Klausykis VIEŠPATIES žodžio, Izraelio tauta, nes VIEŠPATS traukia į teismą krašto gyventojus.
„Dorumo, ištikimos meilės ir Dievo pažinimo nėra! Kreiva priesaika, melagystė, žmogžudystė, vagystė ir svetimavimas įsigalėjo, kraujo praliejimas po kraujo praliejimo. Todėl kraštas rauda, visi jo gyventojai gaišta ir žūva drauge su laukų žvėrimis, padangių paukščiais ir jūrų žuvimis. Tačiau niekas tenesmerkia, niekas tenekaltina.
‘Aš kaltinu tave, kunige! Tu klupsi dieną, ir pranašas su tavimi klups naktį, o aš sunaikinsiu tavo motiną.
Mano tauta naikinama, nes jai stinga pažinimo; kadangi tu atmetei pažinimą atmesiu tave kaip savo kunigą; kadangi tu užmiršai savo Dievo mokymą, užmiršiu ir aš tavo vaikus.
Juo daugiau jų buvo, juo labiau jie man nusidėjo, išmainė savo garbę į gėdą. Jie minta mano tautos nuodėme ir godžiai trokšta jos kalčių.
Ir tautą, ir kunigą nubausiu už jų kelius, atlyginsiu jiems už jų darbus. Jie valgys, bet nebus sotūs, jie kekšaus, bet vaikų neturės, nes paliko VIEŠPATĮ ir atsidavė kekšystei.
Vynas, senas ir jaunas atima protą. Mano tauta atsiklausia rąstigalio. burtų lazda jiems išburia. Kekšystės dvasia juos nuvedė į klystkelius; palikdami savo Dievą, jie elgiasi kaip kekšės. Jie skerdžia aukas ant kalnų keterų, degina smilkalus ant kalvų po ąžuolu, po tuopa ir po terpentinmedžiu, nes jų pavėsis malonus. Todėl ir jūsų dukterys elgiasi kaip kekšės, ir jūsų marčios svetimauja! Nebausiu jūsų dukterų, kai jos elgiasi kaip kekšės, nei jūsų marčių, kai jos svetimauja, nes patys vyrai susideda su paleistuvėmis ir skerdžia aukas su šventyklų kekšėmis.
Taip tauta be proto eina į pražūtį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą