintų chirurgų vaikai miršta vos įsipjovę pirštą, nuo sepsio (nors purviniausi bomžai pirštus konteineryje nusipjauna, paspjaudo ir po savaitės užgyja). Sveikuolių pastovūs palydovai alergijos, vėžiai, skrandžių opos, širdies ligos ir lėtiniai uždegimai kurie persipynę su visa puokšte depresinių psichologinių problemų. Realybėje tai ne jie moka už tai, kad mes „nesveiko gyvenimo būdo atsilikėliai“ būtume gydomi, o mes, iš žvėriškų mokesčių ir akcizų išlaikome jų sveikuoliško gyvenimo būdo padarinius.

    Ar jūs, bent trisdešimt metų atgal, matėte tiek dantistų kabinetų? Dabar vos ne kiekvienoje gatvėje. Prieš šimtą metų tokios sąvokos kaip dantistas išviso ne buvo. Kadangi mano mama buvo medikė, ji mane taip pat augino kuo „teisingiau“, pagal visas sveikatos sistemos rekomendacijas ir nuostatus. Dantis išmokau valyti dar prieš tai kai išmokau kalbėti. Būtent todėl dantistas ir sadistas mano sąmonėje iki šiol yra vienareikšmės sąvokos. Pas dantistą, jo kankinimo kambaryje, atsiradau kai tik atsirado pirmieji mano dantys ir paragavo sveikatos priežiūros įrankių (šepetuko ir dantų pastos pavidalu). Nuo mamos įskiepyto mokymo (kurį jai savo ruožtu įkalė universitete) iki pat savo suaugusio amžiaus, dieną vakarą šveičiau dantis ir lygiai taip pat reguliariai kas metai lankiau dantų sadistų kambarį, nes bjaurūs dantys niekaip nenorėjo būti sveiki. Bet kartą aš susimasčiau. O susimąsčiau po to kai mano draugai, po veterinoriaus rekomendacijos pradėjo valyti dantis savo mylimai ir labai brangiai persų katei. Pirko jo rekomenduojamus kažkokius kramtukus, valiklius ir pan. Po metų pas katę prasidėjo problemos su dantimis. Veterinorius patikrinęs pasakė, kad jie blogai valo, sena katė, reikia geriau valyti, dar kažkokių labai brangių valiklių prirašė. Dar po metų katei teko išrauti beveik visus dantis (tai brangi procedūra) ir pirkti specialų pusskystį maistą pas tą patį veterinorių. Dar po pusmečio katė nudvėsė, nors veterinorius ir labai stengėsi (be abejo ne nemokamai) jiems padėti, gydė nuoširdžiai, todėl mano draugai jam iki šiol yra labai dėkingi, vis giria koks geras daktarėlis. Po šios istorijos aš prisiminiau savo kariuomenės laikus, kuomet mes, miesčionys, ryte vakare trynėme dantis, o mano kuopoje buvęs vienas kaimo vyrukas iš Pušaloto, Balnionis (vardo nebeprisimenu) stovėjo ir juokėsi iš mūsų. Jis iššiepė savo geltonais dantimis sublizgėjusią burną ir pastuksenęs pirštu per dantis pasakė:

   „Durniai. Niekada gyvenime joks brūdas mano dantų nelietė, todėl jie yra sveikiausi. Nei karto pas dantų gydytoją ne buvau. Ir taip pat mano tėvas ir mano senelis“.

    Na mes kaip tikri modernūs miestiečiai, pilnomis COLGEIT burnomis, tik susižvalgėme tarpusavyje šyptelėjome ir pagalvojome „durnas kaimietis“.  Bet būtent tas „durnas kaimietis“ iškilo mano sąmonėje po nelaimingos katės pavyzdžio. Aš nutariau nebesivalyti dantų iš viso. Pradžioje kokius tris mėnesius tai buvo kančia. Aš niekaip negalėjau mesti to baisaus dantų naikinimo įpročio. Kai dar valydavausi dantis, jau per pietus iš burnos pradėdavo sklisti bjaurus kvapas, todėl kuo skubiau, vakare vėl kišdavau šepetėlį į burną.  Bet kai nustojau valytis, jau po savaitės, mano burnoje kažkas susireguliavo (juk mes ta chemija kas dieną žudome visą burnos gleivinės mikroflorą) ir blogas kvapas išnyko savaime. Tai buvo pirmas ženklas, kad aš elgiuosi teisingai. Po trijų mėnesių praėjo burnos kankinimo valymo poreikio simptomai (jie vis viena periodiškai kartojasi). Nesivalau dantų jau 16 metų, pamiršau kas yra dantistai ir dantų skausmas. Tiesa prieš 9 metus iškrito sena plomba, todėl nuėjau pas dantistą įstatyti kitą. Kai dantistė pasižiūrėjo į dantis, ji pasakė: 

   „Kokie puikūs dantys reikia tik akmenukus pašalinti, aš įstatysiu plombą ir ultragarsu pašalinsiu jums akmenukus“

   Atsakiau, kad tegu įstato plombą, o akmenis palieka ramybėje, jei jie yra reiškia jie reikalingi. Nesupratusi ji pasakė, kad tai normali moderni dantų priežiūros technologija. Tada aš jai pasakiau, kad jau septynis metus nesivalau dantų ir nesinaudoju jokiomis kitomis „moderniomis“ jų priežiūros technologijomis. Būtent todėl tai pirmas mano apsilankymas pas dantistą po tokio ilgo laiko tarpo ir tik dėl plombos, o ne dėl dantų skausmo. Be abejo ji geranoriškai nusišypsojo ir pradėjo man tamsuoliui aiškinti, kad reikalinga dantų priežiūra kitaip bus laaaaabai blogai net jeigu dabar kol kas gerai. Tada aš jai papasakojau tą pačią istoriją kurią aprašiau prieš tai. Va tada ir reikėjo matyti jos veido išraišką. Ji tylėjo iki pat plombos įstatymo kulminacijos. Nedurna moteris suprato, kad jos ir tokių kaip ji darbo vieta ir pelnai priklauso būtent nuo to, kiek klientų jiems prigamins modernių pagonių propagandos mašina, gausiai finansuojama supagonėjusių farmacininkų korporacijų.

p.s. Šiaip galima be galo ir be krašto rašyti šia tema, bet tikiuosi broliai ir seserys jūs patys pagaliau atversite akis ir pradėsite kratytis tų pasakų kuriomis užtvindytos jūsų sąmonės, nes jūs atvėrėte joms ausis pamiršę sveiką mokslą. Tai būtina dėl jūsų pačių, jūsų vaikų gerovės ir sveikatos. Jeigu jūs suvoksite, kad dideliame biznyje yra svarbiausia kuo daugiau lojalių naudotojų, tuo greičiau perprasite visą tą „sveikatingumo“ vajų ir nepasiduosite jus pačius luošinančiai marketinginei akcijai. Jūs nustosite būti šio, vis didėjančio piktybinio naviko, ląstelėmis donorėmis. Žinokite, kad Biblijoje žodis ŠVENTAS hebrajų kalba skamba KEDEŠ, o žodis „kedeš“ reiškia dvi sąvokas, tai „šventas“ ir „purvinas“. Tas pats ir Prancūzų kalboje. Dievo sukurtas „purvas“ iš kurio mes sutverti yra daug sveikesnis, nei modernios pagonybės sterilumas, juk sterilioje ar chemikalais apdorotoje žemėje neauga niekas, o štai mėšlu patręštoje būna gausūs derliai.

Su broliška meilę ir rūpesčiu

Seniai nieko panašaus neteko matyti. Super filmas

 

СТРАШНО ЖАЖДУ ЖИТЬ Я СТРАШНО (Латвия 2021) Kaspars Dimiters

 

Dmitrijus Šostakovičius. Sekantis valsas

 

Kas įtakoja Lietuvos vadov(i)ų sprendimus?

Chroniškas nedapistitas, 

Mėnesinių sopuliai, 

Dietologų receptai, 

Lūpos, antakiai, nagai. 

Metai, klimaksas, 

Liežuvis, tas kurį nesuvaldai. 

Veidrodžiai, kurie nerodo, 

To kaip tu save matai. 

Spuogas, nelaiku iššokęs, 

Nepaklūstantys plaukai. 

Veido kaukės ir masažai, 

Depiliacijų skausmai. 

Rankinukai ir bateliai, 

Suknės, paltai, nėriniai 

Ankštos pėdkelnės, korsetai 

Vėrinėliai, auskarai. 

Lietuvoj dabar tvarkelė,

Kaip ponių rankinuke,

Visko daug, ko reikia nėra

Ir tvarkyti nevalia.

   Buvusios sovietinės sistemos funkcionierkoms, fukncionieriams ir jų defektuotiems palikuoniams niekada nebuvo svarbūs žmonės kuriuos jie valdo. Ar svarbu, kad dėl jų idijotiškų spredimų kažkas praranda pinigus, netenka darbų, miršta žmonės? Ne, jiems svarbu, kad juos, naujieji jų šeimininkai pastebėtų. Toks nuo seno išmoktas komjaunuoliškas “entuziazizmas”, kuris visuose socialistiniuose SOJŪZUOSE (sename ir naujame) tiesiogiai įtakoja kilimą karjeros laiptais. Jiems atrodo, kad civilizuotoje bendruomenėje, tokie kolūkinės bravūros priepuoliai yra vertinami taip pat kaip ir socialistiniame lageryje. Jie klysta. Vakaruose niekas nedaro neapgalvotų judesių, kurie galėtu tiesiogiai pakenkti jų bendruomenėms. O apie buvusių kolchozų piemenėlius ir kiaulešeres, kurie numetė raudoną vėliavą ir stojo prie vaivorykštinės, civilizuoti žmonės atsiliepia neslėpdami pasibjaurėjimo. Pamenate 2007 metais Didžiosios Britanijos konservatorių lyderis Deividas Kameronas nedviprasmiškai apibūdino mūsų politinės balutės šliaužiojančias žvaigždutes: „Tikiuosi, kad per daug neremsite vienakojų lietuvių lesbiečių“?.

p.s. Mūsų naujieji/senieji valdytojai stato savo gyvenimus ir mūsų sociumą remdamiesi ne tūkstantmečių išmintimi ir amžinomis vertybėmis, o degradus pateisinančių naujųjų galvotojų fantazijomis (negaliu jų pavadinti mąstytojais, būtent galvotojai tokie kaip Švabras). Aš tiesiog siūlau prisiminti tikrai gilaus mąstytojo Gilberto Keito Čestertono (Gilbert Keith Chesterton 1874-1936) dar praeitame amžiuje labai taiklų pasisakymą apie naujuosius galvotojus, įsivaizduojančius jog jie yra progresyvūs mąstytojai:

„Mes nesutinkame su anglų snobais, kurie laiko beraščius pavojingais piktadariais. Mes prisimename romėnų imperatorius. Mes prisimename Atgimimo didikus. Pavojingas išsilavinęs nusikaltėlis, visų pavojingiausias įstatymų nepripažįstantis šiuolaikinis filosofas. Šalia jo daugpatis ir plėšikas visai padorūs, aš juos užjaučiu. Jie pripažįsta normalų žmogišką idealą, tik ieško jo ne ten, kur reikia. Vagis gerbia nuosavybę. Jis tiesiog nori ją pasisavinti, kad galėtų dar labiau gerbti. Filosofas ją neigia, jis nori sunaikinti pačią privačios nuosavybės idėją. Daugpatys gerbia santuoką, kitaip jis nevargintų savęs nuobodžiu, netgi sekinančiu vedybų ritualu. Filosofas santuoką niekina. Žmogžudys vertina žmogaus gyvybę, jis tiesiog nori gyventi pilniau kitų gyvenimų, kurie jam atrodo mažiau vertingi, sąskaita. Šiuolaikinis filosofas nekenčia savo gyvenimo ne mažiau, nei svetimo.“

Su meilę ir brolišku rūpesčiu

Vladimiras Troščenka

ИДУТ НОВЫЕ ЛЮДИ. Kaspars Dimiters

 

Geriausi bendruomenės protai ir profesionalai, kas jie?

 

   Pamenate apykvailį fizikos laborantą, kuris tapęs Lietuvos premjeru pradėjo nenuilstamą kovą su baisiomis mokesčių nemokėtojomis – saulėgrąžų pardavėjomis. 

   Šis fizikos laborantas išdidžiai gyrėsi jog jo valdymas bus įrašytas į ekonomikos vadovėlius. Kaip jis techniškai nugalėjo krizę nuskandinęs Lietuvos žmones brangiose paskolose.

   Tai etaloninė, univere dresiruotos Darvino beždžionės, gyvenimo filosofija ir veiksmų planas atėjus į valdžią. 

  Juk modernios sistemos laborantai, ugdydami savo pasaulėžiūrą prišnerkštuose bendrikuose, ir gaudami diplomus ir mokslinius laipsnius vien tik dėl priklausymo vienai ar kitai mažumai, o ne dėl talentų, visada pavydžiai žiūrėjo į baisias spekuliantes – turgaus bobutes, kurios galėdavo sau leisti valgyti šlapią dešrą du kartus į savaitę, kai tuo metu jie „tokie mokyti ir protingi“ misdavo vien silkių galvomis su bulvėmis "mundūruose". 

   Kai dar dalyvavau Lietuvos politikoje daug tokių mačiau. Tiesiog užduokite jiems klausimą, ar sėdintys prie mūsų valstybės vairo, ar jie nors kartą ką nors uždirbo? Aš nekalbu apie biudžetinę alga už kavos gėrimą, nusuktus įvairių fondų pinigus ir valstybinių užsakymų šėryklas. Realiai kokį nors verslą ar darė? Be abejo ne. Todėl ir tas iš purvo į valdžią pakilęs fizikos laborantas (neaišku kuo užpildyto kubilo ant pečių nešiotojas) nedelsiant pradėjo žiaurias akcijas prieš tuos kurie sugeba save maitinti.

 Natūralu, kad po to smulkus verslas Lietuvoje mirė, o viena iš laboranto priešių - bobulė (baisioji spekuliantė) Kauno turguje netgi mirė iš tikrųjų, nuo širdies smūgio, kai ją nešančią ryšulėlį daržovių pardavimui bandė sulaikyti neosovietinė Lietuvos milicija. Šiuo metu laboranto pradėtus darbus (smulkaus verslo naikinimą)  labai efektyviai tęsia 72 lyčių modernieji politikos "profesionalai". 

Šiaip šių žmogelių valdymą galima būtų apibūdinti vienu sakiniu:

  Elektra išdaužę visą žuvį ir mailių savo valdomame prūde, kaimo durneliai pritrūko maisto, todėl greitųjų kreditų įstaigoje, už beprotiškus procentus prisiskolino pinigų, praėdė  juos ir šį veiksmą pavadino „suvaldyta krize“. Jiems nėra svarbu kas atidavinės ir tai, kad dėl jų skolų jų tėvus ir brolius išmes iš namų antstoliai. 

  Jau dabar priekvailės blondinės ir įvairūs  laborantai mūsų visų vardu yra pasiskolinę keliasdešimt milijardų eurų, o kadangi pasiskolino už beprotiškus procentus, ši skola ne mažėja, ji didėja milžiniškais tempais. Tuo labiau, kad visi tie 72 lyčių profesionalai dabar nenuilstamai "kovoja" su baisia "pandemija". Kiekvieną vyriausybės posėdi karštai sprendžia tokius gyvybiškai svarbius klausimus kiek kaukių reikia nešioti, dvi ar tris, o gal geriau repiratorius. Dar jie karštligiškai diskutuoja ar galima prievarta testuoti tuos kas atsisako. "PROFESIONALŲ VYRIAUSYBĖ". 

   Pagal statistiką Lietuva tikrai visai neblogai laikosi. Bet kaip sakė Vinstonas Čerčilis „Aš tikiu tik ta statistika kurią suklastoju pats“.

  Atidėkim statistikos įsivaizduojamas ir modernių finansų ir ekonomikos "ekspertų" gražiai piešiamas perspektyvas ir atsakykite sau: "ar yra turtingas tas, kas yra skolingas daugiau nei turi turto?"

   Manau, kiekvienas bent dalį smegenų turintis pasakys, jog šis žmogus yra vergas, nes dirba vien tik tam, kad susimokėti skolas, o pabaiga bus vis viena neišvengiama - BANKROTAS. Matėme visi "klestinčios" (bet labai daug skolingos) statybos bendrovės RANGA IV savininko „milijonieriaus“ skridimą nosimi į šūdą. Net jo jauna  žmona, kuri prieš altorių pasižadėjo „ir turte ir varge“ nedelsiant papustė padus. Kam reikalingas ubagas? Tas pats atsitiko su ARVI ir nutiks kitoms "klestinčioms" Lietuvos įmonėms pav. tokioms kaip "SENUKAI" (aš asmeniškai sušelpiau šią įmonę jau tris kartus. Paskutinį kartą palikau nekokybišką siurblį už 70 eurų, nutariau nesiteisti su žlungančia įmone, nes ten daug darbininkų, gal mano pinigėliai nors kiek padės jiems išsilaikyti ilgėliau).

  Laisvas žmogus skolų ne turi, tai aksioma. O skolininkas VISADA TAMPA SKOLINTOJO VERGU. 

  Dabar pasižiūrėkime į vakarų pasaulio lyderės JAV ekonominę padėtį Šiai dienai JAV BVP apie 17 trilijonų dolerių, o Rusijos BVP 1,4  trilijonų dolerių. Statistiškai JAV žymiai turtingesnė nei Rusija. Bet dabar žvilgtelėkime į šių valstybių skolas.  JAV valstybės skola virš 18 trilijonų dolerių ir ši skola ne mažėja, o kiekvieną sekundę didėja beveik 100 tūkstančių dolerių. (Čia oficialus JAV skolos, realaus laiko kalkuliatorius: http://www.usdebtclock.org/index.html) . Tuo tarpu Rusijos valstybės skola 408 milijardai dolerių, tai yra suvedus debetą su kreditu Rusija yra beveik 2-jais trilijonais dolerių turtingesnė nei JAV. O jeigu dar paskaičiuoti, kad JAV bendra bankinė skola yra astronominė, t.y. virš 60 trilijonų dolerių, tuomet kalbos apie JAV turtingumą gali kilti tik tarp silkių galvas su mundūrais valgančių laborantų.  

   Mano tėvas 7 metus buvo paralyžiuotas po operacijos kuri turėjo jį išgelbėti nuo blogos savijautos (įkalbėjo pasidaryti jo geriausias draugas-sobutylnikas, vienas iš Lietuvos medicinos šviesulių), jis gyveno su manimi mano namuose iki pat mirties. Prieš pat mirtį jis man neduodavo ramybės prašymais nuvežti jį paskutinį kartą gyvenime pamatyti gimtinę, Dono Kazokų žemę Rusijoje. Kadangi jis tikrai labai greitai geso, nutariau įvykdyti jo prašymą. Turėjau gerą kemperį, todėl susiruošiau jį taip, kad galėčiau vežti paralyžiuotą žmogų, nusipirkau vizas ir išvažiavau. Tiesą pasakius buvau šokiruotas to, ką pamačiau. Paskutinį kartą buvau Rusijoje, kuomet  joje valdė “geriausi RUSIJOS PROTAI”, Chororkovskiai, Berizovskiai, Bumgardneriai ir t.t. šuo metu gausiai bėgantys nuo “kruvino diktatoriaus” ir turintys neribota savo gentainių palaikymą Lietuvoje. Tuo metu vaizdas buvo apgailėtinas, visuotinis skurdas ir griuvėsiai. “Geriausių pasaulio protų” finansuojama mūsų žiniasklaida taip pat parengė mane pamatyti badmiriaujančius rusus, bet … realybė yra kita. Neįtikėtini statybos mastai, nauji keliai nenusileidžiantys (o kai kur netgi geresni) nei Vokietijos, naujos įmonės, supermarketai kokių Lietuvoje net nepamatysi, vos ne kiekvienam miestelyje  IKEJOS (ten tai parduotuvės ubagams, kaip ir visoje Europoje išskyrus Lietuvą, kur čiukčių IKEA kažkoks neveikas visuotinis fetišas, panašiai kaip ir skandinaviškų čiukčių bankai ), mašinos keliuose apie 70 proc. naujos, algos tokios kad už 1000 dolerių nerasi darbininko, laukai užsėti, sodai tęsiasi tiek, kad akis nemato pabaigos ir t.t. Už kiekvieną gimusi vaiką išmokama 10 tuks dolerių. Elektra, dujos, benzinas 5 kartus pigesni nei Lietuvoje. Mano teta, mokytoja mažame kaimelyje, o kaimo mokytojams Rusijoje būstas, elektra ir dujos nemokamai. Mano dėdė visa gyvenimą važinėjęs Ladomis, pasitiko mane visiškai nauju (iš salono) Chevroletu. Paklausiau ar dideli procentai kreditui, nusijuokė. Koks durnius ima kreditus. Atėjai sumokėjai ir pasiėmei. Aplink kiekvieną bažnytkaimį Rusijoje visų pasaulio "autobrendų" salonai.  

p.s. Šiaip galima būtų prirašyti įspūdžių paklodes nesustojant, apie tai kaip pasikeitė Rusija po to, kai visokie “geriausi Rusijos protai” Šimoniai, Grybovskiai, Zingeriai, Kurliandskiai, Donskiai, Vinokūrai, Drukteiniai, Valadkos,… oi atsiprašau Chodorkovskiai, Berizovskiai ir pan. buvo iškrapštyti iš valdžios, bet mano įspūdžiai ne šio teksto tema, todėl gal kitą kartą. 

p.s.s.  Esu įsitikinęs, kad greitai Lietuvoje atsiras TIKRAS bendruomenės lyderis ir aplink jį susiburs disciplinuota ir vienomis gyvenimo vertybėmis sutvirtinta KOVOTOJŲ bendrija. Tada "Profesionalai" ir "Geriausi Lietuvos protai" taip pat pradės strimgalviais bėgti per upelį. Tam, kad nereikėtų kaboti ant šakos. 

Su meile ir brolišku rūpesčiu

Vladimiras Troščenka

21 новомучеников не отрекшихся от Христа. Коптская церковь. Египет.

 

Educated vaccinated paršavedės

 

(galimybių pasas ausyje)

    Karta teko viešėti viename ūkyje ir senas ūkininkas paprašė padėti pririšti kiaulę, kad paršiukai galėtų ją pažysti. Esu miesčionis ir man tai buvo atrakcija, todėl nedelsiant sutikau, bet aš paklausiau ūkininko, o kam rišti tą kiaulę? Ar čia taip visuomet daroma? Ūkininkas atsakė, kad ne, tiesiog šita kiaulė pusprotė išsigimėlė, kuri savo paršiukus ėda (kalbant politkorektiškai – darosi abortus)

  Kai mes dviese pradėjome rišti paršę už kojų prie gardo atramų, ji visaip protestavo ir žviegė, (manau savo kiaulių kalba ji bandė mums pasakyti apie tai, kad mes pažeidžiame jos teises). Bet savaime suprantama, kad mes nekreipėme į protestus jokio dėmesio. Jeigu kiaulė elgiasi ne natūraliai ėsdama savo vaikus, tai argi normalūs žmonės turėtų leisti tokį išsigimelišką elgesį ir kreipti dėmesį į paršės žviegimą? (Esu įsitikinęs, kad jeigu ūkininkas paršės žviegimo paveiktas, pradėtų toleruoti jos išsigimeliškus norus, arba Europos komisarams iš dyko būvimo ateitų į galvą „išganinga“ mintis bendraeuropinėmis konvencijomis priverstinai ginti „paršių teisę ėsti savo vaikus“, visas jo valdomas ūkis labai greitai sužlugtų.)

   Dar tada susimąsčiau, kad tik tvarte gyvenančiai ir pastoviai jovalo iki soties gaunančiai paršei, gali kilti noras žudyti savo vaikus. Nei vienam natūraliai gamtoje gyvenančiam gyvūnui (patelei) mintys nužudyti (išiabortinti) savo vaiką, kilti negali. Nors jie gyvena miškuose, laukuose ir slėniuose, bet jiems visiems visko užtenka, o va „kultūringai“ ir „civilizuotai“, „beveik emancipuotai“ tvarto kiaulei paršiukai yra trukdis jos gyvenime. Jie gali pretenduoti į dalį jovalo, be to ir patinas ilga laika negalės prieiti. Vienu žodžiu elegantiškai ir šiuolaikiškai tvarto kiaulei, vaikai tik problema. Ji paniekinamai žiūri į savo laukines seseris, nesuvokiančias jos civilizuoto gyvenimo kiaulidėje privalumų.

   Mums kalbantis su ūkininku mes pražiopsojome kaip vienas iš paršiukų pribėgo prie paršės snukio (turbūt norėjo pasimeilinti mamai) o ji pamačiusi paršiuką griebė jį dantimis ir perkando per pusę.

  Baisu.

   Net mums lyg ir viską padarius, kad vaikučiai gyventų, pusprotė kiaulė vis viena rado progą padaryti vienam iš mažylių abortą.

   Žiūrėdamas į perkastą kiauliuką ir kraujuotą paršės snukį galvojau, kas galėtų skatinti tokį motinos elgesį? Vis vijau mintį apie tai, kad gal paršė tai darę iš meilės, nes mąstydama racionaliai (jos ribotu paršišku suvokimu) įsivaizdavo, kad nesugebės išlaikyti ir užauginti tiek daug paršiukų, duoti jiems visiems tinkamą tvartui išsilavinimą, jos esamo jovalo neužtektų visiems, todėl kiauliukai augtų nepavalgę ir nelaimingi. Bet tuoj pat nuvijau tą mintį, juk netgi kiaulė turėtų suprasti, kad jovalo būtų tiek kiek yra kiauliukų, o jos asmeninės pastangos vaikų auginime tvarte yra nieko dėtos.

   Kai aš šitą istoriją pasakojau vienai aršiai feministei, kovotojai už „moters teisę į apsisprendimą“, ji tiesiog pasiuto ir pradėjo šaukti, kad moterys ne paršės ir kad aš čia pateikiau pasibjaurėtiną sugretinimą, įžeidžiau visų, už nevaržomą teisę į abortus (vaikų žudymą) pasisakančių, emancipuotų ir civilizuotų moterų „šventą“ kovą.

   Jai aprimus, aš atsakiau, kad mano pasakojimas buvo apie anomalijas kiaulidžių gyvenime, jei ji šiame pasakojime įžvelgė save ir savo bendražyges, tai aš labai apgailestauju, nes aš asmeniškai labai gerbiu tikras, natūraliai ir adekvačiai į pasaulį žvelgiančias moterys ir jos man tikrai nesiasocijuoja su išprotėjusiomis paršėmis ėdančiomis savo vaikus.

p.s.   JAV Montanos valstijoje sudužo lėktuvas, kuriuo skrido abortų klinikų tinklo savininko Irvingo Motore Bud Feldkamp‘ o III-jo šeima. Dvi dukterys, jų vyrai ir penki anūkai. Keistas sutapimas, lėktuvas sudegė netoli Šv. Kryžiaus katalikiškų kapinių, kuriose tinkintieji pastatė simbolinį „negimusiojo grabelį“, paminklą vaikams žuvusiems nuo abortų. Prie šio paminklo, žmonės dažnai susirinkdavo melstis už negimusius vaikus, jų nelaimingas, pasaulio propagandos suklaidintas motinas ir visus gydytojus kurių rankos suteptos nekaltų vaikučių krauju. Tikintieji taip pat meldėsi ir dėl Budos Feldkampo atsivertimo nuo savo žudynių biznio. Vietos laikraščiai rašė, kad antra diena po lėktuvo katastrofos Feldkampas buvo atvažiavęs į lėktuvo kritimo vietą. Įdomu ar jis matė „Negimusiojo kūdikio“ paminklą?

   Biblija mus moko: ... Kadangi nuosprendis už piktus darbus ne tuojau įvykdomas, todėl žmonių širdys yra visiškai atsidavę daryti pikta. (Ekl 8,11)

Nusikaltimo „toleravimas“, tai taip pat nusikaltimas.

Su broliška meilę ir rūpesčiu

Kaip aš dalinau nemokamą Europinę paramą kaimo pelėms ir žiurkėms.

 

  Prieš kelis metus nusipirkau seną sodybą. Ją man renovavo ir apšiltino. Namukas lyg ir nieko, bet turėjau nedidelę problemėlę. Įsigijau jį su gyventojais. Senas namas yra kaimo žiurkių ir pelių gimtieji namai. Tai yra jų tėvynė ir turbūt ne viena jų karta čia gyveno ir turi savo sudėtingą socialinių santykių sistemą. Kol namas stovėjo tuščias, jos kažkur lauke susirasdavo maisto, atsitempdavo į savo urvelius ir gyveno augindamos naujų peliukų ir žiurkyčių kartas. Bet štai namą nusipirkau aš ir man tie senieji gyventojai visai nepatinka. Todėl aš įsteigiau Atviro Namo fondą ir filantropiškai pradėjau nemokamai dalinti pelėms ir žiurkėms paramą maistu. Kaip jos džiūgavo pradžioje. Lakstė po grindimis ir palubėse vaikydamos viena kitą. Pjovėsi dėl to kam atiteks didesnė paramos dalis. Turbūt tyčiojosi iš kvailesnių ir paramoje nedalyvaujančių savo gentainių. Bet labai greitai viskas aprimo. Mano išdalintų nemokamų vakcinų pagalba, visa pelių populiacija iškeliavo į dausas. Nepasakyčiau, kad man labai jų gaila. 

 Indijoje yra viena labai įdomi beždžionių gaudimo technika. Imamas stiklainis, į jį pripilama riešutų (arba šiaip kokių kitokių skanėstų kurias mėgsta beždžionės), stiklainis pririšamas ir paliekamas. Beždžionės labai protingi gyvuliai, todėl greitai supranta jog tam, kad paimti skanėstus reikia įkišti ranką į stiklainį. Stiklainio anga tokia siaura, kad beždžionė sugeba įkišti ranką tik ištiesinusi delną ir suglaudusi pirštus. Kai tik ranka būna stiklainyje protinga beždžionė pasemia saują riešutų ir bando ištraukti kumštyje suspaustą saują skanėsto bet, ranka nebeišlenda. Beždžionė nervinasi, draskosi, bet padaryti nieko negali. Godulio apimta beždžionė, kurios rankoje yra grobis, net minties neturi apie tai jog galima paleisti iš rankų tai ką jau turi. Todėl medžiotojui be lieka prieiti prie jos ir užmesti maišą ant galvos.

Jau keliasdešimt metų besitesiančioje eurokomedijoje, mes stebime panašią techniką. Į euroaferą suleidusios rankas, užimamos teritorijos čiabuvius valdančios elitinės beždžionės, verčiau savo vedamas tautas atiduos į bedieviškais pagrindais kuriamą naujajį euro zoologijos sodą, kuriame tarnaus už narvą, maistą ir vakcinas, nei atleis sugniaužtą kumštį.

Tik kelios šalys europoje parodė, kad jas valdo ne bedvasės dresiruotos beždžionės, o krikščionys (žmonės sukurti pagal Dievo atvaizdą ir panašumą). Aiškiausiai dėl euroaferos pasisakė Didžiosios Britanijos vadovai, kurie parodė vidurinį pirštą eurokomisarams ir tai nuteikia optimistiškai. Tai reiškia, kad senosios Europos sąmonė dar ne visiškai okupuota neokomisarų sapalionėmis apie federalinį naujo CCCP kūrimą. 

   Gal vis dėl to tikrai jau atėjo laikas peržiūrėti laisvų Europos tautų, laisvos sąjungos kūrimo principus? Jie turėtų būti paremti ne totaline administracine federalistine neokomisarų diktatūra, bet bendromis krikščioniškos moralės, visuomeninio susitarimo ir individo sprendimų laisvės principais. Mūsų jėga ne kolonijos tipo disciplinos vienodume, bet bendrose krikščioniškos laisvės vertybėse.

Verta prisiminti kokį pavyzdį šioje vietoje mums duoda Europos laisvės ir gerovės pagrindas - Biblija. 2 Kronikų knygoje, mes turime labai pamokomą pasakojimą apie Judo karalių Amaziją. Šis tautos lyderis, vien tik pasitikėdamas Dievu nugalėjo daug galingesnį priešą, Edomitus. Bet nugalėjęs juos, Amazijas į Judą atsivilko Edomitų stabus, kuriems aukojo ir kuriuos garbino. Dievas užsirūstinos ant Amazijos, Jis siuntė pranašą, kuris sakė: 'Kodėl tu ieškai tos tautos dievų, kurie negalėjo išgelbėti savo tautos iš tavo rankų? Į tai išdidumo pilnas Karalius atsakė: 'Ar tu paskirtas karaliaus patarėju? Nutilk, kad nenužudyčiau tavęs'. Pranašas nutilo, pasakęs: 'Žinau, kad Dievas nusprendė pražudyti tave, nes tu taip pasielgei ir neklausei mano patarimo'. Po kiek laiko ir karalius ir jo tauta buvo nugalėta, Šventykla apiplėšta, o Jeruzalės sienos nugriautos. Amazijas papuolė į priešų nelaisvę.

    Kažkas panašaus dabar vyksta Europoje. Europa priešpriešoje su Tarybų Sąjunga laimėjo vien dėl to, kad niekada neatsisakė savo krikščioniškų vertybių, tuo tarpu CCCP pasitikėjo neopagonybės mokslo tariamais pasiekimais. Bet, kaip ne būtų keista, be vieno šūvio griuvus laisvosios krikščioniškos Europos priešui, Europos lyderiai suskato vilkti senus sovietinės komandinės biurokratinės sistemos stabus (sistemą) pas save, juos visuotinai šlovinant kaip kažką naują. Naujai-seni eurokomisarai (daugelis jų tai senos sovietinės komandinės administracinęs sistemos sraigteliai) pradėjo įdieginėti griuvusios CCCP valdymo modelį Europoje. Ir niekas dėl to ne protestuoja. Keistas aklumas. Totali kontrolė ir reglamentavimas, visa ko unifikavimas (Eurorublis svarbiausias unifikavimo įrankis) ir kišimasis į asmens iniciatyvos laisvę, tai svetimi stabai, kurie neišgelbėjo juos šlovinančią šalį. Bet Eurokomisarai palaikomi įvairių eurooptimistų, kaip pjauti vedamos avys džiugiai blauna apie butinybę išgelbėti tai, kas neturi jokios vertės žvelgiant iš tikrųjų laisvųjų tautų, bendrabūvio principų.

p.s. Kuo skiriasi rytų "sojūzas", nuo vakarų "sojūzo"? Atsakau: Vien tik priemonių įgyvendinimo seka.

  Rytų "sojūzas" pradžioje jėga pajungdavo, atimdavo iš pajungiamųjų turtą (okupuojamieji tapdavo samdiniais), o vėliau keisdavo įstatymus ir integruodavo pavergtuosius į savo federalines struktūras, totaliai per žiniasklaidą plaudamas smegenis jog "vsio zakonno".

  Vakarų "sojūzas" pradžioje teletabiams per žiniasklaidą plauna smegenis, sukeldamas nenumaldoma norą ir siekį būti išprievartautiems (motyvaciją), toliau keičia pajungiamųjų įstatymus ir integruoja valstybes į savo struktūras, vėliau per "nepriklausomas" bankines įstaigas atima turtą (okupuojamiems paliekamos tik formalių administratorių funkcijos) ir pagaliau kai pavergtos valstybės susivokia kas vyksta ir pabando išsilaisvinti, vakarų "sojūzas" jėga priverčia jas paklusti (Vengrijos variantas tik pradžia).

  Ten valdė komisarai ir čia valdo komisarai. Ten beveidė biurokratija buvo "lygesni gyvuliai" ir čia beveidė biurokratija "nusipelniusi gyventi geriau".

  Rytų "sojūzas" statė komunizmą, t.y. visuomenę neturinčią pinigų, taip pat ir vakarų "sojūzas" stato komunizmą (žaliajį), kuriame pinigai tėra virtualūs bankų kompiuterių skaičiukai, suteikiantys teisę lojaliems vergams į dalį materialinių vetybių. Priemonės skirtingos, bet tikslas bendras abiems "sojūzams", tai totali žmonių kontrolė. "Iš kiekvieno pagal sugebėjimus (kiek sugebės iš tavęs išspausti), kiekvienam pagal poreikius (pamename, kad lygesnių gyvulių poreikiai visada didesni)". Tam ir rytų ir vakarų "sojūzų" universitetai gamina kuo daugiau "autoritetingų" pasaulietinių zombių "educated vaccinated, kurie žino labai daug apie dalį (siaura specializacija), bet nieko nesuvokia apie visumą. Juk ką gali aklas "dramblio uodegos struktūros specialistas" pasakyti apie tai, kaip atrodo visas dramblys?

  Visi tie patys įrankiai tik skirtinga jų įgyvendinimo seka.

p.s.s. Ką daryti? Grįžti pas Jėzų Kristų ir melstis už tuos kurie turi valdžią, kad Kristus ir jiems nušviestų protą jog taip elgtis kaip elgiasi jie negalima ir visa tai atves prie staigaus ir labai tragiško žlugimo. Nes visa tai ką mes matome yra Dievo valia ir iš senų laikų priimtas sprendimas pabaigos laikams. Dievo sprendimai neatšaukiami, bet ... jeigu bus Jo žmonės kurie prašys maldose, šis sprendimas gali būti atidėtas. Apie tokius bausmių atidėjimus mes galime perskaityti Biblijoje. Taip, kad broliai ir seserys tikėkite Jėzumi Kristumi, nes tai yra Dievo valia. 

Su meilę ir brolišku rūpesčiu

Tikiu nes tai nepagrįsta sveiku protu, keista, absurdiška.

   Kodėl per mokymo sistemą taip aršiai ir nuosekliai įdieginėjama baltųjų žmonių tarpe neopagonybė? Labai paprastas atsakymas. Pagonys buki, todėl juos kaip ir bet kokius gyvulius lengva valdyti. Pasakei "fas", jis puola, "sėst" jis sėdi. Nesudėtingos manipuliacijos pagalba įteigei per Marko Elioto Cukenbergo Feisbuką (vieną efektyviausių zombiu valdymo įrankį, kuriame jie sėdi dienų dienom)  imbecilišką dainušką ir jis strakalioja ją skanduodamas, išdidžiai manydamas, kad čia jo tokia "laisva nuomonė". Baimė išsiskirti iš minios yra pagonio skiriamasis bruožas. Kol visa minia pilka, tol jis irgi pilkas, kai aplinkinė banda tapo vaivorykštinė jis irgi "suvaivorykštėjo". 

   Feisbukas, "Komjaunimo tiesa", "15 min." ir "delfis" reklamuoja starkaliotojų daniušką "la la la la ...." ir Lietuvos pagonis šuniško pasiryžimo ekstazėje drasko gerkle "la la la la ....huiloooo" įsivaizduodamas, kad yra labai "krūtas" ir modernus. Davė durniems pagonims Lietuvoje naują dirbtiną pavadinimą "Baltai" (kurį sukūrė vokiečių kalbininkas Georg Nesselmann 1845 m. iki tol visi Lietuviai save vadino tiesiog Lietuviais. Pav. Prūsai visada vadino savo kraštą Mažają LIETUVA.) sukūrė jiems naują religiją, darželius ir bEEEltų organizacijas, jie kratydamiesi ir taškydami seiles visur įrodinėja "Mes BEEEELTAI !!!", "Pats tikriausias Beeeltas yra Lietuvis !!", net nesugebėdami pamatyti analogijos su kitu senosios mūsų tėvynės ilgalaikio naikinimo projektu, sėkmingai įgyvendintu vos per kelis šimtmečius. Tuomet taip pat geriausiai išdresiruoti (universitetuose išlavinti), "moderniausi", aukštesnes pajamas turintys (dabartinių educated vaccinated atitikmuo) lietuviai išdidžiai rėkavo "Pats tikriausias leeeenkas yra lietuvis". Prisirėkavo iki to, kad dabar jų palikuonių tarpe liko tik "tykras LENKAS, o  lietuvis tėra "kaimietis kuris gano žąsis". 

   Kuo toliau žmogus nustumiamas nuo Dievo Žodžio, pakeičiant Jį, "moderniu mokslu" tuo jis tampa lengviau kontroliuojamas, žinant visus jo gyvuliškų instinktų dirginimo taškus.

   Kristaus mokslo jėga - PAPRASTUMAS, kuris suteikia galimybę matyti visą realybę, o ne vien per univerus, zombovizorius ir socialines medijos technologijas iškraipytus realybės atšvaitus. Tiesiog susimąstykite kodėl Jėzus Kristus įspėjo neįsileisti fariziejų, sadukiejų ir rašto žinovų mokslo, o Bažnyčios tėvai pradedant Apaštalu Pauliumi visada primygtinai reikalavo saugotis "žydiškų pasakų". Laiške Titui Apaštalas Paulius  ".....Todėl bark juos griežtai, kad laikytųsi sveiko tikėjimo, nekreipdami dėmesio į žydų pasakas ir tiesos nepaisančių žmonių priesakus.Tyriems viskas tyra, o susitepusiems ir neištikimiems nieko nėra tyro, net ir jų protas bei sąžinė suteršti. Jie skelbiasi pažįstą Dievą, o darbais jo išsigina: jie pasibjaurėtini, maištingi, netikę jokiam geram darbui." (Tit 1,13-15). Šiuolaikinis mokslas ir viešoji erdvė yra tiesiog globalaus bedievių biznio dalis, nieko bendra ne turinti nei su pažinimu, nei su išmintimi, nei tuo labiau su tavo ir tavo šeimos gerove. Seksi jais, surasi prakeikimą ir vergystę.

  Kai su tikėjimu, pagarbiai ir maldingai skaitai Bibliją suvoki, kad niekas šiame pasaulyje nėra daroma kitaip nei išdėstyta šioje Išminties knygoje. Ir tai, kas gera ir tai kas bloga, viskas aiškiai ir nuosekliai ten yra surašyta.

Su broliška meilę ir rūpesčiu

Išlaisvink mane Viešpatie

   Kristus pasakė „Dabar, kas turi piniginę, tepasiima ją, taip pat ir krepšį, o KAS NETURI KALAVIJO, teparduoda apsiaustą ir tenusiperka. (Lk 22.36)

Šunims ir ateistams skaityti griežtai nerekomenduojama...

 

    Turbūt daugelis žino apie tai, kad už nuodėmes buvo sunaikintas Sodomos ir Gomoros kraštas. Iš dangaus krito siera ir degantys akmenys. Bet tikrai nedaugelis netgi tikinčių žmonių žino, jog tame krašte buvo pirmojo žinomo Vyriausiojo Dangaus Dievo Kunigo - Pontifiko, Salemo karaliaus Mechizedeko rezidencija. Kuris palaimino patį Abraomą ir kuriam Abraomas mokėjo dešimtinę. 

   Vienintelis to krašto miestelis išlikęs po Dievo bausmės buvo Zoaras. Jis išliko ne dėl to, kad ten gyventų teisesni žmonės, o vien dėl to, kad ten nutarė pasislėpti Dievo žmogus Lotas.

   Kiekvienas žmogus, ankščiau ar vėliau išgirsta Dievo kvietimą. Mes visi lygūs prieš Dievą ir dėl to turime laisvą valią apsispręsti. Kiekvienas priima laisvanorišką sprendimą, ar jam sekti Kristumi ar sekti savo įsivaizdavimais, kuriuos suformuoja pasaulio mokymai ir autoritetai.

   Jei žmogus išgirdęs Dievo kvietimą nutaria Dievo klausyti labiau negu žmonių, tuomet jis pripažįsta Dievą savo Tėvu, o Jo Žodį savo mokytoju. Nuo to sprendimo priėmimo dienos, Dievas Savo galinga Tėviška ranka pradeda vesti tokį žmogų gyvenimo keliu ir jį mokyti.

  Teisingai Dievo valią vykdantis žmogus, vadinamas teisiuoju. Teisusis turi Dievo suteiktą privilegiją ir pagal to žmogaus prašymą, išgelbėjimo nuo mirties malonė yra suteikiama ir kitiems žmonėms, netgi jeigu jie yra netikintys, silpnai tikintys arba klaidingai tikintys. Būtent taip, dėl vieno nuoširdžiai ir teisingai tikinčio, išsigelbėdavo ištisos šeimos, giminės, tautos ir valstybės.

   Būtent dėl šios priežasties, yra labai svarbu būti kartu su TIKRATIKIAIS, nes tokiu atveju net jeigu tavo tikėjimas yra silpnas arba klaidingas, tu vis viena būsi išgelbėtas vien dėl to, kad esi bendrijoje su tuo, kas eina teisingu keliu pas Dievą.

  Sodomos ir Gomoros pavyzdyje, Biblija mums pateikia labai aiškų vaizdinį. Vien tik dėl to, kad Dievo Žmogus Lotas nutarė pasislėpti miestelyje Zoar‘e, šis Sodomos ir Gomoros apylinkių miestelis, o kartu ir jame gyvenantys žmonės, sunaikinti ne buvo, nors jie buvo tokie patys nusidėjėliai kaip ir kiti Sodomos ir Gomoros apylinkių žmonės.

  Taip pat ir prieš Izraelio abiejų karalysčių sunaikinimą, Dievas ne kartą buvo perspėjęs jos vadovus per savo tarnus pranašus.

   Paskutinės, Judo karalystės karalius buvo labai išdidus, todėl pasitikėjo karo mokslu, bei pasaulietiniais teologais kurie jį ramino ir aiškino, kad viskas tvarkoje; Dievas vis viena pasigailės, nes pas juos Dievo šventykla, aukojimo ritualai, įstatymo mokymas, kunigystė ir dėl to nėra ko bijoti.

   Todėl Karalius nutarė neklausyti Dievo Dvasią turinčio pranašo perspėjimų. Būtent dėl nepaklusnumo, jis ir jo tauta neteko visko. Karalystė buvo sunaikinta, visi žydai pavergti.

   Visai kitą vaizdą mes matome, kuomet Izraelio valstybės vadai ir religiniai lyderiai klausėsi pranašų. Tuomet jiems sekėsi kovose, jų turtai ir galia augo, žmonių gerovė didėjo, Izraelio karalystės įtaka plėtėsi. Bet žmonės yra žmonės. Todėl dėl pasaulietinio kvaitulio ir tariamų autoritetų blizgesio, tautos vadai ir oficiali religinė vadovybė nusigręždavo nuo Dievo, nebeklausydavo Jo siųstų pranašų, bei nutardavo sekti pasaulietiniais, struktūrizuotais ir formalizuotais mokymais. Taip prasidėdavo pabaigos pradžia, vedanti į pasaulietinės ir religinės valdžios sunaikinimą.

  Aš esu Viešpats, Aš nesikeičiu, ..... (Mal 3, 6). Tai Dievo Žodis. Jis yra toks pat šiandien, vakar ir rytoj. Naujoji sandora nepanaikina Dievo suvereno ir veikimo instrumentų. Dievo neįmanoma įsprausti į kažkokias formas „daryk tik taip ir viskas bus gerai“.

   Negesinkite Dvasios! Naujas testamentas davė įtikėjusiems Šv. Dvasios dovaną. Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip yra su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios'. (Jn 3, 8).

   Pučia kur nori, reiškia neribotai jokiais žmogiškais įsivaizdavimais. Bet ar dabar daug yra gimusių iš Dvasios žmonių? Iš vandens gimusių pilna, taip pat pilna gimusių iš teologijos profesorių mokymo. Tokie žmonės naiviai įsivaizduoja, kad vien dėl choru kartojamų užkeikimų ir nusiplovimo vandenyje, Dievas yra įpareigotas juos įrašyti į Gyvenimo knygą. Tai nėra gimimas iš Dievo Dvasios. Jie yra palaikomi tik dėl to, kad Dievas suteikia malonę iki tūkstantosios kartos jų protėviams t. y. tiems kas Jį nuoširdžiai mylėjo.

  Tuomet kas yra gimimas iš Dievo Dvasios ir kodėl Jėzus Kristus prieš palikdamas savo mokinius jiems pasakė: ...... Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą? ' (Lk 18, 8).

  Kiek bažnyčių bažnytėlių, kiek denominacijų, kiek krikščionimis vadinančių žmonių ir visa tai auga ir plečiasi. Argi gali būti, kad atėjęs mūsų Viešpats neberas tikėjimo žemėje?

   Gimusių iš Dievo Dvasios skiriamasis ženklas yra ne išorinis teisuoliškumas, ne tradiciniai ritualai, bet vien tik vykdymas karališko įstatymo kuris skelbia:

   Yra tik vienas Dievas ir nėra kito, tik Jis; o mylėti Jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti savo artimą kaip save patį yra daugiau negu visos deginamosios atnašos ir aukos'

   Jeigu manai, kad yra daugiau kelių pas Dievą nei Jėzus Kristus, tuomet nėra tavyje teisumo. , Teologiniai, filosofiniai, moksliniai vadovėliai, protingos sistemos ir struktūros, visa tai neturi vertės jei tavyje (arba bent jau šalia tavęs) nėra Kristaus.

   Svarbu žinoti, kad žmonės visi vienodai blogi ir sugedę, tik vienas Dievas yra geras ir teisingas, todėl dėl tariamai Dievui tarnaujančių žmonių daromu bjaurysčių, nenusivilk Kristumi, juk Jis atėjo ne pas minią žmonių, o būtent pas tave asmeniškai, kaip pas savo vaiką (nors ir nuklydusi). Taip pat jis iki šiol, kaip mylintis tėvas laukia tavęs grįžtant po to kai atsibos vergauti prie kiaulių gardų.

   Dar katą primenu, kad Sodomos ir Gomoros apylinkėse tuo metu taip pat buvo Vyriausiojo Dievo kunigo Melchizedeko rezidencija, (Greičiausiai, kad pats Melchizedekas jau buvo iškeliavęs pas Dievą ir buvo likusi tik jo palikta tarnavimo sistema su jo apmokytais tarnais), bet tai nesulaikė Dievo nuo totalaus sunaikinimo. 

  Dar svarbu prisiminti, kad prieš sunaikinimą, Dievas iš ten išvedė savo teisųjį Lota ir tuos ką Lotas su savimi pasiėmė. Lotas bandė pasiimti daugiau žmonių, bet jie juo nepatikėjo ir todėl pražuvo.

Šlovint Amžinąjį Dievą

Mano sielai atgaiva.

Jo stiprybėje atgimęs

Džiaugsiuos laime amžina.

Nėra nieko kas atskirtų

Mano gyvastį nuo Jo.

Nieko nėra geidžiamesnio,

Nei gyventi šalia Jo.

Šlovink Kristų

Mano siela!

Ir širdie,

Dėl Jo vien plak!

Kūne,

Vien dėl Jo gyvenki!

Prote

Kristui nusilenk!

Šiam pasaulį, tarp tuštybės,

Tik su Juo gyvent prasmė.

Meilėj Draugo ir Karaliaus,

Būti man yra garbė.

Aš žinau jog esu niekas,

Dulke gimęs, ja esu.

Viskas kuo didžiuotis verta,

Kad tapau Dievo draugu.

Jo didybės neaprėpsi,

Visata priklauso Jam.

Amžinasis mano Dievas,

Tiktai Jam aš priklausau.

Žodis pradžioje ištartas,

Kūnu tapo nuostabiai.

Jėzus Kristus, mano Viešpats,

Karaliaus mums amžinai.

Šlovink Dievą, mano sielą,

Kristaus garbę apdainuok.

Jis šlovingai nugalėjo,

Ir į pergalę atves,

Tuos kas auką Jo suvokęs,

Širdį savo Jam atvers.

Jis Tiesa ir Siekiamybė,

Ir svajonė Amžina,

Kelias Dievo link atvertas,

Rytmečio skaisti aušra.

Aš tikiu ir tuo laimingas,

Jo žodžiu vien gyvenu.

Aš kvailys visam pasauliui,

bet garbė man nesvarbu !

Man svarbu, kad Jėzus myli

Mane tokį, koks esu ...

Su broliška meilę ir rūpesčiu

Vladimiras Troščenka