Po pokalbio su asilu.

Norėčiau jūs pasiųsti,
Bet jūs jau ten ir esat,
Todėl tolesnės kalbos,
Praranda visą prasmę...

Štai kaip turi atrodyti ir kautis tikras vyras !!!

   Šiandien internete radau retą šiais laikais tikrą kovotoją - Rojų Nelsoną. Alaus pilvuku ir tikro vyro barzda besididžiuojantis kaimo vyras iš JAV.

   Barzda ir vyriškas pilvas per amžius buvo ir yra laisvo žmogaus atributas. Bebarzdžiai, bepilviai laibuoliai tai visada buvo arba geltonsnapiai vaikigaliai arba paniekinti vergai arba tiesiog ligoniai.

Šventinio mitingo mikrofonas

Stovi žmogelis prieš minią,
Radęs dėkingas ausis,
Seilėmis į mikrofoną,
Spjaudo jis savo mintis.

Ošia banda sužavėta,
Kelia į dangų balsus,
Ir pakylėta esybę,
Gaudo seilėtus žodžius.

Keičia burnas mikrofonas,
Springdamas seilių lašuos,
Ir tas pačias banalybes,
Lieja ant durnių minios.

Baigėsi šventinės kalbos,
Skirstos dėkinga minia,
O paslaugus mikrofonas,
Keičia dabar amplua.

Burnos kalbėjusios miniai,
Jau uždaram vakare,
Vėl tuo pačiu mikrofonu,
Dainas dainuoja bare.

O tarp dainų ir tarp tostų,
Kartas nuo karto burna,
Pašiepia minią tamsuolių -
- "Runkeliška šunauja".

Ar už šią nuomonę buvo nužudyta Rūta Gajauskaitė?

   
     Siūlau susipažinti su Dr. Rūtos Gajauskaitės straipsniu "Genocidas ar Holokaustas?". Šio straipsnio neradau jokioje mūsų masinio informavimo įmonėje, nes totali viešosios erdvės kontrolė yra geriausias būdas laikyti vergus paklusnume. Lietuva ir jos bendruomenė yra žingsnis po žingsnio, bet totaliai ir nenumaldomai naikinama. Turime suvokti ir įsisąmoninti, jog tai baisus ir žvėriškas projektas kuriame (sąmoningai arba ne, tai nesvarbu) dalyvauja, ne tik mūsų kalbą, tradicijas ir savimonę  perprogramuojantys zingeriai, donskiai, pancerovai ir vinokurai, bet taip pat ir daugelis gerai išdresiruotų gojų. 

     Jau savaitė kaip Lietuvos Seime puikuojasi M. Duškero paroda „Lietuvos žydų organizacijos dokumentuose iki 1941 m.“ , tačiau kažkaip nematyti komunistų partijos veiklos ir 4 komunarų nuteisimo myriop eigos bei finalo pėdsakų. O juk sovietmečiu buvo net paminklas Kaune pastatytas jiems, – sukilimus kėlusių komunistų vadams. Juk dar neužmiršome jų pavardžių. Tai – Josif Greifenberger, Rafail Čarn, Karl Požėlo ir Kazys Giedrius. Prisimename ir pirmuosius Lietuvos komunistų partijos centro komiteto KGB skyriaus kadrus – E. Rozovskij, D. Todes, J. Komod, F. Kranstin, A. Slavin. Vis dar neužmirštame ir paskutinio KGB vadovo Nachmano Dušanskio bei 72 jo sėbrų, sėkmingai pasprukusių į Izraelį nuo atsakomybės už lietuvių Genocidą. Budelių Lietuvai negražina Izraelis ligi šiolei jau 20 metų. Tuo tarpu Lietuvos Seime rugsėjo 22 d. vyko konferencija apie litvakus, o ES, Izraelio ir kitų šalių ambasadoriai diskutavo tema „Holokaustas ir jo istorinės pasekmės“. O jau atrodė, kad po komunizmo prilyginimo fašizmui, ES Holokausto tema nebedominuos bendro rudai-raudonų marksistų įvykdyto Žmonijai Genocido fone. Tik Europos Tautų piliečių aukos viršija 100 mln. gyvybių, (fašistų konclageriuose 18 mln., komunistų gulaguose – 93 mln.), o kur dar 50 mln. žuvusių frontuose? Tuo tarpu deklaruojamas Holokausto žydams 6 mln. skaičius tikrai kukliai atrodo 150 mln. aukų fone. Juo labiau, kai šis skaičius pradėjo labai sparčiai tirpti...

    Iš Europos ta „marksizmo šmėkla“ nusivalkiojo po kitus kontinentus ir iki šiolei naikina tautas: 45 mln. Kinijoje, 3 mln. Kambodžoje, 1 mln. tucių aukų Afrikoje. O kas dabar vyksta Artimuosiuose Rytuose – matome visi. Tai vis to paties Mordochėjaus Levi aukos: Karlo Markso vardu sukūrusio marksizmo teoriją, mutavusią iš marksizmo į liberalus, kosmopolitus, globalistus, semitus ir kitus eruditus, bet vis siekiančius tų pačių tikslų. Taigi, ir pasekmės tos pačios. Bet grįžkime į Lietuvą. Rugsėjo 24 d. Seime įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Vilniaus geto sunaikinimui paminėti. O juk galėjo tokių aukų ir nebūti. Raudonieji partizanai siūlė labai realų pabėgimo planą, bet Geto vadovai atsisakė...

   Taigi, Seime buvo apie ką kalbėti ir šį bei tą nutylėti. O pusė tiesos blogiau už melą. Sakykime, ką reiškia tai, kad šiuokart jau kalbama ne tik apie nacių, o ir sovietinio režimo nusikaltimus Lietuvai, jų įvertinimą ir (būtinai) už žalos atlyginimą, kai Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės F. Kukliansky tėvas sovietmečiu dirbo represinėje struktūroje – Lietuvos respublikinės prokuratūros ypatingų (KGB) bylų tyrime? Tai F. Kukliansky nuomone, mes, lietuviai, turėtume atlyginti už jos tėvo S. Kuklianskij žydams padarytą žalą? Juk tai mes, lietuviai, buvome okupuoti ir rudų, ir raudonų marksistų, tai ar ne mums kažkas turėtų atlyginti padarytą žalą? Pagal F. Kukliansky – tai okupuotasis dar turi duoti „magaryčių“, kad nebūtų apjuodintas svetimu purvu? O juk apjuodino lietuvių tautą žydšaudžiais per visą pasaulį ir nutilo, tik nusprendus duoti žydams tas „magaryčias“. Apie išvystytą „Holokausto industriją“ jau rašo patys žydai. Ir ne straipsnius rašo, o rašo ištisas knygas, kaip niekieno neįpareigoti sionistai susižėrė nukentėjusiųjų žydų vardu milijardines sumas, o išlikusiems gyviems išdalino vos po 3 tūkstantėlius, ir kvit. Argi neįdomu kaip skaičiuosis F. Kukliansky? Tuo pačiu ir Zurofas pristabdė savo „polėkį“ į Lietuvą, juo labiau, kad jam buvo pakartotas jo paties 10 000 Lt pasiūlymas ne už žydšaudį, o už žydą, padėjusį išgelbėti nors vieną lietuvį!!! Ir Zurofas staigiai ne tik nutilo, bet ir pradingo iš Lietuvos...  

 O tai rodo, kad užmynėm ant Achilo kulno. Pasirodo, reikia kalbėti ne apie žudymus, o apie gelbėjimą. Argi žmogžudys gali būti įvertintas 10 000 litų, o gelbėtojas – t. y. didvyris, – kukliai nutylėtas? Okupanto ir okupuotojo požiūris į didvyrį ir žudiką – skirtingas. Okupantui besiginančiojo partizanas – žudikas, o užgrobtai Tautai – jis didvyris. Tai kodėl mes turime savo didvyrius vertinti pagal okupanto kriterijus? Neturime. Todėl šiandien privalome peržiūrėti Lileikio, Dailidės, Impulevičiaus ir daugelio kitų bylas ir juos reabilituoti. Maža to, pagal žmogiškumo principus jau pats laikas kas gera prisiminti, o kas bloga – lai išblės... Lietuviai tai ir daro – nedrasko akių ir neskalambija varpų.

    Pats didžiausias Lietuvos žmoniškumas buvo pademonstruotas II Pasaulinio karo metu tiek Valstybei, tiek piliečiams gelbėjant žydus, čia pat užmiršus žydiškos KGB represijas ir tremtis 1940 metais. Pagal ambasadoriaus A. Eidinto knygą „Žydų žudymo byla“, Lietuva išgelbėjo 56 000 žydų vien tik išplatinus palengvintu būdu tarptautinį blanką lietuvių-prancūzų kalba per spaudos kioskus. Būtent jį nusipirkęs žydas už 50 ct ir užpildęs bei pridėjęs nuotrauką, galėjo pirmoje pasitaikiusioje policijos nuovadoje gauti užtvirtinantį dokumentą – antspaudą. Tai, šiuolaikine terminija, buvo lygu užsieniniam pasui, gaunamam be jokios biurokratijos. Sugihara ir dėjo vizas pabėgėliams ant lietuviškų blankų, o ne ant kaktų. Ambasadorius A. Eidintas savo knygoje nurodo ne tik išsigelbėjusių žydų skaičių, bet ir šalis, - kur ir kiek suspėjo pabėgti su lietuviškais dokumentais persekiojamųjų. Maža to, Gurevičiaus išleistoje knygoje yra pateikta 14 000 žydų pavardžių, kuriuos išgelbėjo Lietuvos piliečiai, nurodant ne tik profesiją, bet ir socialinę padėtį. Taigi, viso Lietuvoje nuo Holokausto išgelbėta 70 000 žydų ir išgelbėta būtent tų – tyliųjų didvyrių, kuriems reikėtų nors padėkoti, o ne juodinti ir žalą iš jų reikalauti atlyginti. Taigi, Lietuva ne žydšaudžių kraštas, o gelbėtojų. Karo metu nacisto A. Eichmano sąrašuose nurodytas 134 000 žydų Lietuvoje skaičius, todėl Lietuviai išgelbėjo daugiau nei pusę pasmerktųjų. Savo skunde Niurnbergo tribunolui, Žydų suvažiavimas Miunchene teikė 150 000 žydų skaičių. Ir kasmet šis skaičius buvo didinamas iki šiandien išaugusio 220 000. Net ir tokiu atveju lietuviai išgelbėjo 1/3 litvakų. O per visą pasaulį melagingai skelbiama – beveik visus išžudę?! Jau ES atitaisinėjami tikrieji Holokausto skaičiai, pvz. Maidaneko konclageryje iš deklaruotų 1,5 mln. nužudytų žydų beliko ar tik ne 40 000? O ir Lietuvoje jau buvo „Lietuvos ryte“ skelbiama S. Alperavičiaus, kad žuvo 90 000 jo tautiečių. Šiandien ir vėl šis skaičius pakilo iki 220 000. O juk yra gyventojų surašymo duomenys ir paties žydo – A. Eichmano, žydų Holokausto planuotojo, sąrašai, yra dokumentai Niurnbergo tribunolui. Jų nepaneigsi. Pažymėtina, kad virš 800 „tyliųjų Lietuvos didvyrių“ vis tik yra pažymėti Izraelio Jad Vašemo „Pasaulio Teisuolio“ vardais. Jei išvesti koreliaciją 1000 gyventojų, tai Lietuva yra II-je vietoje tarp 32 pasaulio šalių pagal „Teisuolio“ vardą gavusių. Jei tokiu pačiu būdu skaičiuoti išgelbėtų žydų kiekį – ir vėl Lietuva yra II-je vietoje tarp kitų šalių. Lietuviai gelbėjo ne tik žydų gyvybes (70 000) bet ir žydų archyvus, jų šventas knygas Toras bei grąžino jas žydams. Ar kur nors yra pažymėta, pranešta, jau nekalbant apie padėką? Atvirkščiai, žydų institutas Amerikoje YIVO pasiskelbė patsai atradęs neįkainojamus pasaulyje žydų archyvus!!! Kai tokių archyvų kitos valstybės neatiduoda žydams išsivežti, o tik naudotis valstybės viduje. Lietuvoje šie vieninteliai pagal unikalumą Pasaulyje archyvai buvo išvežti į JAV?!! Tai vis AMB nuopelnas žydams ir praradimas Lietuvai. Tik gėrio siekyje yra visų Tautų ateitis, o ne nuoskaudų skaičiavime ir nepagrįstame kaltinime. Kas to nepaiso, tas pakerta savo ir tik savo ateitį bei sėkmę. Todėl siūlome žydams prisiminti Lietuvą per visą istorijos raidą kaip „Šiaurės Jeruzalę“, lietuvius kaip „tyliuosius didvyrius“, kad galėtumėte tikėtis prieglobsčio ateities katastrofose, kurias patys savo elgesiu sėjate, auginate ir brandinate.

KREIPIMASIS Į PASAULĮ DĖL ŽYDŲ GELBĖJIMO

   Pastaruoju metu pasaulyje piktybiškai skleidžiama dezinformacija apie Lietuvos valstybės ir lietuvių dalyvavimą žydų holokauste. Iš tikro tai tikrovės neatitinkančios žinios, nes: − Lietuva – vienintelė valstybė Europoje, dar viduramžiais gelbėjusi žydus nuo pogromų: Lietuva ne tik priglaudė, bet ir įstatymiškai gynė žydus., − Lietuva jau 1939 m. priėmė karo pabėgėlius iš Lenkijos, tame tarpe apie 30 000 – 40 000 žydų., − Lietuva daugeliui pabėgėlių žydų išdavė tarptautinę galią turinčius dokumentus, kuriais remiantis visos valstybės ( tame tarpe ir Japonija) galėjo duoti vizas, garantavusias jų išsigelbėjimą nuo mirties; Taip išsigelbėjo 56 000 žydų nuo fašistų teroro. − Okupavus Lietuvą, žydus gelbėjo dešimtys tūkstančių lietuvių, patys rizikuodami savo ir savo šeimų gyvybe, tačiau nėra nei vieno atvejo, kad žydai gelbėtų lietuvius nuo nacių ar komunistų teroro; − Už žydų gelbėjimą 2 705 lietuviai pripažinti žydų gelbėtojais , o 800 lietuvių suteiktas Pasaulio Teisuolio vardas; − Lietuva viena iš nedaugelio valstybių nedalyvavo SS dalinių formavime ir neturėjo bendrų valdymo institucijų su nacistine Vokietija. Todėl mes privalome ginti savo tautos ir Lietuvos garbę:

1. Aiškindami pasauliui tikrąją Lietuvos valstybės istoriją;

2. Demaskuodami istorijos falsifikatorius bei jų tikslus;

3. Smerkdami piktybiškai kenkiančius lietuvių tautai ir valstybei bei pažeidžiančius nekaltumo prezumpciją;

4. Reikalaudami iš Lietuvos žydų bendruomenės bent lojalumo Lietuvai, jeigu jos nariai nesupranta, kiek gero lietuvių tauta jiems padarė ir nesusipranta būti bent dėkingais už 600 metų gyvenimo, kūrybos ir klestėjimo mūsų žemėje, už lietuvių tautos atjauta žydams, suteiktą prieglobstį ir gelbėjimą;

 5. Vesdami tolygų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Izraelio teisėsaugos institucijų, Lietuvos Genocido ir Rezistencijos tyrimo centro ir Vizentalio centro dėl tikrųjų lietuvių ir žydų Genocido vykdytojų išaiškinimo, jų patraukimo atsakomybėn.

Ar laikomės Jėzaus Kristaus perspėjimo ypatingai saugotis žydiško mokslo?

   Prieš du tūkstantmečius, kuomet buvo pirmasis "neatpažintas" Mesijo atėjimas, žydų tauta turėjo tris pagrindinius klaidingo filosofinio mokymo kelius: 


 Sadukiejai (Aukštųjų kunigų, materialistinis pasaulio suvokimas, neigiant prisikėlimą, Angelus ir pan. iš kurio gimė marksistinis komunizmas, kabalizmas ir kiti ateistinės/materialistinės gyvensenos mokymai)
 Fariziejai (mistikai iš paprastos žydų liaudies, griežtos linijos įstatymo laikymosi apologetai, grynojo mokymo ieškotojai - VEIDMAINIAI, daugelio šiuolaikinių religinių teologinių mokytojų dvasiniai protėviai)  
 Erodo sekėjai (prisitaikėlių, pasaulietinių žydų gyvenimo filosofija, Romos imperijos tarnų kasta - iš kurios gimė šiuolaikinė bevalė, beprincipė, beformė naujosios pasaulio tvarkos nomenklatūra). 

  Visi šie trys keliai išsišakojo į šiuolaikinius žydų tautos mokymus, kurie nuo 1040 metų vadinami bendru Rabinistinio žydų tautos periodo pavadinimu. 

   Po Jėzaus paskelbtos malonės Naujosios Sandoros mokslo, žydų tautos vyresniesiems prireikė tūkstančio metų ir Masorėtų kruopščiai suredaguotos naujosios TaNaKos (Krikščionių Biblijos Sensis Testamentas) tam, kad galutinai suformuluoti vientisus, visaapimančius ir efektyvius (bent jau jie taip galvoja) kovos būdus su Visagalio Dangaus ir žemės Sutverėjo Sūnaus, Jėzaus Kristaus mokymu. Būtent po 1040 metų, padrika žydų tautos kova su Visagaliu Dievu, įgavo fundamentalų pamatą ir tikslines gaires (užmuškime paveldėtoją ir vynuogynas bus mūsų). Dar po tūkstantmečio koordinuotos ir kruopščios kovos, jie jau džiugiai "baigia" pasiruošimą materialistinio mesijo (antikristo) atėjimui kuomet gojai ir jų karaliai laižys dulkes nuo jų kojų (Iz 49,23). 

   Tai, kad tūkstančio metų Masoretų darbas iš ties turėjo stulbinamą ŽEMIŠKĄJĄ galią, parodo ir tai, jog nuo 1040 metų nepraėjus nei 15 metų - 1054 metais, jiems pavyko pirmą kartą perskelti Jėzaus Kristaus bažnyčią (jos matomąja dalį) į Konstantinopolio ir Romos dalis. Vėliau šis "skaldymas ir valdymas" įgavo geometrinės progresijos pagreitį. Žymaus teologijos profesoriaus Martino Liuterio pastangomis, šis Masoretų raugas buvo įskiepytas į protestantų Bibliją, kuri dabar platinama milijonais egzempliorių ir guli vos ne kiekvieno viešbučio kambario stalčiuje, iš lėto nuodydama daugelio Dievo bandančių ieškoti žmonių sąmonę, atitolindama juos nuo Gyvojo Dievo ir paversdama juos veidmainiais melagiais fariziejais - rašto žinovais. 

  Argi Jėzus nežinojo, kad taip bus? Be abejo žinojo. Būtent todėl ir pavadino tobulai Fariziejų Ješivoje  išdresiruotą Apaštalą Paulių savo - RINKTINIU ĮRANKIU (Apd 9,15), Dieviško mokslo sklaidai. Būtent Apaštalo Pauliaus lūpomis kalbėdama Šv.Dvasia mus moko nekreipti dėmesio į žydų pasakas (Tit 1,14). Ir būtent Apaštalo Pauliaus raštus nemokšos ir nesubrendėliai iškraipo, aiškindami, kaip ir kitus Raštus, savo pačių pražūčiai (2 Pt 3,15). 

  Visa tai tobulo Dievo plano dalis (Ist 32,4).Todėl broliai neišsigąskite ir nepergyvenkite, o tiesiog susimąstykite apie save ir savo santyki su Visagalio planu ir savo vieta šiame plane. 

   Degsi ar džiaugsiesi?

   Jėzus labai griežtai perspėjo mus - Gyvojo Dievo įsūnius saugotis naujųjų mokslų raugo, nors jie ir įraugino beveik visą tešlą. Pasaulio gelbėjimas nėra tavo reikalas, jis jau arti suplanuotos pabaigos, svarbu apsaugok save, nuo žydiškų pasakų ir jų skleidžiamo mokslo. Jėzus laukia tavo asmeniško sprendimo, ar seki pasauliu ir žydišku mokymu ar seki Jėzumi Kristumi Jo Bažnyčioje? 

Su broliška meilę ir rūpesčiu