Lūkiškių aikštės šūdevras. Ar galėjo būti kitaip?

Kam kurt?

Tik nusišik ant kelio

Ir kompozicija yra.

Ir dėmesys šitam šedevrui,

Ir kritika tų kas imins.

O jei prasčiokai nesupranta,

Gilios šūdevro išminties,

Tai jų kaltė, kad neįkando,

Aukštosios meno paslapties.

Prikalk kiaušinius prie asfalto,

Ar garsiai operoj bezdėk,

Privemk ant Monalizos veido,

Ar gatvėj stūgauti pradėk.

Dabar kiekvienas šūdas menas,

Nes vis daugiau čia gyvulių,

Papūgų, avinų, beždžionių

Ir šiaip visokių asilų.


Yra tiktai dvi meno rūšys, menas kūrėjas ir menas naikintojas. Be abejo jie abu yra reikalingi. Kaip diena be nakties, taip ir naktis be dienos netenka prasmės. Pastovi diena užknis, pastovi naktis nužudys.

  Genialiausias grafitis tik tada gražus, kai jis išpurškiamas ant pilkos ir niekuo neišsiskiriančios sienos. Bet siena yra ta tvirtybė kuri laiko grafiti, jei nėra pilkos ir banalios sienos nėra grafičio kūrinio. Taip ir su bet kokia kūryba, jei ji neturi pagrindo ji yra nulis.

  1916 m. DaDa manifestas turėjo pasisekimą tik neįtikėtinos meninės išraiškos fone, kuri dėl gausos tapo pilka neįdomia monolitine siena. Tik ant šio genialaus monolito fasado, beprasmė terlionė įgavo revoliucinę prasmę. O ar turi šiuo metu Lietuvoje beždžioniaujamos „naujausios“ meno tendencijos prasmę, aišku ne, nes Lietuvoje nėra to monolito, to tvirto pagrindo ant kurio bet kokia keverzonė atrodys originaliai.

  Pav. Krantinės vamzdis būtų prasmingas tik tuo atveju, jei Nėris Vilniuje būtų išpuošta genialiais kūriniais, gyva ir pulsuojanti kūrybos vieta, o kadangi ten iki šiol (kaip ir visoje Lietuvoje) nėra nieko genialaus ir gyvybingo, krantinės arkos „revoliucingas“ protestas prieš „sustabarėjusį“ perdėm nulaižytą meną neturi jokios prasmės. Apvemk Monalizos paveikslą sulauksi pasipiktinimo, nes sugadinai genialų kūrinį, prišik ant lauko išvietės grindų - sulauksi paniekos.

  Kam mena kurt? Tai retorinis kiekvieno bandančio kurti Lietuvoje klausimas. Jis iškyla tuomet kai apsižvalgęs pamatai kokios „kurybos“ tendencijos vyrauja. Ar reikia pergyvenimo, minties, idėjos, polėkio, fantazijos, sunkaus darbo, pagaliau ar reikia nuo seno galiojusio principo „gyvenimą kuriamės patys, o poetus mums atsiunčia Dievas“ jei nori tapti sėkmingu „menininku“? Aišku ne!!! Juk pakanka primakaloti kokią minčių ir banalybių košę, nulaižyti kokiam nusenusiam meno gildijos gensekui visas galūnes ir štai - penkių žvaigždučių menas.

  Kadangi Lietuvoje nėra genialių kūrinių, beveik visi pradedantys kūrėjai, pasiduodami naujausioms tendencijoms, tiesiog kopijuoja užsieniečius, kurie užaugo genialių kūrinių apsuptyje, todėl ir tupinėja terliodami medinę lauko išvietę. O kadangi toks menas neturi vertės visuomenėje, natūralu, kad jie visokiais būdais ieško palaikymo pas meno „gensekus“.

  Tokia meno politika neturi ne tik ateities, bet ji bereikšmė netgi dabartyje, ką įrodo ir tušti poezijos festivaliai, kuriuose vieni terliotojai klausosi kitų ir kurie neturi jokios jėgos uždegti visuomenę meniniam polėkiui.

  Žodis tai neįtikėtina jėga, o štai žodis kurį murma nusenęs „gensekas“ skaitydamas iš lapelio, sukelia ovacijas tiktai jo ištikimų padlaižių tarpe. Visuomenėje tai iššaukia tik gailestį ir pasišlykštėjimą. Šio gailesčio ir pasišlykštėjimo niekaip negali pakeisti žvaigždučių kiekis, kurias gensekas ir jo jauni padlaižiai vieni kitiems yra prikabinėję ant drimbančių krūtinių.

  Tikras kūrėjas negali priklausyti sistemai, geniali kūryba neįmanoma Orvelo tvarte, todėl tie Lietuvoje kas atsakingas už meno politiką, turėtų nutraukti meno gildijų gensekų viešpatavimą užsukant finansavimą iš valstybės biudžeto.

Vilką kojos maitina, o tikrą menininką maitina ALKIS.

  Todėl jei nori būti tikru kūrėju visada užduok sau klausimą „Pūti (kaip visi), ar nepūti? „.

Pasaulį valdo ne idėjos, pasaulį valdo SIMBOLIAI.

  Lukiškių aikštės" vamzdinės kultūros" šūdevras, laimėjęs elektroninio balsavimo metu (būtent todėl ir nori įvesti balsavimą internetu, nes tada bus lengviausia įgyvendinti principą, kad laimi ne tas kas balsuoja, o tas kas skaičiuoja), tai dar vienas spjūvis visai Lietuvai į veidą, žaliais skrepliais. Galėsime prie šios raudų sienos (kalvos), pelenais apsibarstę galvas, į tarpus kaišioti raštelius su savo norais. Tik kaišiodami prisiminkite - šuns balsas į dangų neina. Žmonės kurie leidžia su savim elgtis kaip su gyvuliais, yra verti gyvuliškų simbolių.

  Sodybėlė, valstybės tarnybėlė, geras šeimininkas. Ko dar lietuviui reikia? Svarbu, kad manęs neliečia, o visa kita nesvarbu.

  Protestuoti? O su kuo? Paskutinis lašas privertęs mane emigruoti į Angliją buvo bendražygių niekšybės patirtis, bandant padėti engiamiems Vaidotų geležinkelio stoties darbininkams. Tuo metu dar buvau Lietuvos geležinkelio respublikinės profsąjungos pirmininku. Vaidotų stoties darbininkai atsiuntė pas mane delegaciją, nes turėjo problemų su mažais atlyginimais, nuimamais priedais ir pastoviu pasityčiojimu. Sėdėjome pas mane name Vilniuje (tuo metu nomenklatūrinės šiukšlės dar nebuvo per teismus jo iš manęs atėmę), jie skundėsi ir prašė padėti ką nors daryti. Sutikau padėti, bet pareikalavavau, kad surinktu parašus iš visų darbuotojų, jog jie tikrai eis iki galo ir mes skelbsime streiką. Po kelių dienų man atnešė 193 darbininkų pasirašytą protokolą, jog bus skelbiamas "įspėjamasis" streikas. Su šiais dokumentais aš kreipiausi į Lietuvos geležinkelių administraciją. Socdemų statytinis, Lietuvos geležinkelių generalinis direktorius, Stasys Dailydka, ignoravo mūsų reikalavimą, nes puikiai suprato, kad Lietuvoje įstatymais yra faktiškai uždrausti streikai. Tuo tarpu aš žinojau, jog Lietuva yra pasirašiusi tarptautines konvencijas dėl darbuotojų teisių (tame tarpe ir streiko), todėl aš per daug nesijaudinau ir buvau pasiruošęs ilgiems teisminiams ginčams, bet jau po streiko. Asmeniškai prisiimdamas visą teisinę atsakomybę viešai paskelbiau, jeigu nebus patenkinti darbininkų reikalavimai dėl atlyginimo ir darbo sąlygų, streikas bus ir nurodžiau datą. Kuomet valdanti socdemų partija pamatė, kad streikas neišvengiamas, buvo duota komanda ir į Vaidotų stotį buvo nusiųsti teisininkai, geležinkelių administracijos vadai ir teisėsaugos pareigūnai. Jie puikiai žinojo, kad manęs jie nenupirks ir nepalauš, todėl pradėjo terorizuoti darbininkus. Man pastoviai skambino Vaidotų stoties profsąjungos pirmininkas ir informavo, jog darbininkai laikosi ir tikrai neatsitrauks. Vaidotai yra pagrindinė krovinių paskirstymo stotis, todėl sustojus jai, sustotų visas geležinkelis. Pradėjau gauti grąsinančias žinutes, buvau iškviestas į policiją, gąsdinamas dėl pasekmių ir pan. Žiniasklaida pradėjo informacinę kompaniją "Streikas Vaidotuose, šantažas ar diversija". Visiems aiškiai pasakiau, įvykdote darbininkų reikalavimus, streiko ne bus. Vienas iš reikalvimų buvo dvigubai pakelti algas. Gavau kvietimą į teismą. Puikiais supratau, jog teismas uždraus streiką, bet buvau pasiruošęs ignoruoti šį sprendimą ir po streiko tęsti visus teisinius ginčus. Kai su savo teisininkais atėjau į teismą, buvau priblokštas. Nes geležinkelio advokatai iškarto pateikė Vaidotų geležinkelio stoties visų darbuotojų pasirašytą raštą teismui, jog jie jokio streiko nenori, o visa šią "aferą" streikuoti sugalvojo pats Vladimiras Troščenka tam, kad užsidirbti politinių dividendų. Va taip. Paėmęs šį popiergalį, su nusivilimu radau tarp pasirašiusiųjų ir tų aktyvistų pavardes, kurie mane ilgai ikalbinėjo pradėti streiko procedūrą. Po teismo paskambinau jiems ir išgirdau jog geležinkelio administracija visiems darbininkams jau pakėlė 15 procentų algas ir po naujų metų pažadėjo dar pakelti. Nieko jiems nebesakiau. Tiesiog padėjau ragelį ir oficialiai pakelbiau jog streiko ne bus. Po šio švykio susirinkau šeimą, pasiėmiau savo paraližuotą tėvą ir išvažiavau iš Lietuvos (viena lengvaja mašinėle, į kurią sutilpoms mes visi ir mūsų likusi po teismų manta). Daugelis tų žmonių, kurie pasirašė prieš mane raštą, labai greitai buvo išmesti iš darbo. Bet tai jau nesvarbu.

    Lietuviai nesugeba susivienyti protestui ir labai greitai išduoda savo protestinio judėjimo lyderius. O be lyderių nėra jokio judėjimo, tai sena kaip pasaulis žydų valdymo taisyklė galvijams "ištiksiu piemenį ir avys išsisklaidys". Todėl visiems yra kalama, nereikia jokių lyderių, viską darykite "kolegialiai", o kai nėra lyderio, žmonių bendrija tampa BANDA, kurią labai lengva supjūdyti ir išsklaidyti. Skaldyk ir valdyk.

p.s.   Parodykite man tą lyderį Lietuvoje, aplink kurį galėtume susiburti protestui prieš Lietuvos simbolių išniekinimą? Nėra. O jeigu toks iškils, ar sugebės lietuvių bendruomenė jį apginti? Vargu bau. Todėl nusivalykite skreplius nuo veido ir eikite dirbti galvijai "vardan TOS". Nepergyvenkite, jums į lovį įkrės jovalo, kad augintumėtės svorį iki to laiko, kada ateis (s)kerdžius

Kada sulauksime žydų prezidento atgailos ir atsiprašymo Lietuvos Seime?

   Šiandien daug kalbama apie "Holodomorą". Tai siaubingas nusikaltimas žmoniškumui. Po 1917 metų, didžiosios žydų revoliucijos Rusijoje, pradžioje buvo išžudyti ir apiplėšti turtingieji šios šalies gyventojai. Visos priplėštos vertybės plačia upe ištekėjo į JAV Manheteną, pas ten esančią žydų diasporą. Didžiausia Rusijos turto dalis priklausė Caro šeimai, todėl, kad neliktų netgi bandančių pareikšti pretenzijas į išvogtą turtą, žydai žiauriai išžudė visa Rusijos Caro šeima, kartu su mažomis dukrytėmis ir tarnais. Kai nebelko turtingųjų Rusijoje, valdantis žydų režimas, nukreipė savo plėšikavimą į taip vadinamus "kaimo buožes". Buvo išžudyta milijonai žmonių (jų supratimu gojų/gyvulių), ne tik badu "Holodomoru", bet ir lageriais bei sukilimų malšinimu. Didžiausi sukilimai ir kraujo upės buvo Rusijos sibire.

   Bet tai buvo ne pirmas pasaulyje "holodomoras".

  Pirmajį "holodomorą" pasaulyje, žydai surengė Lietuvoje, po prijungimo prie Rusijos imperijos.  Pagal susitarimą su Austrija ir Prūsija, prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos, caro rūmuose buvo šokiruoti kiek tose teritorijose žmonės išgeria alkoholio. To laikotarpio statistika mums rodo, jog Lietuviai išgerdavo 10 kartų daugiau grynojo alkoholio nei kitose Rusijos imperijos dalyse esantys žmonės. Kadangi Rusų caras suteikė Lietuvą valdančioms bajorkiaulėms visišką laisvę gyventi pagal savo nustatytą tvarką, niekas Caro administracijoje per daug nesirūpino nusigeriančiais senosios Lietuvos gyventojais iki to laiko kol Lietuvos  žmonės masiškai pradėjo mirti iš bado. Neapsikentęs Caras Povilas Pirmasis, 1800 metais nusiuntė savo patikėtinį  Deržaviną Gavriilą Romanovičių išsiaiškinti, kas tose naujai prijungtose teritorijose dedasi. Atvykęs Deržavinas buvo paklaikęs dėl to ką pamatė. Visų pirma šią teritoriją valdančios bajorų atmatos masiškai ir sadistiškai tyčiojosi iš savo valdinių. To meto Švonderiai, Zurofai, Vynokurai, Zingeriai, Abromavičiai, Furmanavičiai, Hodorkovskiai ir pan. Lietuvos bajorams mokėdavo „otkatus“  už įstatymą pagal kurį kiekvienas valstietis Lietuvoje privalėjo išgerti pas žydą karčemoje tam tikrą kiekį alkoholio (tokio įstatymo nebuvo niekur pasaulyje tik Idišlande - Lietuvoje). Kas negerdavo pas žydą, tam būdavo skiriamos administracinės baudos, panašiai kaip dabar norima bausti už atsisakymą skiepyti žydiškais skiepais savo vaikus. Tuo metu, tai taip pat buvo daroma praščiokų labui. Alkoholis juk labai tinkamas kraujui valyti, todėl kaip tada taip ir dabar gojų vadai, sėdintys valdžioje, rūpinasi ne kuo kitu, o mūsų ir mūsų vaikų sveikata. Vsio zakonno GOJAI. Žydas karčemoje ne prie ko, juk patys gojų bajorai tokią tvarką nustatė. Žydas tiktai BE PYKČIO ir nuosekliai vykdo valstybėje galiojančius įstatymus. Tam, kad palaikyti "tvarką", beveik visose dvaruose buvo statomos viešos kartuvės, kuriose būdavo kariami žydiškiems įstatymams nepaklūstantys lietuviai. Pirmas su tokia "tvarka" pradėjo kovoti rusų Grafas Potiomkinas Minsko gubernijoje, jis įsakė nugriauti kartuves jo valdose ir bausti jei rasdavo kartuves pas kokią atmatą - bajorą.  Atlikęs tyrimą Deržavinas nustatė, kad Lietuvos kaimiečiai visiškai nustekenti, valgydami virta žole su trupučiu miltų ir kruopų, nes žydai pasiima visą derlių pas bajorus spirito varykloms. Taip pat Deržavinas ataskaitoje stebėjosi tuo, kad Lietuvių valstiečiai buvo visiškai nesugebantys priešintis, jie tiesiog nuolankiai (veršiškai) priimdavo savo vergišką padėtį ir net nebandė prieštarauti žydiškai eksploatacijai, nuolankiai atiduodami savo vaikus tarnauti (vergauti) žydams (pamenate daina "Šalia kelio karčiama" apie žydų karčemoje tarnaujančią lietuvių mergelę kurią šinkorka pardavinėjo kareiviams po tris rublius).

    Caras Povilas Pirmasis suteikė Deržavinui valdžią konfiskuoti grūdus pas žydus ir perduoti juos iš bado mirštantiems Lietuvos valstiečiams. Deržavinas nuosekliai atliko savo darbą, už ką nedelsiant žydų buvo apskųstas. Žydai, kaip jiems įprasta meluodami, apšmeižė Deržaviną Carui. Buvo pristatyta visa eilė melagingų liūdininkų, bet po prokuroro atlikto tyrimo visi žydų kaltinimai buvo atmesti.

   Rusai tuo metu išgelbėjo Lietuvius nuo bado ir po to žydai nebedryso taip akivaizdžiai tyčiotis iš Lietuvių, bet po šimto metų nuoseklaus pasiruošimo jie sunaikino pačią Rusijos imperiją, ją apiplėšė ir surengė ne vieną „Holodomorą“ , baisias valstiečių žudynes ir vergais paverstų žmonių Gulagus pačioje Rusijos teritorijoje.  Viso to vadai ir ideologai buvo būtent Idišlando – Lietuvos žydai, kurių užkratas po Lietuvos prijungimo pasklido po visą Rusiją.

  Be abejo, visą šią baisybę vykdė nedidelė dalis žydų tautos atmatų. Greičiausiai tarp jų buvo daugelis, kurie nepritarė lėtoms ir kankinamoms lietuvių tautos žudynėms ir turbūt buvo netgi tie, kurie gelbėjo lietuvius nuo bado. Tuos žmones reikėtų surasti ir apdovanoti bent jų palikuonis kaip pasaulio teisuolius, gelbėjusius lietuvius nuo lėto genocido. Bet taip pat reikėtų aiškiai įvertinti ir visą tai vykdžiusių atmatų darbelius. Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas atsiprašė už lietuvių tautos išgamų darbus antrojo pasaulinio karo metu. Dabar eilė Izraelio prezidentui atsiprašyti lietuvių tautos už tas lėtas ir kankinančias bado žudynes, kurias jų gentainiai surengė tautoje, kuri vienintelė visame pasaulyje neturėjo savyje antisemitizmo. Apie tai, kad lietuviai iš prigimties ne antisemitai, liudija ir pati Lietuvių kalba, kurioje žydai (skirtingai nei kitose tautose) vadinami gerybiškai - žydas nuo žodžio žydėti. Žydelis, Žydukas, Žydaitė netgi žodis Žydelka, visada asociavosi su išmintinga moterimi galinčia patarti ar pagydyti.

  Kada sulauksime žydų prezidento atgailos ir atsiprašymo Lietuvos Seime? Nežinau. Bet net jeigu nesulauksime, reikia apie tai nuolat kalbėti, nes dabartinis Lietuvos teritorijos valymas, yra to senojo "holodomoro" tęsinys. Būtina nedelsiant stabdyti tas žydų tautos atmatas, kurios visa tai nuosekliai per įstatymus organizuoja, o kadangi patys lietuviai nesugeba gintis (nuolankiai atiduodami savo mergaites ir berniukus tarnauti į naujasias karčiamas - valstybės tarnybą naikinančią pačia Lietuvą) žydai patys turi sudrausminti savo nusikaltėlius ir atsipraštyti už jų nusikaltimus lietuvių tautai. 

Kodėl tu biednas? Nes durnas. O kodėl durnas? Nes labai mokytas.

   Kiekvieno žmogaus gyvenimo pagrindas ir tolesnė savo asmens statyba, yra tai, ko tave išmoko aplinka. Pradžioje tėvai, vėliau draugai, mokykla, univeras, žiniasklaida, socialiniai tinklai t.y. visa tai kas tave supa. Jei žmogus turi bent kiek smegenų (aš čia nekalbu apie selfisnukį feisbuko vienaląstį planktoną), tuomet aiškiai suvokia, kad jokios savo nuomonės jis ne turi. Jis turi tik tai, ką pakrauna į jį aplinka ir pas jį yra tik du pasirinkimai gyvenime. Pirmas, pritarti tam, ko jį moko ir uoliai siekti pasisekimo esamoje sistemoje. Arba antras, prieštarauti ir uoliai griauti nesukuriant nieko naują. Kodėl nieko naują? Nes išgriovęs tai kas buvo pastatyta, tu nieko naują nesukursi, tik pradėsi atstatinėti tą patį, bet jau išdidžiai šiai "naujai" statybai vadovaudamas ir vadindamas tuos pačius (ankščiau nekęstus) reiškinius, kitais vardais. Vardan "naujos" statybos, tu be abejo panaudosi įprastus ginklus: tau prieštaraujančių nuomonių niekinimas, savo priešininkų žlugdymas, protekcionizmas, privilegijos, korupcija (pavadinkime tai lobizmu) viskas tas pats kuo tu kaltinai senąją sistemą. Puikiai tą matome mūsų "nepriklausomos", "lygios tarp lygių", "broliškų tautų šeimoje klestinčios", euro zonoje esančios (kaip ir sovietinis rublis, euras niekuo išskyrus aklu pasitikėjimu neparemtas), Lietuvos Europos Socialistinės Respublikos pavyzdžiu.

   Tai visuotinė bendrabūvio taisyklė. Siekiant tvarkyti bendruomenę visada siekiama to pačio (valdžios ir gerovės), tais pačiais metodais, tik suteikus tam kitokius pavadinimus ir lozungus. Pirmają vestuvių naktį yra tik vienas siektinas rezultatas, o kokiais metodais tai daryti ir kaip visą tą procesą įvardinti, tai visiškai nesvarbu.

  Nieko nauja po saule.

   Šioje "griovimo ir statymo" bakchanalijoje laimi tik tas, kas stebi iš šono ir padeda. Pradžioje padeda griauti, o vėliau padeda statyti. Ši "pagalba" niekada nebūna altruistinė.

  Vienas dalykas jungia visas griovimo iniciatyvas. Griovėjai visada yra tik MOKYTI ir save labai protingais įsivaizduojantys asmenys. Taip pat, vienodas ir šių MOKYTŲ asmenų likimas. Tie kurie išlieka gyvi po griūties, tampa bebalsiais vergais tų, kurie visą tai stebi iš šono ir "padeda" statyti "naują" realybę.

  Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis. Tai pagrindinis įrankis padaryti tave kvailiu ir įteigti jog tu esi labai protingas. O kvailys, kuris įsivaizduoja jog yra protingas, yra pats lengviausias grobis paverčiant jį amžinu skolininku ir kaip pasekmė - vergu. Apsižvalgyk, kiek dabar esi skolingas? Net jei asmeniškai nesiskolinai, tavo vardu vis viena pasikolino MOKYTI "profesionalai". Tavo ir tavo vaikų skola auga kas dieną. Nes MOKYTOS blondinės nėra išmokytos, iš kur daugiau gauti pajamų. O kada skola pasieks kritinę ribą, tuomet vėl reikės MOKYTŲ protingų altruistų, kurie sugriaus šią "supuvusią sistemą" ir entuziastingai pradės statyti naują. Juos "labai mokytus ir protingus" dabar pusalkanius laiko rezerve, kai ateis laikas jiems suteiks ir pinigus ir informacinį foną, tam, kad jie pradėtų griauti..

Kodėl durnas? Nes biednas. O kodėl biednas? Nes esi SVETIMŲ mokomas.

Kodėl tiek prisiveisė "aplikosaugininkų", "paveldosaugininkų", "statybosauginikų" ir kitokių ...saugininkų? Atsakymas filmuke.

Skvernelis neteisus. Lietuva ne policinė valstybė, tai "vertuchajų" valdomas lageris.

 
   Šiandien perskaičiau straipsnį jog Lietuvoje vis mažėja norinčių kurti verslą. Natūralu. Reikia buti visiškai atšalusiomis smegenimis tam, kad verslą daryti lageryje, kuriame prižiūrėtojai "vertuchajai"  turi neribotą valdžią tave sunaikinti. Kiekvienas mulkis su pažymėjimu, vien dėl savo inorio, gali tavo viso gyvenimo verslą paversti griūvėsiais.

   Tokioje sistemoje augantis protingas jaunimas siekia pabėgti iš lagerio, o kvailas ir ivairiais protiniais negalavimais sergantis - užimti kuo aukštesnę poziciją "vertuchajų" hierarchijoje.

   Mane ir mano šeimą priglaudusioje Anglijoje, jei ateina verslo patikrinimas (tai labai nedažnas atvejis, daugelis verslininkų per visą gyvenimą nėra matę nei vieno patikrinimo), jis vykdo tyrima (labai ilgai ir nuobodžiai) viskas labai delikačiai, kas kartą atsiklausiama ir tikrintojų atvykimai iš anksto planuojami ir derinami, kad netrugdyti verslo. Tuomet, jei tikrintojas nusprendžia, kad yra LABAI AIŠKŪS ĮRODYMAI, jog verslas padarė kokį nors pažeidimą, pradžioje surašo reikalavimus ištaisyti pažeidimus. Tik tuo atveju, jei pažeidėjas piktybiškai nevykdo nurodymų, tikrintojas perduoda byla teismui ir tik teismas sprendžia del baudos, ar kokiu nors ribojimu.

   Tuo tarpu "Gulago profesionalų" administruojamame lageryje, jei koks mulkis is "sodros", VMI ar "vertuchajų" "šestiorkių"/anstolių kontorų nusprendė tau pinigus areštuoti, uždėti baudą ar sustabdyti veiklą ir oplia, gali paskiau kelis metus teistis, kol tavo verslas visai numirs. Net tuomet, jei teismas pagaliau nuspręs, jog tu teisus, "vertuchajų" "šestiorkė" net neatsiprašys ir tuo labiau niekas neatlygins žalos.

  Prieš tris dienas nuvariau savo mašiną į kaiminystėje esantį lietuvio autoservisą. Kol darbuotojas tvarkė mašiną, mes su savininku bendravome gukšnodami kavą. Verslininkas prasitarė, jog su šeima nori grįžti į Lietuvą, ilgesys daro savo. Jo žodžiais, jis įgavo patirties, turi pakankamai pinigų, todėl nusipirks namą ir atidarys verslą Lietuvoje. Aš tiesiog pirštu parodžiau jam į jo serviso kampe stovintį, tepalais kūrenamą, centrinio šildymo katilą. Jis paklausė, ką aš tuo noriu pasakyti. O tai, kad Lietuvoje, jei tavo servise tikrintojai surastų tokią krosnelę, gautum apvalią baudą, ne tik už krosnelę, bet ir už nelicenzijuotą veiklą atliekų utilizavime. Nesvarbu, jog tokie katilai net nedūmina ir jų poveikis aplinkai yra mažesnis nei seno dyzelinio automobilio variklio išmetamų dujų. Svarbu, kad tikrintojams būtų pagrindas tave terorizuoti. Ant jo stalo stovinčiame kompiuteryje atidariau straipsnį "Aplinkosaugininkai vykdo reidus pagal planą "garažiukas". Dar paklausiau, ar Angliška VMĮ, SODRA, aplikosaugininkai, higienosaugininkai, "teisingo plaukų ant subinės augimo" specialistai tave nors kartą per dešimt metų tikrino? Ne. Ar dabar tu turi mokėti mokesčius valstybei jei nieko neuždirbi? Ne. Ar PSD (privalomas sveikatos draudimas) tau bus užkrautas, jei tu sustabdysi savo verslą ir nutarsi keliems mėnesiams išvykti pailsėti kur nors? Ne. Ar turėjai lankyti kokius nors privalomus mokamus kursus prieš pradedant vadovauti savo įmonei? Ne. O licenziją ardomiems (utilizuojamiems) tavo galiniame kieme automobiliams ar turi? Ne, jų čia nereikia. Ar tau gręsia baudžiamoji atsakomybė jeigu suklysi vykdydamas savo įmonės buchalterinę apskaitą? Ne. Ar Bankas čia Anglijoje ima mokestį vien už tai, kad tu turi sąskaitą, pervedi pinigus, išėmi ir įneši grynuosius į sąskaitą arba paprašai išrašo? Ne, Anglijoje visa tai nemokamai. Ar tu, vaikų mokykloje, moki už kokias nors pratybas, klasių remontus, tušinukus, vaizdinę medžiagą ir pan.? Ne. Ar tave kada nors čia Anglijoje sustabdė policininkas vien dėl to, kad yra "reidas" arba jam tai norisi? Ne, per visus dešimt metų nei karto nestabdė. Pagaliau ar tu esi tikras, kad nusipirkęs namą Lietuvoje, po kelių metų nebūsi išmestas į gatvę, o tavo namas nugriautas, nes kokiam nors "vertuchjui" pasirodys jog tai "neteisėta statyba", nėra kokio nors "specialisto" parašo? Galėsi tada teistis iki pamėlynavimo dėl žalos atlyginimo, o kai priteis, vis vieną "vertuchajai" išmokės tą žalą iš tavo ir iš kitų lagerio kalinių surenkamų mokesčių. Jei viso to pasiilgai, tuomet pirmyn į išsvajotąją tėvynę.

   Tikiuosi jis nepadarys klaidos.

p.s.  Kartą pas seną ūkininką atėjo aplinkosaugininkas patikrinti ūkio. Parodė pažymėjimą ir informavo, jog jis turi teisę tikrinti viską. Ūkininkas atsakė, kad jis gali vaikščioti kur tik nori, bet į už namo esantį aptvertą lauką jam eiti negalima. Aplinkosaugininkas dar kartą išėmė pažymėjimą ir arogantiškai atkišęs ukininkui prie veido iškošė: "Šitas pažymėjimas man suteikia teisę būti kur tik aš noriu". Ūkininkas tik gūžtelėjo pečiais ir nuėjo dirbti savo darbų. Be abejo, aplinkosaugininkas iškarto nuėjo ten, kur jam draudė ūkininkas. Po kelių minučių pasigirdo riksmas. Ūkininkas priėjo prie tvoros ir pamatė, kaip aplinkosaugininkas klykia ir skuodžia per lauką nuo įsiutusio buliaus. Ūkininkas pradėjo šaukti aplinkosaugininkui: "Gerbiamasis, kur tavo pažymėjimas?! Tu jam savo pažymėjimą parodyk, pažymėjimą!

Parašęs šį tekstą prisiminiau savo seną eiliuką, kuris gimė prieš emigruojant iš Lietuvos:

Lietuvos puons

Nusiperdęs, pasiražės
Ima lovoj mergą gražią

Iš medžioklės, po baltos
Raugas sklinda iš burnos.

Snukis raukšlėm suraitytas
SnArgliu nagas nudažytas.

Letenom apglėbęs paną
Riaugėdamas garsiai stena,
Ponas naujas Lietuvos,
Ruošias darbui vardan tos.

Agronomas, kolūkietis
Konservatorius darbietis
Ir socdemas ir valstietis,
Jis yra dabar visur,
Ir be jo jau niekada,
Nepraeis čia niekas, ne.
Be jo parašo ir blato
Niekas nieko čia nestato.

Viskas yra dabar jų,
Komisarų modernių.
Teismas, seimas ir ponia
Ta kuri jau KITOKIA.
Prokūrorai ir teisėjai
Merai ir jų patarėjai.
Ir profsąjungų vadai,
Tai elitas Lietuvos,
Plūdūriuojantis virš jos.

Tokia toj kūdroj tvarka,
Šūdas plauko aukštumoj,
Auksas būna gilumoj,
O per vidurį yra, negyvenama zona.

Koks moralas yra čia:

Kai galvijai valdžioje,
Nėr kas veikti šalyje.
Jei purve nenori būt,
Pasistenk iš ten pasprukt.

Seksualinių skandalų mada. Imk arfą, valkiokis po miestą, kekše užmiršta!

  Ar tai nauja kuomet vystančios arba netalentingos kekšės, apkaltina padorius vyrus seksualiniu priekabiavimu? Aišku ne. Prisiminkime šventajį Juozapą. Tai buvo Dievo žmogus, kurį broliai Izraelitai pardavė už dvidešimt sidabrinių į vergystę Izmaelitams (arabams), o tie savo ruožtu perpardavė jį į Egiptą. Ten jis tapo vieno Faraono valdininko vergu ir Dievo palaimintas pradėjo valdyti visus šio valdininko namus. Nerami kekšė, valdininko žmona (viena pirmųjų feminiščių), nutarė suvilioti jaunajį gražuolį Juozapą.

     (Pradžios knyga 39,7-20) Juozapas buvo dailiai nuaugęs ir gražus.  Po kiek laiko jo šeimininko žmona užmetė akį į Juozapą ir jam tarė: „Pagulėk su manimi“. Jis atsisakė. „Štai, – jis tarė savo šeimininko žmonai, – man esant čia, mano šeimininkas niekuo nesirūpina namuose. Sudėjo man į rankas visa, ką turi. Šiuose namuose jis nėra viršesnis už mane, nėra nieko, kas nebūtų man pavesta, išskyrus tave, nes tu esi jo žmona. Kaipgi aš galėčiau taip nedorai pasielgti ir nusidėti Dievui?“  Nors ji meilinosi Juozapui diena iš dienos, jis nesutiko su ja pagulėti ar su ja bendrauti. Tačiau vieną dieną, jam atėjus į namus atlikti savo darbų, viduje nesant kitų namiškių, ji įsikibo į jo drabužį, sakydama: „Pagulėk su manimi!“ Bet jis ištrūko ir išbėgo laukan, palikdamas savo drabužį jos rankoje. Kai ji pamatė, kad jis, palikęs savo drabužį jos rankoje, išbėgo laukan, susišaukė savo tarnus ir jiems sakė: „Tik pasižiūrėkite! Atvedė pas mus hebrajų mums įžeisti! Jis įsibrovė pas mane su manimi pagulėti, bet aš šaukiau kiek galėdama. Išgirdęs mane klykiant visu balsu, jis paliko savo drabužį prie manęs, atsitraukė ir išbėgo laukan“.  Drabužį ji pasidėjo prie savęs, kol parėjo namo jo šeimininkas. Tuomet ji papasakojo jam tą patį, sakydama: „Tas hebrajus vergas, kurį tu pas mus atvedei, įsibrovė manęs įžeisti, bet kai aš tik pakėliau balsą ir pradėjau šaukti, jis paliko savo drabužį prie manęs ir išbėgo laukan“. Kai jo šeimininkas išgirdo savo žmoną sakant: „Taip ir taip su manimi pasielgė tavo tarnas“ , – jis užsidegė pykčiu. Šeimininkas Juozapą suėmė ir įmetė į kalėjimą, kuriame buvo laikomi karaliaus kaliniai.

  Primenu, vėliau Juozapas tapo antru po faraono žmogumi Egipte. Seksualinis skandalas turėjo tik teigiamą įtaką jo gyvenimui. Jis suprato, su kuo reikia turėti reikalų, o su kuo ne.

  Dabar grįžtam prie nūdienos. Ar įsivaizduojate kokį šansą šių skandalų mada suteikė visokioms neramioms kekšaitėms tapti įžymiomis? Juk užtenka pasakyti jog jis priekabiavo ir viskas. Bandysi teisintis - kaltas kuilys bando išsisukinėti, tylėsi - kaltas bailys, tyli ausis suglaudęs. Svarbu surasti tinkamą, įžymų, talentingą objektą ir vualia, tu nugriebei savo penkias minutes šlovės. Tiesiog stebėkite kokios moterėlės tapo "aukomis". Jų yra tik dvi rūšys.  Pirmos, tai atstumtos ir įžeistos netalentingos pilkosios pelės tokiu būdu bandančios išgarsėti (rašo angliškai, kad ant bangos iššokti į tarptautinius vandenis). O antros, tai senstančios ir pamirštos kekšės, bandančios vėl atkreipti į save dėmesį. Padorios moterys šioje bakchanalijoje nedalyvauja.

  Neko nauja po saule, tuo labiau, kad šiuolaikinė švietimo (beždžionių dresiravimo) sistema tiesiog skatina tokį elgesį. Kartą skaičiau mūsų žymiojo profesoriaus Tomo Venslovos interviu apie tai, kad JAV universiteto profesorių neįmanoma išmesti iš darbo, na nebent (jo žodžiais) tu VIEŠAI išprievartautum studentę ir ne bet kokią, o ji turėtų būtį mažiausiai Klintono dukra (interviu metu Klintonas buvo JAV prezidentas). Vilniaus studentų miesteliai seniai tapo pigiais viešnamiais, kuriuose studentės iš kaimų būtent tokiu būdu siekia karjeros ir užsidirba pragyvenimui, na ir be abejonės pamalonina senus profesorius už gerus pažymius (Kaip manote iš kur šis pasibaisėtinas kekšynas mūsų valstybės tarnyboje?). Inteligentiškų beždžionių tarpe, tai tapo gyvenimo norma. Man ausys raudonuodavo, kai klausiau "inteligentiškų porų" pokalbius, jog kas čia tokio vardan karjeros paišdykauti, juk ne pas vieną nesusitrins, o gerovė vis vieną eina į šeimą. Siaubas. Kvailoms mergaitėms įteigiama jog "žvaigždėtas dangus geriau matomas gulint ant nugaros", kai tik jos puikiai įvaldo šį, karjeros ir asmeninės gerovės siekimo mechanizmą, staiga susiduria su realybe, dar reikia ir šiokio tokio talento siekiamame darbe. Talento nėra, o tavo kekšystės sugebėjimais talentingas vyras nesidomi, na tada įsižeidimas ir viešas skandalas. Bent taip aš jam atkeršysiu.

P.s. Viskas praeis ir susigulės. Kekšės atsidurs ten kur ir turi būti - istorijos šiukšlyne, o šmeižiami talentigi vyrai įgaus pamoka ir toliau dirbs savo darbą, nes  talentas skirtingai nei kekšystė, yra ilgalaikio vartojimo produktas. Abraomas Linkolnas yra pasakęs:
"Mano gyvenimo patirtis man aiškiai parodė, jog žmonės neturintys trūkumų, kaip taisyklė neturi ir jokių privalumų."

Какую водку выбрать?

Пришёл,стою качаюсь,
На выбор озираюсь.
Пятьсот сортов водяры
На полках предо мной.

На этикетках лавры 
И разные составы
И градус, и приправы                                                                 
В реале-всё отстой!

Из ржи или пшеницы,
Фильтрована-ль водица?
Рецепты мировые,
А как откроешь-гной!

Я - Буриданов ослик,
Стою и не решаюсь;
Какую водку выбрать,
А мож пойти домой?

На магазинных полках,
Дерьма теперь до холки,
Но настоящей водки
Не сыщешь со свечой.

А по-сему плевал я
На эти "изобилья",
В сортах говёной водки
Не разбираюсь я.

Поеду лучше к деду,
Где самогон из хлеба,
Который можно смело,
За здравие, поднять.

Nebūk kaip arklys ar mulas, neturintis proto, kurio narsas tramdomas žąslais ir kamanomis, nes kitaip jis tau nepaklus

Karaliaus Dovydo poema


Laimingas, kam nusižengimas atleistas,
kuriam nuodėmė dovanota.
Laimingas žmogus, kurio VIEŠPATS nelaiko kaltu,
kurio dvasioje nėra apgaulės.

Kol aš neišpažinau nuodėmės,
mano kaulai dilo nuo mano nuolatinių dejonių.
Juk dieną ir naktį mane slėgė tavo ranka, –
man jėgos išseko kaip nuo vasaros karščių.
Tada išpažinau tau savo nuodėmę,
nebeslėpiau savo kaltės.
Tariau: „Išpažinsiu savo nusikaltimus VIEŠPAČIUI“, –
ir tu, atleisdamas man nuodėmę, pašalinai kaltę.
Užtat prireikus melsis tau
kiekvienas ištikimas žmogus;
nors grėsmingi vandens išsilies, jo nepasieks.
Tu esi mano pastogė, –
ištrauki mane iš vargo,
apsupi džiugiais išganymo šūkavimais.

VIEŠPATS sako: „Mokysiu tave
ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti;
tau patarsiu, lydėdamas tave akimis.
Nebūk kaip arklys ar mulas, neturintis proto,
kurio narsas tramdomas žąslais ir kamanomis,
nes kitaip jis tau nepaklus“.
Nedorėlis turės daug kentėti,
bet tą, kuris VIEŠPAČIU pasitiki,
lydės ištikima meilė.
Būkite linksmi VIEŠPATYJE
ir džiūgaukite, teisieji,
šūkaukite iš džiaugsmo,
visi doros širdies žmonės!