Viešpats apaštalui Pauliui yra pasakęs - „.......... mano stiprybė tampa tobula silpnume' ......“ (2 Kor 12,9).
Verta atkreipti dėmesį, kad tik tada Kristaus jėga pasireiškia mūsų gyvenime, kai mes esame Kristuje Jėzuje ir savo žmogišką/pasaulietinį supratimą mariname priimdami Dievo siųstą malonę. Sąmoningai tapdami silpni, mes leidžiame Dievo jėgai tobulai veikti mumyse.
Taip pat verta įsisąmoninti, kad jei mes Dievą ir Jo Žodį priimame tik kaip filosofiją, moralinių tiesų rinkinį, gyvenimiškos patirties mokymų sąvadą, tuomet mes atmetame Dievą ir priešpastatome savo intelektualinį suvokimą, Visagalio nustatytai tvarkai. Dievas niekada nesutilps į jokius mūsų suvokimo rėmus. Jis daug didesnis ir sudėtingesnis nei mes galime sau įsivaizduoti. Todėl mums duotas vienintelis vardas po dangumi, kuriuo mes galime kreiptis į Dievą, tas Vardas Jėzus Kristus ir nėra kitų vardų. Tik Jis yra kelias, tiesa ir gyvenimas.
Jeruzalės surinkimo vyresnysis Jokūbas kalbėjo: "Geidžiate ir neturite; žudote ir pavydite - ir negalite pasiekti; kovojate ir kariaujate; neturite, nes neprašote. Jūs prašote ir negaunate, nes blogo prašote - savo užgaidoms išleisti. Paleistuviai ir paleistuvės! Ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Taigi kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešu."
Nebūkime pasaulio bičiuliais. Būkime Dievo draugais. Kiekvienas iš mūsų, gali savo savivoka pakilti virš šio pasaulio erzelynės. Tam tereikia nukreipti savo žvilgsnį nuo to kas žemiška, į tai kas Dangiška.
Žinok, kad tik žmogus turi privilegiją svajingai ir mąsliai žvelgti į dangų. Žvėrys mato tik tai kas prieš nosį ir po kojomis, į dangaus pusę jie pakelia akis tik tam, kad staugti. Visi esame susidūrę su tokiais, kurie staugia dangaus pusėn, dėl savo gyvuliško gyvenimo nesėkmių.
p.s. Tarp galvijo ir žmogaus yra tik vienas skirtumas, žmogus turi tikėjimą Dievu, o galvijui tai ne duota. Būkime silpnais pasauliui, patikėkime Kristumi ir leiskime mumyse tobulai pasireikšti Dievo stiprybei.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą