Dar ne ruduo, nes aš ramus
Nes dar nėra kančios, kaip rudenėlis kenčia drungną.
Liūdnumą buvusios būties
Ir aš žinau - rytoj bus džiaugsmas.
Aš tūkstantį planų - rytojui atidėsiu,
Nes niekas ne vėlu ...
Mano grabnyčia dar miške,
Ji medis, supantis lizdus.
Ne gaudau aš, kaip pusprotis,
Kiekvieną bangą!!! Ir vis dėl to ...
Kada iš naujo aš pamilsiu,
Tik tai tuomet aš išprotėsiu iki drebūties ...
Žinau, jog ilgesys ateis,
Jis sudraskys ir meilę ir draugystę,
Ir nusvilęs,
Svetimą savį surasiu,
O dvikovoje tarp savęs
Ir to kas manyje,
Aš tapsiu to teisėju
Ir nugalėsiu, nes kova bus nelygi.
Františekas Hrubinas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą