Ateistais gali būti tik labai žemo IQ individai.

Kaip jūs pavadintumėte žmones kurie šventai tiki pasaka apie tai, kad varlė gali pavirsti princu?

Turbūt atsakysite, kad tuo gali tikėti tik vaikai, kvailiai, infantilai ir degradai. Tuomet leiskite paklausti kaip pavadinti 75 procentus mūsų „šviesuolių“ kurie neabejodami tiki tuo, jog varlės pavirsta princais? Maža to, jie ne tik patys tiki, bet dar ir visose mokyklose ir universitetuose bando tuo įtikinti mūsų vaikus.

Pasakysite nesąmonė, niekas tuo netiki, bet štai jums pavyzdys:

  Naujasis „fundamentalusis“ mokslas (gyvuojantis apie pora šimtų metų ),  visuose vadovėliuose ir moksliniuose tyrimuose įrodinėja, kad varlės virsta princais. Šiam savo vaikiškam įsitikinimui pagrįsti yra įdedamas vien tik magiškas užkeikimas, "per milijonus milijardus metų“.

Pasirodo, jeigu varlė greitai pavirsta princu, tuomet tai vadinama pasaka, o va jeigu varlė lėėėėtai, per milijonus ir milijardus metų virsta princu, tuomet tai jau vadinama „fundamentaliuoju mokslu“.

 Kiekvienas mąstantis žmogus suvokia, kad tai ką be perstojo mums kala per žiniasklaidą, moko mokyklose ir universitetuose reikia priimti labai kritiškai, nes mes patys nejučiom tampame tiesiog įteigtos gyvensenos adeptais įsivaizduodami, kad tai mūsų toks požiūris.

  Kuomet valdai gyvensena (tai yra mūsų įsivaizdavimus, formuojamus per žiniasklaidą ir mokyklą) tuomet belieka tik technikos klausimas kaip tai paversti asmenine valdžia ir pajamų šaltiniu. Mes tampame tiesiog ganomi galvijai, kuriais manipuliuojama taip kaip norima.

 "Kiek kartų ne mestum kubelius su raidėmis, nors ir milijoną, - eilėraštis nesigaus. O visata yra sudėtingesnė nei eilėraštis. Pamąstyk, nejaugi tiki, kad ji atsirado atsitiktinai?“

Ciceronas ...

  Šiuo metu žmonija turi tik du požiūrius į visatos egzistenciją:

  Pirmas (dominuojantis) – Evoliucionistinis. Jis teigia, kad Visata atsirado po „Didžiojo sprogimo“ atsitiktinai įvykusio prieš „milijonus ir milijardus“ metų.

   Antras – Dievo Žodis, kuris mums pateikia apie 6000 metų terminą, nuo to laiko kai Visagalis Viešpats Dievas, savo Žodžiu sukūrė visą regimą ir neregimą pasaulį.

  Kažkuris iš šių dviejų požiūrių yra melagingas, todėl siūlau pažvelgti į visuotinai žinomus faktus be evoliucionistų, nuo mažens mums skiepijamos jų interpretacijos:

    Antras termodinamikos dėsnis skelbia entropiją – energijos (materijos) praradimą t.y. Viskas pasaulyje yra linkę į netvarką. Viskas susidėvi, dyla, griūna, ardosi. Niekas negerėja savaime. Jei kas nors paliekama likimo valiai, tai tiesiog subyra į sudedamąsias dalis. Toks visuotinis pasaulio medžiagos būvio mechanizmas, tiesiogiai prieštarauja evoliucijos teorijos skelbiamam savaiminiam pasaulio susitvarkymui (evoliucionavimui) iš paprasčiausio link sudėtingo.

    2000 metais, žemėje gyveno apie šešis milijardus žmonių. Biblija moko, kad prieš 4400 metų buvo tvanas ir išsigelbėjo 8 žmonės, jei skaičiuoti matematiškai, tuomet viskas atitinka ir tikrai per tiek metų iš 8 žmonių galėjo pasidauginti šeši milijardai. Bet va štai jeigu žiūrėsime į evoliucijos teoriją kuri moko, kad žmonijai yra apie tris milijonus metų, tuomet kaip be skaičiuotum šiai dienai žmonių turėtų būtų apie 75 000 žmonių į vieną kvadratinį centimetrą.

   Evoliucijos teorija aiškina, kad žvaigždynų ir žvaigždžių formavimasis yra labai ilgas procesas. Pav. Astrologijos vadovėliai moko, kad raudonos žvaigždės lėtai pavirsta į žvaigždes baltuosius nykštukus. Tam procesui reikia milijonų metų. Bet faktai kalba ką kitą. Egipto hieroglifai (2000 metų iki mūsų eros) byloją, kad Sirijus buvo raudonoji žvaigždė. Ciceronas 50-tais metais prieš mūsų erą sakė, kad Sirijus raudona žvaigždė. Seneka aprašė, kad Sirijus raudonesnis nei Marsas. Ptolėmėjus užrašė Sirijų kaip vieną iš 6 raudonųjų žvaigždžių. Visi senovės astronomai pažymėjo, kad žvaigždė Sirijus buvo raudona žvaigždė. Šiai dienai Sirijus yra baltasis nykštukas. Nepraėjo nei 2000 metų, kai Sirijus pavirto į baltąjį nykštuką. Tam neprireikė milijonų metų.

   Aplink Saturną yra žiedai, bet jie yra ne stabilūs ir pastoviai labai greitai tolsta nuo Saturno. Saturnas praranda savo žiedus. Jeigu visatai yra milijardai metų, kodėl aplink Saturną vis dar yra žiedai? Jie jau seniausiai turėjo visi išsisklaidyti.

   Aplink mūsų žemę sukasi mėnulis. Yra visuotinai žinomas faktas, kad mėnulis po truputį tolsta nuo žemės. Tai reiškia, kad ankščiau mėnulis buvo arčiau žemės. Dėl savo traukos jėgos, Mėnulis žemėje sukelia potvynius ir atoslūgius. Jeigu žemei yra milijardai metų, tuomet ankščiau Mėnulio sukelti potvyniai turėjo padengti žemė du kartus į dieną.

   Visuotinai yra žinomas faktas, kad kosmosas yra pilnas dulkių. Būtent todėl kosminių laivų iliuminatoriai būna labai subraižyti. Prieš amerikiečiams nusileidžiant mėnulyje, mokslininkai pabandė apskaičiuoti koks gi ten yra dulkių sluoksnis, kadangi mėnulio ne saugo atmosfera. Buvo apskaičiuota, kad apytiksliai kas 10 000 metų nusėda apie 2 centimetrus kosminių dulkių. Padauginus iš milijardų metų, jie nusprendė, kad ten yra kelių kilometrų storio dulkių sluoksnis, todėl bus labai sudėtinga nusileisti kosminiam aparatui. Būtent baiminantis dėl dulkių, JAV kominiams laivams, kurie turėjo nusileisti mėnulyje, buvo suprojektuotos milžiniškos pagalvės ant nusileidimo kojų. Netgi kosminio laivo nusileidimo laipteliai buvo suprojektuoti 30 cm. trumpesni, nes buvo manoma, kad dulkių sluoksnis bus labai didelis. Bet kai pirmas laivas nusileido, visi pamatė, kad ten yra tik apie viena centimetrą dulkių. Kur kitos dulkės? Vienas centimetras dulkių Mėnulyje labai aiškiai patvirtina, kad mėnuliui nėra milijardų metų, daugų daugiausia jam apie 10 000 metų.

   Kosmose pastoviai skraido kometos. Ir skrisdamos kometos pastoviai netenka savo medžiagos. Paskui jas nusidriekia ilga uodega. Bet visada netekti medžiagos neįmanoma, turi gi būti pabaiga. Buvo apskaičiuota, kad kometų gyvybingumo laikas (kol praras visą medžiagą) yra mažesnis nei 10 000 metų. Bet tada kyla klausimas, jeigu visatai milijardai metų, kodėl iki šiol skraido kometos?

   Žemė sukasi aplink savo ašį. Šio sukimosi greitis pagal ekvatorių yra 625 km per valandą. Kas dieną šis greitis mažėja viena tūkstantąją sekundės. Kas dieną, dienos ilgis padidėja viena tūkstantąją sekundės, nes būtent tiek sumažėja žemės sukimosi greitis. Tai reiškia, kad ankščiau žemė sukosi greičiau. Prieš kelis milijonus metų žemė suktųsi labai greitai ir dienos būtų labai trumpos. Būtų baisi išcentrinė jėga, vėjai būtų 8000 km. per valandą. Ir jums ne atrodo keistai teiginiai, kad dinozaurai gyveno 200 milijonų metų atgal? Tuo metu būtų toks žemės sukimosi greitis, kad dinozaurai būtų tiesiog ištaškyti po visą visatą.

   Sacharos dykumoje vėjai dažniausiai pučia į vieną pusę. Būtent dėl to, dykumos pakraščiuose yra išdžiovinami vis didesni plotai ir dėl to Sacharos dykuma pastoviai auga. Sacharos dydis yra iš šiaurės į pietūs yra 2080 km. Kas metai Sachara padidėja 6,5 km. apskaičiavus didėjimo tempus neseniai buvo paskelbta, kad Sacharos dykumai yra tik apie 4 tūkstančius metų. Tai didžiausia žemėje dykuma. Bet jeigu žemei yra milijardai metų, tai kodėl nėra didesnės dykumos? Juk jos visos auga. Kodėl pačiai didžiausiai pasaulio dykumai yra tik apie 4 tūkstančius metų? Tai patvirtina Biblijos mokymą, kad prieš 4 tūkstančius metų įvyko didysis tvanas, nes po vandeniu jokių dykumų ne būna. O tvanui nuslūgus ir susistabilizavus žemės kontinentams dykumos pradėjo augti.

   Moksliniuose žurnaluose ir mūsų vaikų vadovėliuose, kaip didelio mūsų žemės amžiaus įrodymas yra pateikiami išgręžto ledo pavyzdžiai. Šis ledas gręžiamas Grenlandijoje arba Antarktidoje ir išimtuose pavyzdžiuose yra matomi taip vadinami metų žiedai. T.y. Baltas ledo žiedas, po jo eina permatomo ledo žiedas ir jie taip sluoksniuojasi. Mokslininkai aiškina, kad tai yra metų žiedai, nes vasara ledas tirpsta ir vėliau užšąla, todėl jis yra permatomas, o žiema eina sniegas, todėl jis susipresuoja ir būna baltas. Didžiausias pasaulyje gręžinys yra 3300 metrų gylio ir ant ištraukto ledo pavyzdžių yra paskaičiuota virš šimto tūkstančių taip vadinamų metų žiedų. Tai neva turėtų įrodyti, kad žemei yra daugiau nei 6000 metų. Bet kažkodėl nėra viešinamas vienas įdomus atsitikimas. Antrojo pasaulinio karo metu keliolika sąjungininkų lėktuvų nusileido Grenlandijoje. Jiems baigėsi degalai. Tuos lėktuvus pamiršo, bet štai 1990 metais, vienas entuziastas nutarė tuos lėktuvus išsigabenti iš Grenlandijos. Koks gi buvo jo nustebimas, lėktuvai buvo palaidoti po 75 metrų ledo sluoksniu. Buvo nutarta padaryti didelius gręžinius ir tuos lėktuvus iš ten ištraukti dalimis. Darant gręžinius, buvo pastebėta, kad taip vadinamų „metų žiedų, buvo tūkstančiai. Nors lėktuvai atsidūrė po ledu tik 48 metus atgal. Tada buvo nustatyta, kad šie taip vadinami „metų žiedai“ neturi jokio ryšio su metais, tai tiesiog atšilimo atšalimo žiedai, kurių gali susidaryti po kelis per dieną pasikeitus orams. Nors ledo žiedų teorija buvo paneigta, bet iki šiol mūsų vadovėliuose ji yra pristatoma, kaip įrodanti žemės amžių.

   Seniausias žinomas medis pasaulyje yra pietų Kalifornijoje, nustatyta, kad šiam medžiui yra 4300 metų. Būtent prieš tiek laiko pagal Bibliją buvo tvanas. Natūralu, kad kitų senesniu augalų neliko, nes viskas buvo tvano sunaikinta.

   Pats didžiausias koralų rifas yra Australijoje. Didysis rifų barjeras. Ekologai tyrinėję rifą dvidešimt metų, nustatė jo augimo tempus ir apskaičiavo, kad šiam rifui apie 4400 metų. Jei žemei milijardai metų, kodėl nėra didesnio rifo? Tai vėlgi patvirtina tvano teoriją, nes tvanas sujudino visus žemės vandenis ir visi rifai persimaišė ir buvo sunaikinti. Todėl augti iš naujo jis galėjo tik po tvano t.y. 4400 metų atgal.

   Turbūt visi pamena, zoologijos vadovėliuose paveiksliukus kuriuose pavaizduoti embrionų vystimosi etapai. Teigiama, kad embrionas vystydamasis pereina visus evoliucijos stadijas, nuo primityvios formos. Ši teorija jau seniai atmesta mokslininkų, kadangi buvo nustatyta, kad visi duomenys buvo sufalsifikuoti ir tai padaręs teorijos kūrėjas vokietis Ernestas Gekelis 1863 metais viešai prisipažino. Vienintelis dalykas kurį jis pasakė sau pateisinti buvo „na juk visi taip daro“. Nors jau daugiau nei šimtą metų yra įrodyta, kad Ernesto Gekelio tyrimai yra klastotė, bet vis vien iki šiol tie paveiksliukai su paaiškinimais yra kemšami mūsų vaikams kaip neabejotina tiesa.

   Hitleris yra pasakęs, kad „jeigu sakyti melą ilgai, garsiai ir labai dažnai, žmonės pradės juo tikėti. Žmonės labiau linkę tikėti dideliu melu, nei mažu“. Vaikams nuo vaikystės yra kalamas evoliucijos teorijos teisingumas. Todėl užaugę vaikai, net nesusimąstydami pradeda kalbėti „na juk visi žino, kad žemei milijonai ir milijardų metų“.  

p.s. JAV mokyklų vadovėliuose, 1950 metais, buvo tik apie 3000 žodžių apie evoliuciją, apie ją buvo pasakojama kaip apie vieną iš teorijų, o ne kaip apie neginčijamą tiesą. Iki pat 1963 metų JAV mokyklose buvo labai mažai mokoma apie evoliuciją ir pasaulėžiūra buvo formuojama Biblijos pagrindu. 1963 metais JAV vadovėliuose žodžių apie evoliuciją padaugėjo iki 33 000. Tais pačiais metais JAV valstybinėse mokyklose buvo nustota melstis ir mokyti Biblijos tiesų.

Dabar šio mokymo vaisiai:

Nuo 1963 metų JAV pradėjo augti lytinių ligų susirgimų statistiką tarp 10-14 metų paauglių. Iki 1985 metų šis skaičius padidėjo 385 proc. !!! .

Po 1963 metų pradėjo kilti smurtinių nusikaltimų skaičius JAV. Iki 1990 metų šis skaičius padidėjo nei daug nei mažai 995 proc. !!!

Po 1963 metų stipriai nusmuko JAV moksleivių nacionalinių egzaminų rezultatai. Ta mokymo kokybės smukimo statistika buvo tokia baisi, kad JAV švietimo departamentas 90 metais visiškai panaikino nacionalinius egzaminus JAV valstybinėse mokyklose.

Tai tik keli skaičiai, bet jie labai akivaizdžiai šaukia apie visuotinę degradaciją kurią skatina evoliucijos teorijos suformuotos pasaulėžiūros mokymas. Reikia pagaliau susimąstyti ar verta mokyti vaikus to, kas tiesiu keliu veda į degradaciją ir pražūtį.

Pažvelkite ko yra mokomi mūsų vaikai, mūsų mokyklose, kokia pasaulėžiūra jiems yra diegiama?

 Biblija moko: Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo. (Pat 22,6).

 Kokį kelią vaikams rodo mūsų mokyklos?

Tik mulkis nesupranta,

Ir aklas nemato,

Jog viskas aplink

Turi nuostabią tvarką.

Vilkai turi mišką,

O šunys būdas.

Beždžionės bananus,

O žuvys upes.

Juk tai normalu, nes ...

...kam driežui sapnai?

Kam gyvatei vaizduotė?

O šernui namai?

Kam meškinui dušas?

O arkliui žvynai?

Viskam savas laikas,

Ir savo vieta.

Aiški paskirtis

Ir galimybių riba.

Nuo pradžių taip yra,

Taip buvo ir bus,

Kol šitas pasaulis,

Ugnį nepražus.

Bet pasakų kūrėjai, užvaldė jau mases.

Iliuzijas pasauliui jie dėsto kaip tiesas:

...“Seniai, seniai susprogo,

Kažkas ko nieks nežino.

Tada tai kas susprogo

Pavirto į žemes.

Vėliau vanduo prapliupo,

Ir to vandens prilijo,

Į visokias daubas.

Tenai kažko privyso,

Jie vienas kitą ėdė,

Kol vieną diena ėmė

Ir žemėn išropojo.

Ten kojas užaugino,

Rankas susiformavo,

Chalatus užsidėjo,

Ir pasakų prikūrė.“.....

Bla bla bla bla bla bla bla

Juk tai migla idiotams,

Bet ją mums nuolat pučia.

Ir pyksta kai tik žmonės,

Nustoja tuo tikėt.

Su meilę ir brolišku rūpesčiu

Vladimiras Troščenka

Gelbėkitės kol dar turite galimybę, nes greitai jos nebeliks.

 

   Daugelis dabar kalba “Visos religijos yra geros ir visos jos veda pas Dievą. Aš esu krikščionis, bet priimu visas religijas, nes ir jos yra kelias pas Dievą."

   Gal kitos religijos ir yra kelias pas dievą, tik va klausimas pas kokį dievą?

   Biblija krikščionis perspėja, kad „Ir nors yra vadinamųjų dievų danguje ar žemėje, - daug tų dievų ir daug viešpačių, - tai mes turime tik vieną Dievą, Tėvą, iš kurio yra visa ir Jam esame mes, ir vieną Viešpatį, Jėzų Kristų, per kurį yra visa ir mes per Jį (1 Kor 8, 5-6)

   Apaštalas Paulius įspėjo: Mat žodis apie kryžių tiems, kurie žūsta, yra kvailystė, bet mums, išgelbėtiems, jis yra Dievo jėga. (1 Kor 1, 18) ..... mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, o pagonims - kvailystė. (1 Kor 1, 23)

   Be Kristaus kryžiaus ir Jo kelio, nėra krikščioniško tikėjimo. Kai vardan tariamos ramybės atsisakoma Dievo jėgos - Kristaus, nebelieka papiktinimo. Net jei išoriškai sekdami Jėzumi Kristumi mes leidžiame sau pridėti ir kitus religinius mokymus (Biblija tai vadina paleistuvavimu), tuomet „....... Juk tada kryžiaus papiktinimas būtų pašalintas. „ (Gal 5, 11) todėl nebelieka krikščioniško tikėjimo.

   Būtent požiūris, kad visos religijos atves pas Dievą, skatina visuotinės religijos sukūrimą.

  Aš esu įsitikinęs, o ir Biblija apie tai kalba, kad jau greitai diplomuoti teologijos profesoriai sugebės visas religijas unifikuoti ir gražiai logiškai pateikti. O pasaulietinė valdžia, per totalią informacinės erdvės kontrolę, sunaikins bet kokį pasipriešinimą šiai mentalinei atakai. Visuotinė religija pradės dominuoti ir žmonėms sudarys netikro saugumo jausmą.

   Biblija būtent apie tokius laikus kalba: ....... Kai žmonės kalbės: 'Ramybė ir saugumas', tada juos ir ištiks netikėtas žlugimas, tarytum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur nepaspruks. (1 Tes 5, 3)

   Pranašas Izajas kalbėjo:

   „Jis bus pašventinimas, suklupimo akmuo ir papiktinimo uola abiems Izraelio namams, spąstai bei kilpa Jeruzalės gyventojams. Daugelis suklups, kris ir suduš; įsipainios ir bus pagauti'. Saugok liudijimą, užantspauduok įstatymą tarp mano mokinių. “ (Iz 8, 14-16)

  Kristus mus perspėjo:

    'Štai Aš siunčiu jus kaip avis tarp vilkų. Todėl būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai. Saugokitės žmonių, nes jie įskųs jus teismams ir plaks savo sinagogose. Jūs būsite dėl manęs vedžiojami pas valdytojus ir karalius liudyti jiems ir pagonims. Kai jie jus įskųs, nesirūpinkite, kaip arba ką kalbėsite, nes tą valandą jums bus duota, ką jūs turite sakyti. Nes ne jūs kalbėsite, o jūsų Tėvo Dvasia kalbės jumyse. Brolis išduos mirti brolį ir tėvas - sūnų, o vaikai sukils prieš gimdytojus ir žudys juos. Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“. (Mt 10, 16-22)

   Nesekite broliai žmogiška išmintimi ir išorinėmis logiškomis religinėmis formomis, nes Dievas jau senojo testamento laikais Žydų tautą perspėjo dėl interpretacijų ir Biblijos komentarų:

   Kaip jūs galite sakyti: 'Mes išmintingi ir Viešpaties įstatymas yra pas mus'? Iš tikrųjų mano įstatymą raštininkų plunksna padarė bevertį. (Jer 8, 8)

  Tikintysis negali tikėtis iš Dievo Dvasinės palaimos savo darbams, jeigu jis yra drungnas (sutinkantis su viskuo ir ieškantis kompromisų vardan iliuzinės materialinės gerovės).

   Prisiminkite, kas sakoma apreiškimo knygoje: Žinau tavo darbus, jog esi nei šaltas, nei karštas. O, kad būtum arba šaltas, arba karštas! Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, Aš išspjausiu tave iš savo burnos. Tu gi sakai: 'Aš esu turtingas ir pralobęs, ir nieko man nebereikia', - o nežinai, kad esi skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir nuogas. Aš tau patariu pirkti iš manęs išgryninto ugnyje aukso, kad pralobtum, baltus drabužius, kad apsirengtum ir nebūtų matoma tavo nuogumo gėda, ir tepalo pasitepti akims, kad praregėtum. Tuos, kuriuos myliu, Aš baru ir drausminu; būk tad uolus ir atgailauk! (Apr 3, 15-19)

  Apaštalas Jonas labai griežtai perspėja:

  Kas tik peržengia ribą ir nesilaiko Kristaus mokymo, neturi Dievo. Kas laikosi Kristaus mokymo, tas turi ir Tėvą, ir Sūnų. (2 Jn 1, 9).

   Todėl broliai atmeskite žmonių mokymus ir sekime kartu Kristumi, Kuris vienintelis yra viskas kiekvienam žmogui. Nėra išgelbėjimo be Kristaus kryžiaus ir nėra kito kelio pas Dievą nei per Jo Sūnų.

  Šv. Augustinas savo veikale „apie krikštą, prieš Donatistus, 2, 3 mokė:

   „Kas nežino, kad kanoninis Šv. Raštas yra tiek viršesnis už visus vėlesnius Vyskupų raštus, kad dėl jo visi ginčai yra beprasmiai, taip pat beprasmės yra abejonės ar teisinga ir teisu yra tai, kas pripažinta ir jau yra Jame. O Vyskupų raštai, jei juose yra kokie nors nukrypimai nuo Šv. Rašto tiesos, gali būti paneigiami žodžiais išmintingais, svarbesnių vyskupų ir suvažiavimų nutarimais. Patys pilniausi, ankstesni visuotiniai bažnyčios suvažiavimai, taisomi paskesnių suvažiavimų, kuomet patirtimi atveriama tai, kas buvo paslėpta ir išnagrinėja nežinomus dalykus. “

   t. y. Šv. Augustinas aiškiai pabrėžia, kad visi vyskupų, kitų bažnyčios tarnautojų raštai, visuotiniai bažnyčių suvažiavimai ir kitokie išoriniai ir kasdieniai bažnyčios sprendimai ir teiginiai gali būti pakeisti. Vien tik Šv. Raštas nekintamas.

   Todėl visa ko pagrindas ir tiesos, bei išminties patikros etalonas turi būti Biblija, Kristaus mokymas ir niekas kitas.

Su broliška meilę ir rūpesčiu

I Will Follow Him

 

Jo teisūs darbai skelbiami dar negimusiai tautai.

Ai, mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?

Kodėl esi toks tolimas, – toli nuo mano maldos,

nuo mano dejonės šauksmo.

Mano Dieve, šaukiuosi dieną, bet tu neatsakai,

ir naktį, bet ramybės nerandu.

Betgi tu esi Šventasis, –

tavo sostas – Izraelio šlovės giesmės!

Tavimi mūsų protėviai rėmėsi, –

jie pasitikėjo, ir tu juos gelbėjai.

Tavęs šaukėsi ir buvo išgelbėti,

tavimi pasitikėjo ir nenusivylė.

Bet aš kirminas, o ne žmogus, –

vienų išjuoktas, kitų paniekintas.

Visi, kas mane mato, iš manęs tyčiojasi

ir šaipydamiesi kraipo galvas.

„Pasitikėjo VIEŠPAČIU, tegelbsti jį, –

tegu išvaduoja, jei juo gėrisi!“

Vis dėlto tu išvedei mane iš įsčių,

saugojai mane prie motinos krūtinės.

Tavo rūpesčiui buvau patikėtas nuo gimimo,

nuo motinos įsčių tu buvai mano Dievas.

Nesitolink nuo manęs, nes man sunku

ir nėra kas man padėtų!

Mano priešai apstoja mane lyg jaučiai,

stiprūs Bašano jaučiai apgula mane;

atveria plačiai į mane savo žiotis

lyg plėšrūs ir riaumojantys liūtai.

Esu lyg ant žemės išlietas vanduo,

visi mano kaulai išnarstyti;

lyg vaškas mano širdis, ištirpusi krūtinėje.

Gerklė man išdžiūvusi lyg molio šukė,

mano liežuvis limpa prie gomurio;

tu guldai mane į mirties dulkes.

Juk mane šunys apgula iš visų pusių,

nedorėlių gauja mane apspinta;

jie drasko man rankas ir kojas;

galiu suskaičiuoti visus savo kaulus.

Mano priešai spokso į mane ir džiaugiasi,

dalijasi tarp savęs mano drabužius

ir dėl mano apdaro kaulelius meta.

Betgi tu, VIEŠPATIE, nesitolink nuo manęs!

Mano stiprybe, skubėk man padėti!

Gelbėk mane nuo kalavijo,

mano brangią gyvastį iš šuns letenų!

Trauk mane iš liūto nasrų!

Nuo tų buivolų ragų gelbėk mane!

Tada aš skelbsiu tavo garsą broliams ir seserims,

šlovinsiu tave jų sueigose.

Jūs, pagarbiai VIEŠPATIES bijantieji,

jį šlovinkite!

Jūs, visi Jokūbo palikuonys,

garbę jam duokite!

Jūs, visi Izraelio vaikai,

prieš jį drebėkite! 

Juk jis nepaniekino,

jis neatmetė vargšo maldavimo,

jis nenusuko nuo jo savo veido, –

išgirdo, kai varguolis šaukėsi.

Iš tavęs kyla mano šlovės giesmė didžiojoje sueigoje;

Ką tau pažadėjau, vykdysiu tarp tavęs pagarbiai bijančiųjų.

Vargšai valgys, kiek norės, ir bus sotūs,

šlovins VIEŠPATĮ jo ieškantieji.

Teatsigauna jų širdis amžinai!

Visi žemės pakraščiai atsimins ir gręšis į VIEŠPATĮ,

visų tautų žmonės puls prieš jį kniūbsčia.

Juk VIEŠPATS yra Valdovas, –

jis viešpatauja tautoms.

Jam iš tikrųjų žemai lenksis visi,

kurie miega žemėje,

prieš jį lenksis visi,

kurie žengia į dulkes.

Ir aš jam gyvensiu.

Mano palikuonys jam tarnaus;

apie Viešpatį bus pasakojama būsimai kartai,

Jo teisūs darbai skelbiami dar negimusiai tautai.

Mylimiausio Viešpaties Karaliaus Dovydo pslamė kuri yra:

22 Psalmyne vakarų katalikų biblijoje 

21 Psalmyne rytų katalikų biblijoje

А. С. Пушкин

 

Напрасно я бегу к сионским высотам,

Грех алчный гонится за мною по пятам...

Так, ноздри пыльные уткнув в песок сыпучий,

Голодный лев следит оленя бег пахучий.

1836

Незавершенное

Антиковидный комитет

Nuolat trinamas video. Jau trečioje platformoje tenka gauti įterpimo kodą:

Žmogus ar žmogbeždžionė. Kaip atskirti?

 

    Manęs dažnai klausia, kodėl aš palieku rašybos klaidas savo tekstuose. Atsakau. Tai darau sąmoningai, nes žmogus kuris sukurtas pagal Dievo atvaizdą ir panašumą visada žvelgia į esmę, o "evoliucionavusios" ir pasaulį "užvaldžiusios" žmogbeždžionės, į formą.  

  Man visada įdomu skaityti komentarus kuriuose daug gargatavimo nukreipto ne į esmę o į formą, tai reiškia, kad tekstai pasiekia tiktai tuos kam skirta, o be to ir beždžionėlės turi kaip pasireikšti. Juk ir jos yra Dievo kūrinys ir turi savo aiškią paskirtį Jo plane. 

  Krikščionys žino Dievo Žodį: "RAIDĖ ŽUDO, O DVASIA TEIKIA GYVYBĘ". Nes būtent mokytumo forma ir įvairūs matematiškai formalizuoti "Talmudai" bei "KABALOS" buvo priekaištas senojoje sandoroje, Izraelio mokytojams. Dievas aiškiai pasakė per pranašą Jeremiją: "Kaip jūs galite sakyti: ‘Mes išmintingi ir Viešpaties įstatymas yra pas mus’? Iš tikrųjų mano įstatymą raštininkų plunksna padarė BEVERTĮ. (Jeremijo pranašystė 8.8 K.Burbulio vertimas). 

  Žmogbeždžionės gyvena pagal principą: TU ESI TAI KĄ VALGAI. Todėl kruopščiai renkasi maistą, stengiasi gyventi "sveikai", nesuprasdamos, kad realybėje kiekvienas žmogus, tame tarpe ir žmogišką atributą (kalbos suvokimą) turinčios žmogbeždžionės yra ne "tai ką tu valgai", o "TAI KO TU KLAUSAI". Mes visi esame savotiški kompiuteriai į kuriuos įkraunama programa ir būtent tos "programos" rėmuose mes įsivaizduojame ir vertiname mus supantį pasaulį. Mes visi negalime nei per sprindį nuo įskiepytos programos atsitraukti, nes pas tuos kas to nesuvokia tiesiog nėra šansų surasti "draiverius" kitokios plotmės programos paleidimui mūsų smegenyse. Būtent todėl tikri krikščionys stengiasi nežiūrėti televizoriaus, neskaityti visokių "mainstryminų" smegenų plovyklų, kad nesusiteršti įvairiais zombinimo "programiniais virusais", gausiai liejamais per dabartinę žiniasklaidą. Ne pas kiekvieną iš mūsų yra stipri antivirusinė programa, todėl geriau pasisaugoti.

  Kai kuris nors individas jums pasako, kad jis sugeba "objektyviai" ir "nešališkai" įvertinti kokį nors įvykį tiesiog atlaidžiai nusišypsokite, nes "objektyvumas" ir "nešališkumas", kaip savokos yra klaidingos iš esmes. Yra gausybė faktorių (kurių svarbiausi aplinka ir mokymo sistema) kurie sąlygoja kiekvieno individo sprendimus. Žinokite, kad visi iki vieno vertinimai ir interpretacijos yra SUBJEKTYVUS ir ŠALIŠKI. Neįmanoma suvokti realybes neturint tam pradiniu atsparos taškų, kurie ir yra mūsų auklejimo (pirminio) pagrindas. Būtent todėl ir yra privalomas vaiku mokymasis vidurinėje mokykloje ir tai tikrai ne tam, kad jie ką nors žinotu, o tam, kad vertintu viska taip kaip numatyta. 

  p.s. Labai sunku bent jaus suvokti, kas sąlygoja vienokį ar kitokį mūsų vertinimą ir sprendimus. Bet jei esi žmogus, tuomet tikrai bent jau susimąstysi, kodėl tau atrodo vieni dalykai patrauklūs ir geri, o kiti atžagarūs ir smektini. Kas sąlygoja tavo protą priimti būtent tokią poziciją? Jei apie tai pradėsi galvoti, sveikinu, tu esi žmogus sukurtas pagal Dievo atvaizdą ir panašumą, na o jei tau tai tik kvaila rašliava, tuomet irgi gerai, reiškia tu tvirtai stovi savo aukščiausioje "evoliucinio" išsivystymo pakopoje.

Su meilę ir brolišku rūpesčiu

Pandemija laidotuvių namų vadovo akimis

Kam Bažnyčia ne motina, tam Dievas nėra Tėvas.

                                                             (Tėvo meilė yra kitokia)

  Kažkada kai buvau jaunas ir naivus į mano namus pasibeldė amerikiečių protestantų misionierius. Kalbėdamas su tuo žmogumi palietėme tema, apie išminčių (magų), atėjusių pagerbti Kūdikėlį Jėzų, skaičių ir vardus. Kadangi buvau užaugęs katalikiškoje aplinkoje, buvau šventai įsitikinęs, kad jų buvo trys ir jų vardai buvo Kasparas, Melchioras ir Baltazaras. Pastorius man atvertė NT ir parode, kad niekur Biblijoje nėra nurodyta nei magų skaičius nei jų vardai. Nors jau tada buvai perskaitęs Naująjį Testamentą ne vieną kartą, bet kažkaip nekreipdavau dėmesio į tai, kad ten tikrai nėra paminėta kiek išminčių ir kokie jų vardai. Todėl tada mano pasitikėjimas Kataliku bažnyčios mokymu susvyravo ir aš pradėjau gilintis i protestantų mokymą. Mokiausi Baptistų institute.

   Po kiek laiko pamačiau, kad protestantai dergia Katalikų bažnyčia ir kaltina ja tuo, ką patys sėkmingai kultivuoja. Jie iškelia tuos katalikų nusižengimus, kurie pačiose tose bažnyčiose tarpsta dar labiau, nei pas katalikus. Todėl aš pradėjau nagrinėti visų man pasiekiamų Krikščioniškų mokymų kontekstą (interneto pagalba tai nėra sunku). Nagrinėdamas bažnyčios tėvu ir kitu krikščionių mintis apie Dievą ir Jo Žodį, aš radau viena įdomią visu minčių pateikimo ypatybę. t.y. Dievo žmogus, kuriam Šv. Dvasia atveria tam tikra Dievo plano supratimo dali, ja užrašo maždaug taip "aš manau, kad šią sąvoką (arba reiškinį arba įvykį, arba mokymą) reikia suprasti taip, o ne kitaip". Vėliau to Dievo žmogaus minties autoritetas ir mintys jau perduodamos nebe "aš manau..." o kaip neabejotina tiesa - dogma. Taip gavosi pav. su Šv. Augustino sąvoka "Dievo trejybe". Pats Augustinas aiškina, kad ši sąvoka neatspindi visos Dievo Didybes ir Esmės, bet jis ja vartoja, vien tam, „....kad nelikti nebyliam kalbant apie Dievą". O vėlesniuose mokymuose iš tos sąvokos buvo padaryta neabejotina forma (dogma), todėl daugelis sustabarėjo, suabsoliutinę dalinį (nepilną) atsakymą kas yra Dievas.

   Tikri Kristaus mokiniai pastoviai yra Dievo didybės apmastyme (paieškoje) žinodami, kad Dievas mums apsireiškė kaip Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia. Tai mes žinom, o koks yra Pats Dievas to nežino niekas, vien tik Sūnus Kuris mums Jį apreiškė tiek, kiek mūsų ribotas suvokimas gali pakelti. Juk Dievas mums aiškiai pasakė, kad mes turime ne surasti JI, o nuolat ieškoti. Tai testinis visa gyvenimą vykstantis veiksmas. Būtent dėl nesustabarėjimo ir dinamiškumo krikščionių mokymas yra arčiausiai Dievo.

  Tie kas atskilę nuo Kristaus bendrystės Jo bažnyčioje, moko savo pasekėjus, kad Katalikų bažnyčią įkūrė Romos imperatorius Konstantinas. Todėl ji neva nėra tikra Kristaus bažnyčia.

Keistas teiginys. Tokius mokytojus labai trikdo pora klausimų:

   "Nejaugi Konstantinas buvo toks galingas ir protingas, kad sugebėjo apgauti Šv. Dvasią ir perimti Kristaus bažnyčios valdymą? O jei Konstantinas bažnyčią įkūrė naujai, kur gi tuo metu buvo "tikroji" Kristaus bažnyčia?"

   Įdomiausia yra tai, kad mokydami, jog Konstantinas apgaule perėmė bažnyčią, atskalūnai viešai teigia Jog Dievas yra ne Visagalis. Reiškia Kristaus pažadas, kad bažnyčios niekas neišplėš iš Jo rankos nebuvo įvykdytas ir Konstantinas išplėšė bažnyčią iš Kristaus rankų. O tai yra piktžodžiavimas!

   Tuo tarpu jeigu mokoma, kad „tikroji bažnyčia“ buvo kažkur pasislėpusi ir laukė. Tuomet kur tos „tikrosios bažnyčios“ pėdsakai? O gal tos „tikrosios bažnyčios“ buvo pirmųjų amžių sektos „arijonai“, "monofizitai", "gnostikai" ir pan.? Bet čia vėl kyla problema, nes jeigu pripažinti, kad šie pirmųjų amžių sektantai eretikai buvo tikroji bažnyčia, tuomet teks pripažinti jų mokymą. O pripažinus jų mokymą, teks išpažinti tą patį ką ir jie. Tai reiškia viešai parodyti jog naujieji atskalūnai taip pat nėra Kristaus mokiniai, nes tos pirmosios sektos vienokiu arba kitokiu pavidalu nepripažino Kristaus Dieviškumo arba žmogiškumo.

  Biblija moko: Kas neturi Sūnaus tas neturi gyvenimo. Kiekviena dvasia kuri neišpažįsta Kristaus Dievu, yra nuo pikto.

  Vienas pagrindinių pasiteisinimų, savo ereziškų bažnyčių egzistavimui pagrįsti, atskalūnai nurodo Šv. Rašto ištrauką:

.... Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir Aš esu tarp jų”.(Mato 18:20).

Bet ar tikrai visi, kas susirenka Kristaus vardu gali vadintis Jėzaus Kristaus bažnyčia (surinkimu)? Ką sako Biblija, skaitom: "Daugelis paseks jų pražūtingais keliais, ir dėl jų bus piktžodžiaujama tiesos keliui. (2 Pt 2,2)  Mes neprekiaujame, kaip daugelis, Dievo žodžiu, bet nuoširdžiai, kaip iš Dievo, kalbame Kristuje, Dievo akivaizdoje. (2 Kor 2,17)

Pats KRISTUS perspėjo:

   'Ne kiekvienas, kuris man sako: 'Viešpatie, Viešpatie!', įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje. Daugelis man sakys aną dieną: 'Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?!' Tada Aš jiems pareikšiu: 'Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai!' Taigi kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį savo namą ant uolos. (Mt 7,21 – 24)

   Apaštalas Paulius perspėja: Patikrinkite patys save, ar esate tikėjime. Ištirkite save! Ar nepažįstate savęs ir nežinote, kad jumyse yra Jėzus Kristus, jeigu tik nesate atmestini? (2 Kor 13,5)

   Principas “Kur du arba trys Mano vardu” neatskiriamas nuo kito Biblinio principo - Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas (Ef 4,5). Tai nurodo į bendrą tapatybę, kuri vienijo skirtingas bažnyčias buvusias Efeze, Korinte, Filipuose, Romoje, Smirnoje, Sarduose ir t.t. Taip pat iš istorijos žinome, kad jau nuo pirmųjų bažnyčios gyvavimo amžių, protestuojantys prieš bendrą tapatybę visada atskildavo. Pirmieji protestantai buvo gnostikai, arijonai, monofizitai ir pan.

   Įdomus protestantų Arijonu erezijos įkūrėjo Arijaus pavyzdys. Šis žmogus buvo labai asketiškas, gražus, nenuodėmingas, teisuoliškas, mokytas ir iškalbingas vyras. Jis visiems skelbė, kad seka Kristumi, bet mokė, kad Jėzus nėra gimęs iš Tėvo, o yra sukurtas ir yra tik tapatus Dievui o ne Dievas. Jis gausiai "evangelizavo", krikštijo ir paskui save nusivedė labai daug žmonių, bet kadangi šis protestantas vadovavosi žmogiška išmintimi, jis žlugo ir žlugo jo pasekėjai.

  Tai, kad protestantai nėra apaštalų tikėjimo sekėjai nurodo ir tas faktas, kad jie atmeta dalį apaštalų tikėjimo išpažinimo, kuris skamba taip: "....Tikiu šventųjų bendravimą, ..."

   Jei jiems tektų išpažinti šią Apaštalų credo dalį, tuomet jie viešai pripažintų jog tiki, kad šventieji tarpusavyje bendrauja. Tiki, kad mes galime prašyti vienas kito užtarimo maldoje? Tiki, kad Dievui visi yra gyvi (Mk 12,27), todėl kiekvienas Kristaus mokinys gali prašyti užtarimo ir tų brolių kurie jau yra pas Viešpatį?

   Bet atskalūnai tuo netiki, maža to jie griežtai neigia šventųjų bendravimą ir tai yra ne nuostabu, nes jie atskilę nuo visuotinės bažnyčios, kurioje bendrauja visi šventieji t.y. esantys danguje pas Viešpatį ir kovojantys čia žemėje. Mūsų Viešpats Jėzus Kristus aiškiai pasakė …. 'Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas. (Jn 11,25)

Girdite - Kiekvienas miręs Viešpatyje yra GYVAS!!!

Dievo Žodis negali būti pakeistas.

   Tie kas neseka Kristumi, ir tie kas atskilo nuo bendravimo su Juo tėra numirėliai kurie laidoje savo numirėlius. Tik tikėjimas Kristumi duoda amžiną gyvenimą. Visi kas su Kristumi Jo bažnyčioje yra GIMĘ NAUJAI, todėl nors ir mirtų jie yra gyvi. Aišku tie kas jau nėra malonėje ir Kristaus surinkime, jie yra atskirti nuo bendravimo su Kristumi ir Jo šventaisiais, todėl po truputį ir nenumaldomai džiūsta (skaitykite Jn 15,6).

  Biblija aiškiai moko, kad mes su užmigusiais broliais esame viename Kristaus kūne? Esame vienoje šventykloje kaip gyvieji akmenys (1 Pt 2,5). Todėl yra normalus ir sveikintinas kreipimasis maldos užtarimo į GYVUS brolius esančius Kristaus akivaizdoje. Biblija taip pat moko, kad Kristuje užmigę broliai gali kreiptis į Visagalį su prašymais, net nesulaukę prisikėlimo (Apr 6,10).

Mokydami priešingai, protestantai abejoja pačia Biblija.

Kristus mus perspėjo, kad iš vaisių juos pažinsime.

Kas gi yra tas vaisius pagal kuri mes galime atskirti Kristaus mokinius ir apsišaukėlius ateinančius avių kalyje?

Dažniausiai atskalūnai moko, kad vaisiai yra masiškumas, nenuodėmingumas (teisuoliškumas) ir šaukimasis Kristaus vardo.

Bet ar taip moko Biblija. Ar tas vaisius yra masiškumas? Biblija sako ne (skaitykite 1 Kar 19,10). Ar teisuoliškumas ir nuodėmės mumyse nebuvimas? Biblija sako ne (skaitykite 1 Jn 1,8). Ar vien tik šaukimasis Kristaus vardo ir Jo skelbimas? Biblija sako ne (skaitykite Mt 7,21).

Todėl mes turime aiškiai suprasti, kad pagrindinis vaisius iš kurio pažystami Kristaus mokiniai tai ištvermigas sekimas Kristumi, Jo įsteigtoje bažnyčioje, nežiūrint į viso pasaulio eretikų paniekinimą ir puolimus. 

Jėzus Kristus mus užtikrino: 

   Pasilikite manyje, ir Aš jumyse. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, – taip ir jūs, jei nepasiliksite manyje.  Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir Aš jame, tas duoda daug vaisių; nes be manęs jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs. Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums duota. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai.

Su broliška meilę ir rūpesčiu

Mūsų civilizacijos pamatas yra naikinamas

 

 Šiuo metu mes esame liudininkai, kaip viso pasaulio žiniasklaida pradėjo totalią informacinę kampaniją diskredituoti Romos katalikų bažnyčią. Dega bažnyčių pastatai, nuolat pilamas purvas ir šmeižtai. 

  Aš tik konstatuoju faktą, kad mūsų akyse naikinamas paskutinis tiesos ramstis žmonijoje. Čia tik iš išorės krikščionybė auga ir plečiasi, realybėje protestantiškų bažnyčių kakofonija, jau beveik visa yra atsitraukusi nuo Kristaus tiesų, o atskiri jų tarpę esantys judėjimai (kurie atmeta nuodėmės įteisinimą) visuotinai yra skelbiami radikaliais ir ignoruojami arba tiesiog sunaikinami. Paliekamos ramybėje tik tos pseudokrikščioniškos „bažnyčios“, kurios po truputi ir nenumaldomai įteisina nuodėmę.

  Natūralu, kad Visuotinė (rytų ir vakarų) bažnyčia tvirtai stovi amžinų ir nekintamų Dievo vertybių apsaugoje, juk jos galva Kristus, kuris ją valdo Šventąją Dvasia. Todėl jokios pasaulietinės gudrybės, spaudimas ar panieka neduoda rezultatų. Kristaus Bažnyčia tvirtai laikosi tiesos. Vienintelė galimybė apriboti bažnyčios įtaką tai diskredituoti pačią bažnyčia per atskirų netikrų dvasininkų nuodėmes. Bažnyčiai bandoma primesti pasaulietines žaidimo taisykles ir iš Dievo šeimos padaryti ją tiesiog eiline institucija.

Pasakykite ar daugelis iš jūsų atiduos policijai savo nusikaltusį vaiką, net jei jis padarys labai bjaurų nusikaltimą? Abejoju, kad normalus žmogus taip pasielgtų. Krikščionybėje yra dvasinė tėvystė, todėl yra visiškai suprantama, kad dvasiniai tėvai iki paskutinės akimirkos nenori tikėti jog jų dvasiniai vaikai yra nusikaltėliai. Būtų nenormalu jei to ne būtų.

Dabar bažnyčiai intensyviai bandoma įvesti solidarią atsakomybę, kas yra ne tik neteisėta (tėvai neatsako už vaikus ir turi teisę atsisakyti liudyti savo artimųjų bylose), bet ir nemoralu, nes grąžina bendruomeninius santykius į atvirą pagonybę, kuomet už vaikų arba tėvų nuodėmes išžudoma visa šeima.

Pagrindinis skirtumas tarp Visuotinės (kafolikos) bažnyčios ir protestantų bendrijų kakofonijos yra paprastas, bet labai akivaizdus. Katalikų bažnyčia nepakenčia nuodėmės, bet nuoširdžiai myli nusidėjėlį skatindama jį atgailauti. Tuo tarpu protestantai aršiai nekenčia pačių nusidėjėlių, bet nenumaldomai ir visuotinai įteisina ir pateisina nuodėmę.

Jei vakarų katalikų bažnyčia palūš, tuomet pasaulyje liks tik išdraikytų protestantų bažnyčių kakofonija. O tai nenumaldomai ves į mirties kultūros ir neopagonybės įsigalėjimą.

Rytų katalikų bažnyčia, neturi beveik jokios įtakos vakarų pasauliui, todėl ji kol kas paikta ramybėje.

Ar mes galime tam pasipriešinti? Taip galime. Kiekvienas iš mūsų turime maldos teisę. Visur, namuose ir susirinkimuose, mes privalome melstis dėl Gyvojo Dievo bažnyčios, kuri yra tiesos ramstis ir pamatas šiame pasaulyje. Jei jos įtaka bus visiškai panaikinta, tuomet antrojo Kristaus atėjimo metu, tikėjimo žemėje nebebus. Nes suskaldyti protestantai yra visiškai susipriešinę tarpusavyje ir todėl tai lengvas grobis tiems, kad nekenčia tiesos ir bando įtvirtinti mirties kultūrą. Būtent tuomet išsipildys Kristaus nuogąstavimas: 

....... Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?' (Lk 18,8)

Su broliška meilę ir rūpesčiu

šėtono skiepas

   Daugelis Dievo priešų vadina Krikščionis dvasiniais ligoniais, sunkiai ir nepagydomai sergančiais (1 Kor 1,18). Tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi yra kaip užkrečiama liga, žmonės ją perduoda vienas kitam betarpišku bendravimu ir kai žmogus suserga Viešpačiu, joks šio pasaulio gydytojas jo nebesugeba išgydyti. Kuo daugiau sergančių Viešpatyje, tuo mažiau "sveikų" tarnų nuolat siekiančių karjeros, pasisekimo, pinigų ir netikros laimės pas šio pasaulio kunigaikštį. Todėl jis jau daugelį amžių, intensyviai, visokiais būdais stengiasi, kad sergančiųjų Viešpatyje būtų kuo mažiau.

Visi iki šiol naudoti Kristaus žmonių gydymo metodai nedavė norimo rezultato. Visos šoko terapijos, nuodai ir žudymai tik dar labiau sustiprindavo Kristaus bažnyčia ir jos jėgą. Todėl reikėjo sugalvoti kitą, labiau rafinuotą ir užtikrintesnį metodą, kuris leistu išmirti tiems kas jau yra susirgęs (tikrosios bažnyčios nariams), ir užtikrintai apsaugotų nuo Viešpaties ligos naujus žmones, kuriuos besąlygiškai būtų galima naudoti savo juodiems tikslams ir darbui.

Labai išmintingų ir mokytų teologijos profesorių rankomis ir pastangomis buvo sukurtas Dievo Žodžio palengvintas variantas (skiepas). Kuriuo buvo pradėti dvasiškai skiepyti žmonės ir tautos. Su laiku teologijos profesorių daugėjo, todėl tie skiepai vis tobulėjo, įvairėjo ir dabar jų yra nebesuskaitoma daugybė.

Kaip tas skiepas veikia:

Žmonės per įvairius mokymus naujose bažnyčiose, gavę Viešpaties mokymo surogatą (šėtonišką skiepą) lyg ir suserga Kristaus liga, bet labai greitai įgauna imunitetą tikrai Viešpaties ligai, esančiai nuolatinėje atgailoje ir sudužusioje širdyje (nes tik šalia tokių žmonių yra Viešpats Ps 34,18 ). Šis skiepas sukuria jiems dvasinį kietasprandį užsikietinimą nepelnytame teisume ir amžino išgelbėjimo iliuziją. Tokie įskiepytieji tampa išdidūs ir teisuoliški, todėl nepateisinami (Lk 18,9-14) , ir kas baisiausia, kad jų naujai atgailai nebeįmanoma pakviesti (nors kas neįmanoma žmogui, visada yra įmanoma Dievui).

Kristaus Auka ir Ja teikiamas išgelbėjimas, tai didžiausia Dievo dovana duota puolusiai žmonijai. Šią Dovaną gali priimti kiekvienas žmogus, nėra skirtumo. Raštas juk sako: ‘Kiekvienas, kuris Jį tiki, nebus sugėdintas’. Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats Viešpats visiems, turtingas kiekvienam, kuris Jo šaukiasi, juk ‘kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas’. (Rom 10,11-13)

Visada verta prisiminti ( IR ĮSIDĖMĖTI ) , kad išgelbėtas bus tik tas kas šaukiasi Viešpaties. Sąvoka „šaukiasi“ tai tęstinis nuolat vykstantis veiksmas, o ne vienkartinis šūktelėjimas (kaip moko šėtoniško skiepo skleidėjai), būtent todėl Kristus ir perspėjo „Nuolat budėkite“, kad netektų kęsti kartu su veidmainiais (Mt 24,51).

Jėzus Kristus mums labai aiškiai pasakė, kad paskutiniais laikais, atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios. Kadangi įsigalės neteisumas, daugelio meilė atšals. Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas. (Mt 24,11-13) Apaštalas Paulius, Šv. Dvasios skatinamas antrino Viešpačiui „Nes ateis laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, pasikvies sau mokytojus, kad tie dūzgentų ausyse; Jie nukreips ausis nuo tiesos ir atvers pasakoms (2 Tim 4,3).

Būkite budrūs, nes šėtono skiepo skleidėjai ateina avių kailyje, viduje būdami plėšrūs vilkai, jie turi dievotumo išvaizdą bet Jo jėgos atsisakę. Prisiminkite, kad Kristaus jėga tobulai pasireiškia silpnume (2 Kor 2,9). Todėl stiprūs dvasia, trykštantys išoriniu teisumu, maloningumu, tariamu nusižeminimu ir nenuodėmingumu, gali slėpti po ta kauke žvėrišką vidų.

Ir pabaigai. Kad ir kokia atrodytų nepatraukli, susitepusi skandalais ir netobula senoji Katalikų bažnyčia, bet jos sudėtinga ir per tūkstantmečius Šv. Dvasios išugdyta struktūra yra arčiausiai Dievo. Ji labiausiai apsaugota nuo klaidžiamokslių ir šios bažnyčios mokymas atspindi visa žmogui įmanoma suvokti Dievo Esybės ir Kristaus kelio pilnatvę.

Todėl renkantis skverną į kurį įsikibti, verčiau įsikabinti į katalikų bažnyčios skverną siekiant papulti į naująją Jeruzalę.

Tegu Kristaus malonė visada būna su jumis.

p. s. Visi atsakymai Jezuje Kristuje, tik Jis yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti, ar braidžioti pasaulio idijotizme ir pastoviuose rūpesčiuose ar pasirinkti Dievo duota Kelią ir gauti palaiminimą gyvenime įtikėjus Jėzaus vardą.

Šv. Rašte duota neginčijama tiesa:

Mok 2, 26 Žmogui, kuris Jam patinka, Jis suteikia išmintį, pažinimą ir džiaugsmą, bet nusidėjėliui duoda sunkią užduotį rinkti ir kaupti, kad galėtų atiduoti tam, kuris patinka Dievui.

Su broliška meilę ir rūpesčiu

Dvasingas liberalus jaunimas.

    Kartą, bendraujant su vienu ultra modernistiniu jaunuoliu, buvau išvadintas fanatiku, atstovaujančiu kraugerišką žydo-krikščionišką religiją, atnešusią tik baisias kančias didžiajai baltų civilizacijai ir visam pasauliui.

   Mano religija,- išdidžiai mestelėjo jaunuolis, - yra pagonybė ir mano dievai - gamtoje, aš semiuosi jėgos iš gamtos motinėlės.

  Kadangi esu visiškai nejautrus įžeidinėjimams (na bent jau iki tam tikro lygio), bet tuo pačiu esu labai žingeidus, pradėjau klausinėti jaunuolį apie jo tikėjimo credo. Kame yra jo viltis, gyvenimo esmė, prasmė ir siekiamybė.

  Viso jo atsakymo aš neperpasakosiu, nes tokio kaip ir nebuvo, o tik kažkoks žodžių, abstrakčių šūkių ir nerišlių teiginių kratinys. Todėl jo paklausiau: - O kaip su tikėjimo broliais? Tu turbūt ne vienišas?

  Jaunuolis išdidžiai mestelėjo, kad tokių kaip jis jau labai daug.

  Sutikau su juo, kad dabar pagonių tikrai yra labai daug, jų yra netgi Lietuvos Respublikos Seime. Todėl paklausiau - kokie mūsų pagonių ryšiai su kitomis tautomis, išpažįstančiomis pagonių religiją ir kultivuojančiomis tos religijos pagrindu suformuotas pasaulėžiūros vertybes? Ar jie neturi ryšių su tokiomis galingomis ir pasaulines civilizacijas sukūrusiomis pagonių tautomis, kaip čiukčiai, evenkai, papuasai, pigmėjai ir pan.? Padrąsinau jaunuolį - gal reikėtų pas juos nuvykti ir pasisemti patirties, pasižiūrėti kokią buitį, aplinką ir savivoką suteikia pagonių tikėjimo išpažinimas jį savo gyvenime taikantiems žmonėms. Be to, reikia pasitikslinti pagonišką liturgiją (dievų garbinimą) pas tuos, kurie priėmę šią religiją nuo kūdikystės - šamanus, guru. Manau, reikia tiksliai sužinoti kaip šlovinti savo pagoniškus dievus - ar šokti aplink laužą, ar apsinuoginus kratytis ir stūgauti, ar šlovinimo metu reikia kokiais lapais prisidengti ar ir be jų gerai? Taip pat reikėtų pas tikėjimo brolius sužinoti jų ritualinės aprangos subtilybes - kokių palmių lapai geriausiai tinka šventei, kokie geriau tinka ritualiniams šokiams? Taip pat reikėtų žinoti kur ir kaip auskarus įvėrinėti - kokius į nosį, kokius į ausis, bambas, antakius, užpakalius ar dar ten kur nors? Kokias tatuiruotes darytis, kaip dažytis ir pan.

   Po mano klausimų, kažkur išgaravo jaunuolio pasitikėjimas, todėl jis tik nerišliai išlemeno, kad jis joks čiukčius ar pigmėjus ir jie jam ne broliai. Jaunuolis greitai pabaigė mūsų įdomų pokalbį ir išskubėjo.

  Keista, jaunuolis pasirinko religiją, kurios įtaka žmogaus gyvenimui ir jo pasaulėžiūrai suformuoja, būtent, tokį gyvenimo būda ir aplinką, kokioje gyvena mano aukščiau paminėtos tautos, bet kažkodėl tapatintis su jomis jam gėda.

   Tokie neopagoniukai (tiksliau infantiliški kvailiukai) džiaugiasi tuo, ką yra uždirbę jų tėvai ir proseneliai krikščionys. Todėl, vaidindami modernius, realybėje jie tėra lėtai degraduojantys žmonės, strimgalviais tampantys elementariais laukiniais. Užtenka pasižiūrėti į neopagonių šventyklas - įvairius naktinius klubus, barus ir diskotekas, kur jie staiposi ir vaiposi apsikabinėję įvairia pigia bižuterija, išsidažę veidus, nagus ir kūnus nė kiek ne prasčiau nei jų tikėjimo broliai džiunglėse ar taigoje. Todėl net neturėdamas didelės įžvalgos dovaną, gali labai tiksliai prognozuoti kur link veda toks gyvenimo būdas. Jei ne jie patys, tai jų vaikai arba anūkai, susėdę aplink laužą, tikrai grauš sumedžiotos lapės kaulus...

  Dievas davė mums visiems apsisprendimo laisvę. Laisvė - tai galimybė nevaržomai apsispręsti. Žmogus turi laisvą pasirinkimą ar save naikinti, ar save ugdyti. Dažnas pokalbiuose man meta tokią frazę - jei Dievas yra, kodėl Jis neparodo savo didybes ir galios, tada visi tikrai suprastų ir vaikščiotų į bažnyčią?

  Atsakymas paprastas: tai ir yra laisvo apsisprendimo subtilybė. Jei Dievas parodytų visą savo galią, tada tikrai visi drebėtų ir ŽINOTŲ. Žmonių atrankai reikia ne žinojimo, bet vien tik laisva valia išugdomo TIKĖJIMO. Tik pagal tikėjimo Kristumi buvimą arba nebuvimą, galima atskirti ėdalu, gėralu ir poravimosi gausa susirūpinusius homosapiensus nuo Dievo vaikų.

  Kristaus Bažnyčia ir toliau silpnės (vizualiąja prasme), nes turi buti atskirti pelai nuo grūdų. Kol bažnyčia rodė savo tikrą karališką jėga, į ją prilindo daug homosapiensu, todėl dabar vyksta apsivalymas, homosapiensai gręžiasi iį savo vertybes, o Dievo žmones į savo.

  Šitas įsakymas, kurį šiandien skelbiu, nėra tau paslėptas ir nepasiekiamas. Jis ne "' Ir ne už jūrų, kad sakytum: ,,Kas už mus perplauks jūras ir jį atneš, kad klausytume ir vykdytume?" Žodis yra labai arti tavęs - tavo burnoje ir tavo širdyje, kad jį vykdytum! Šiandien leidžiu tau pasirinkti gyvenimą ir gėrį ar blogį ir mirtį. (Įst 30,11-15)

  Taip kalbėjo pas Viešpatį iškeliaujantis Mozė, kietasprandei ir amžinai Dievui besipriešinančiai izraelitų tautai. Šis perspėjimas nepaseno ir šiandien, todėl jis kaip niekad aktualus mums visiems.

Su broliška meilę

Jie nustojo būti Gyvojo Dievo tauta ir netapo šio pasaulio žydais.

 

     Pagrindinis protestantų kaltinimas Katalikų bažnyčiai yra stabų garbinimas. Jie kalba:

   - Katalikai nuklydo ir tapo stabmeldžiais, o mes tikrieji krikščionys nes vykdydami antrąjį dekalogo įstatymą negarbiname stabų.

   Kaip ne būtų keista, bet būtent antrojo dekalogo įstatymo laikymasis, labai akivaizdžiai parodo protestantų ir visų kitų protestantizmo priaugintų pseudo krikščioniškų kavos gėrimo klubų atsitraukimą nuo Kristaus. Paaiškinsiu kodėl:

Apaštalas Petras apie Šv. Rašto laiškus sakė:

„Juose esama sunkiai suprantamų dalykų, kuriuos neišmokyti ir svyruojantys iškraipo, aiškindami, kaip ir kitus Raštus, savo pačių pražūčiai.“ (2 Pt 3,16)

 Šv. Dvasios įkvėptas, apaštalas Paulius, apie Senojo Testamento įstatymą yra pasakęs:

„Neatstumiu Dievo malonės, nes jei teisumas įgyjamas įstatymu, tuomet Kristus mirė veltui.“ (Gal 2,21)

Katalikų katekizmo 2072 punktas aiškiai moko Biblijos tiesos, kad įstatymas nenustos galioti iki pat pasaulio pabaigos (Mt 5,18). Visi nusidėjėliai bus teisiami įstatymo pagrindu (protestantai taip pat). Bet būtent čia ir yra didžioji TIKRŲ Krikščionių privilegija. Įstatymo rūstybė ir prakeikimo galia jų nelies. Nes visi kas įtikėjo, tapo Kristaus mokiniais ir nusekė paskui jį, tie jau NEBETEISIAMI (Jn 3,18).

O dėl tariamų stabų, reikia žinoti, kad Kristaus mokiniai yra išlaisvinti iš įstatymo prakeikimo, todėl jie tarnaudami Viešpačiui paima į nelaisvę kiekvieną mintį (2 Kor 10,5) ir VISKĄ (aš pabrėžiu viską) gali naudoti Kristaus garbei, tame tarpe ir stabmeldžių šventės ir silpnųjų žmonių poreikį garbinti tai kas matoma ir apčiuopiama.

Keistai atrodo veidmainiaujantys protestantai, kurie vaidina, kad išmano Biblija ir, kad tik ja vadovaujasi. Nejaugi jie neskaitė, kad net apaštalui Petrui už tokį dalinį (apsimestinį) įstatymo laikymąsi yra pažymėtas priekaištas Biblijoje:

'Jei tu, būdamas žydas, gyveni pagoniškai, o ne žydiškai, tai kodėl verti pagonis gyventi taip, kaip žydai? (Gal 2,14)

Biblija draudžia selekcionuoti įstatymą. Jei gyveni įstatymu o ne malone ir vykdai bent vieną įstatymo dalį, bet nusižengi dėl kitų 613, vis viena esi nusižengęs visam įstatymui. Vykdantiems įstatymą (nors ir jo dalį pav. dėl atvaizdų) Kristus mirė veltui. Nes tai kas išgriauta vėl atstatoma.

Tie kas seka šio pasaulio priesakais ir išmintimi, laikosi įstatymų ir tyrinėja Raštus manydami juose surasią amžinąjį gyvenimą (Jn 5,39), O Kristaus mokiniai pasitiki tik Dievo malonę, kuri išteisina dovanai, be įstatymo darbų.

Šv.Augustinas pasakė „Mylėk Dievą ir daryk ką tik nori“. Bet šis teisingas, nors ir šokiruojantis principas netinka tada, kai protą riboja mentalinė stabmeldystė. Jei neseki Kristumi, tuomet šis principas ves vien tik link palaidumo. Kadangi sielinis žmogus nepriima to, kas yra iš Dievo Dvasios, nes jam tai kvailystė; ir negali suprasti, nes tai dvasiškai vertinama. (1 Kor 2,14)

Svarbu žinoti, kad tikras Kristaus mokinys neatstumia silpnųjų, neužsidaro nuo pasaulio, bet visomis išgalėmis ir naudojant visas priemones skelbia Evangeliją.

Apaštalas Paulius apie tai kalbėjo: „Būdamas nuo nieko nepriklausomas, pasidariau visų vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau. Žydams buvau kaip žydas, kad laimėčiau žydus. Tiems, kurie laikosi įstatymo, tapau besilaikančiu įstatymo, kad laimėčiau besilaikančius įstatymo, nors pats nesu jam pavaldus. Tiems, kurie neturi įstatymo, buvau kaip neturintis įstatymo, - pats būdamas ne be Dievo įstatymo, bet surištas Kristaus įstatymu, - kad laimėčiau tuos, kurie neturi įstatymo. Silpniesiems pasidariau kaip silpnas, kad laimėčiau silpnuosius. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip kai kuriuos išgelbėčiau. Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas.“

Kažkada aš irgi maniau, kad atvaizdai bažnyčiose yra stabmeldystė, bet kartą Londone aš susipažinau su vienu Rusų sentikiu iš labai uždaros bendruomenės Rumunijoje. Tik keli jo žodžiai man sustatė viską į savo vietas. Kai aš jam užsiminiau apie stabus, jis paklausė, o kaip skaityti evangeliją ir melstis tiems kas nemoka skaityti ir būna bažnyčiose kartą į metus? Ar tokius silpnus brolius reikia niekinti ir jie jau nebeturi Kristaus meilės? O tie kas Dievą gali priimti tik per pojūčius liturgijoje, ką juos Kristus atmetė? Ne.

Todėl ir yra evangelinės ikonos kurios atvaizdais piešia Biblinius įvykius. Todėl ir yra tūkstantmečiais puoselėjama liturgija (tarnavimo forma). Kiekviena ikona pasakoja savo dalį Evangelijos, kiekvienas veiksmas, Kristaus bažnyčioje, turi savo vertę ir paskirtį, kad visi, ne tik stiprus, bet ir silpnieji galėtų dalyvauti tarnavime Kristui.

Todėl jeigu atskalūnai, besivadinantys krikščioniais, jums pasakys, kad katalikai stabmeldžiai nes nevykdo antrojo Dievo įsakymo, paklauskite jų, o kokius Dievo įsakymus vykdo jie?

p.s. Baisiausias protestantizmo išmyslas tai dalinis Mozės įstatymo laikymasis. Tokiu būdu jie nustojo būti krikščioniais (besilaikantiems įstatymo Kristus mirė veltui). Ir taip pat jie netapo žydais, nes laikosi kažkokio iškastruoto įstatymo, kurio nepripažįsta jokia Izraelitų bendrija.

Nereikia būti Einšteinu, kad suprasti. Jeigu stropiai laikaisi įstatymo draudimo dėl atvaizdų, tuomet kodėl nesilaikai kitų 613 Izraelitams duoto įstatymo reikalavimų? Kas yra toks didis ir stovintis aukščiau Dievo, kuris gali nuspręsti kokių Mozės įstatymo nuostatų reikia laikytis, o kokius galima ignoruoti?

Su broliška meilę ir rūpesčiu

Kodėl kvailiui visada atrodo jog jis yra protingesnis už kitus?

    Prieš porą dešimtmečių turėjau įdomų gyvenimo potyrį kavinėje, stebėdamas krepšinio varžybas tarp Tel-Avivo „Makabi“ ir Kauno „Žalgirio“.

   Papasakosiu, būtent, apie šių rungtynių pabaigą, kuomet prasidėjo paskutinė ketvirtojo kėlinio minutė ir Žalgiris pirmavo 10 taškų. Visa kavinė tiesiog šėlo ir kėlė alaus bokalus už pergalę ir už Žalgirį. Pamenu, mane lygiai taip pat paveikė bendra salės euforija, bet kažkas nedavė ramybės ir aš supratau, kas: Makabio treneris paprašė minutės pertraukėlės ir po tos pertraukėlės, po visų alaus, tampaksų ir danonų reklamų, kamera prabėgom parodė Tel-Avive susirinkusiųjų Makabio sirgalių eiles. Mano akims užkliuvo tai, kad dauguma susirinkusiųjų buvo nulenkę galvas lyg maldoje (negaliu pasakyti ar jie meldėsi, bet jų povyza buvo ,būtent, tokia). Nuo vaikystės žinodamas maldos jėgą, bet būdamas silpno tikėjimo, aš dar pamąsčiau savo širdyje: „ne neįmanoma jiems laimėti net jeigu visi ten sėdintys žydai melsis už pergalę - viena minutė ir 10 taškų skirtumas - nesąmonė“.

  Kaip aš stipriai klydau.

  Makabis per tą paskutinę minutę išlygino rezultatą, o per pratęsimą sutriuškino Žalgirį. Kai po rungtynių pasidalinau savo mintimis su vienu draugu, tas supykęs atrėžė, kad tai tik paprastas atsitiktinumas - jiems tiesiog pasisekė.

  Kodėl prisiminiau būtent šį epizodą? - Visa pasaulio istorija mus moko, kad tautos, valstybės, taip pat ir kiekvieno paskiro žmogaus galia yra ne turto gausoje, fizinėje (kiekybinėje) galioje, naujausiose technologijose, moksle, sistemose ar struktūrose o .... paprastame atsitiktinume. Hitleris buvo tik už poros savaičių nuo atominio ginklo sukūrimo, jis turėjo raketas trūko tik pačios bombos. Atsitiktinumas, kad jam pritrūko tiek mažai (pora savaičių) ir jis tikrai būtų laimėjęs karą. Turtingiausias ir išmintingiausias pasaulio karalius Saliamonas mokytojo knygoje pasakė: „Aš pastebėjau pasaulyje, kad lenktynes laimi ne greitieji, karus ne drąsieji, duonos turi ne išmintingieji, turtus ne protingieji ir palankumą ne sumanieji. Visa priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo.“ Senovės Graikai savo didžios civilizacijos saulėlydyje suprato, kad žmogus pats iš savęs nieko nesugeba padaryti („Aš žinau, kad aš nieko nežinau“ - Sokratas). O ir kiekvieno iš mūsų gyvenime, turbūt, ne kartą teko susidurti su situacija, kai žmogus dirba, stengiasi, atrodo, įsidėmi visas įmanomas aplinkybes ir faktorius, bet jo darbas nueina per niek, o koks nors visiškai nesistengęs „plevėsa“ tą patį gauna ir padaro be jokių matomų pastangų - tiesiog jam „pasiseka“.

   Nesiplėsdamas, pradėjęs mintį Žalgiriu aš norėčiau pratęsti taip pat Žalgiriu.

   Tais laikais, kai Lietuviai dar mokėjo melstis ir neniekino tikėjimo Kristumi, du mūsų tautiečiai -lietuviai krikščionys - Vytautas ir Jogaila vedė įvairiatautę ir nevienalytę, greitomis iš daugelio gabaliukų sulipdytą lietuvių ir jų vasalų kariauną, prieš drausmingą, galingą ir niekinančia mirtį Europos elitinę Teutonų ordino kariuomenę. Visoje lietuvių kariuomenėje vien tik Žemaičiai turėjo patirtį kovose nugalėti ordino karius. Visi kiti, įskaitant ir amžinai nedisciplinuotus, nepelnytai pasipūtusius (honoravus) ir rimtam karui netinkamus lenkų karinius dalinius, buvo lengvas grobis ordino pajėgoms. Tai žinodami ordino karvedžiai liepė paruošti kuo daugiau grandinių - būsimų belaisvių surakinimui. Bet kaip moko Biblija: „Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė - prieš žlugimą.“ (Pat 16,18). Lietuviai šlovingai nugalėjo, taip parodydami, kad lietuviai buvo uolesni krikščionys nei ordino vadai. Bibliją lietuviai išnagrinėjo daug atidžiau, nes ordino kariuomenė sužlugdęs pergalingas Lietuvių atsitraukimo ir puolimo manevras, buvo Biblijos kronikose nekartą aprašyta, Izraelio karvedžių naudota, kovos taktika. O Jogailos nusižeminimas maldoje, (kurioje jis buvo per visą mūšio laiką) davė taip Lietuvių trokštamą ordino vadų (paniekinusių nusižeminimą prieš Karalių, Karalių – Kristų) pasipūtimą ir įsivaizdavimą jog jie labai protingi, atvedusį prie jų žlugimo.

   Be to, Lietuvių katalikų sutriuškinto kryžiuočių ordino atskalūnišką atsitraukimą nuo Kristaus parodė ir vėlesni jo darbai. Ordino valdoma, Lietuvių žemės dalis - Prūsija, tapo viena pirmųjų ir aršiausių reformacijos gaisro palaikytojų Europoje, kas ir sąlygojo tai, kad Prūsija išnyko visiškai. Būtent tai ir yra PROTESTANTIZMO vaisiai. 

  Dvasinė kova maldoje, paremta Dievo Žodžio išmanymu ir nuolatiniu Jo skaitymu, yra daug galingesnis ginklas už bet kokias žemiškas galybes.

  Kažkada sovietų diktatorius Salinas paniekinamai paklausė savo užsienio reikalų komisaro Molotovo „Valstybė Vatikanas? O kiek jie turi tankų brigadų?“, Materializmu pasitikinčio žmogaus panieka ir išdidumas buvo kvailio požymis, nes dabar jau niekas neabejoja, kad būtent Vatikano, atstovaujančio Kristų, Dvasinė įtaka, sugriovė visą sovietų sistemą. 

   P.S. pabaigsiu turtingiausio pasaulyje karaliaus Saliamono žodžiais: ,,Mano sūnau, įsidėmėk, kad knygų rašymui nebus galo, o daug besigilindamas į jas nuvarginsi kūną. Paklausykime, kokią galima padaryti išvadą: bijok Dievo ir vykdyk Jo įsakymus, nes tai yra viskas kiekvienam žmogui. Nes Dievas teis visus darbus ir visus paslėptus dalykus - gerus ir blogus". 

 ,,Žmogui, kuris Jam patinka, Jis suteikia išmintį, pažinimą ir džiaugsmą, bet nusidėjėliui duoda sunkią užduotį rinkti ir kaupti, kad galėtų atiduoti tam, kuris patinka Dievui..... „

Su meilę ir brolišku rūpesčiu

Medicinos mokslų daktarė, Imunologė, Galina Borisovna Kiriličeva

 

Ši Medicinos mokslų daktarė, imunologė, 30 metų dirbo su vakcinom. Kadangi tapo vienuolė, tiesiog nebegalėjo tylėti ir labai moksliškai, korektiškai paaiškino kas tai yra ir ko siekiama šia masine vakcinacija. Youtube, Facebukas, Yandex ir Google trina šį video iškarto po įkėlimo. Todėl įkėliau jį į telegram. 

ВЕТЕРИНАРИЯ

 

Глотая новостные сливки,

Присядьте, чтобы не упасть:

Об обязательной прививке

Твердит заботливая власть.

О время! Изобилье Храмов,

И всё же не живём, как встарь:

Врачи лечили род Адамов,

Ветеринары — Божью тварь.

Вели коров к ветеринарам

Без их согласья, не беда,

И это не было кошмаром:

Зачем согласие скота?

Нам нагнетают истерию:

Наверно, захотела власть,

Чтоб наша ветеринария

Над медициной вознеслась.

Полощут нас, как ваххабитов,

Безмасочник страшней чумы.

Чего боитесь? Вы привиты!

Не вы в опасности, а мы.

Вы под защитой медицины,

Которая трещит по швам.

Живите с чудною вакциной,

А мы помрём на радость вам.

Помрёт, кто разумом был скуден,

Вы заживёте без забот…

Но будем умирать как люди,

А не тупой бесправный скот.

Иеромонах Роман.

17 июня 2021

Скит Ветрово

Ką daryti, kad būtų gerai?

   Lietuvą valdo postkomunistinės darvinistinės sistemos atliekos, bei jų mokiniai ir palikuonys. Jų, kaip ir jų protėvių - beždžionių (taip jie patys moko savo universitetuose, kad tai jų proseneliai) neišmokysi atjautos ir neišdresiruosi atskirti formos nuo esmės. Jie visada darys tik taip kaip juos išdresiruoja svetimų mums primesta sistema. Ten jie ir gauna bedvasią ir šaltą dresūrą "Vsio zakonno tovarišči". Juk jie elgėsi pagal taisykles ir jei vykdant tas taisykles įstatymų buldozeris pervažiuoja vieną kitą tūkstantį gyvybių, juk tai tik (anot materialistų dainiaus M.Gorkio) tik ŽMOGIŠKA MEDŽIAGA iš kurios jie stato savo "šviesų rytojų".

  Tiesiog atleiskime jiems, nes jie nežino ką daro. O ką gi turime daryti mes, tai yra žmonės kurie sukurti pagal Dievo atvaizdą ir panašumą, Jėzaus Kristaus mokiniai? Mes privalome prisiminti ko mus moko Jėzus:

   Jei kas sako: “Aš myliu Dievą”, o savo brolio nekenčia,-tas melagis. Kas nemyli savo brolio, kurį mato, kaip gali mylėti Dievą, kurio nemato? (1 Jn 4,20)

   Labai lengva "mylėti" tuos kurie toli. Pervesti kelis litukus per įvairias gerumo akcijas ir panašiai. Bet tikrai yra sunku pamilti tą kuris gyvena šalia. Visų pirmą savo patį artimiausią, žmoną ar vyrą. Pamilus pačius artimiausius reikia apsižvalgyti kas gyvena ar dirba kaiminystėje, kuriuos tu matai kas dieną, bet nepastebi. Gal ir šiam žmogui, tavo kaimynui ar bendradarbiui gyvybiškai reikia tavo pagalbos (ne materialinės tai blogiausia ką galime pasiūlyti, pinigais mes tik atsiperkame). Toliau tavo giminėms, vaikystės draugams (neseniai vieną savo subankrutavusį vaikystės draugą radau renkant šiukšles iš konteinerio. Ankščiau pasiturintis žmogus dėl savo kaltės tapo „bomžu“. Dabar jis pas mane Anglijoje) ir pagaliau kiekvienam žmogui kurį pamatai stokojant ar kenčiant. Prisiminkite gerąjį samarietį.

  Nėra blogų žmonių. Yra tik mūsų meilės trūkumas. Meilė artimui, tai ne pataikavimas, ne "tolerancija" jų nuodėmėms ir silpnybėms. Meilė artimui yra tikras noras jam padėti. Negalima mylėti "preskai". Drungna meilė yra fariziejų (formalistų) prerogatyva. Jei tu myli artimą, pamatęs jį girtą miegantį sniego pusnyje, nepradėsi jam pasakoti koks jis blogas, pamokslauti ką jis turi daryti arba tiesiog neįdėsi jam pora litų "pachmielui" į kišenę. Tu griebsi jį už atlapų ir pakratysi, kad bent kiek išsiblaivytų, o jei ir tai nepadės kelis kartus sušersi jam per skruostus. Jei nepadės ir tai, užsimesi jį ant pečių ir nuneši į šiltą vietą, kad išsimiegotų. Kai išsiblaivys tiesiog ateisi pas jį ir pasikalbėsi. Niekada nereikia padėti per prievartą, bet visada reikia padėti jei žmogus jau nebe sugeba padėti pats sau.

  Pradėkime nuo savęs ir tų kuriuos matome kas dieną, o tada patikėkite pasikeis ir viskas aplink mus. Kad netuščiažodžiauti papasakosiu jums nedidelę savo istoriją, kaip keičiasi aplinka pakeitus save. Istorija nutiko prieš keliasdešimt metų. Su savo kaimynu buvome nesutaikomi priešai. Teismai, skundai ir panašūs dalykai buvo mūsų bendrabūvio kasdienybė. Bet kartą tiesiog pergalėjau save ir nuėjau pas jį pasikalbėti apie mums abiems svarbų dalyką tvarkantis namus ir bendrą teritoriją. Pradžioje išgirdau krūvas priekaištų, bet perlaužęs save neatsakiau į įžeidinėjimus ir pasakiau:  "Padarom žmogau taip, paliekam mūsų neišsprendžiamus nesutarimus kitam kartui ir pabandom išspręsti tai kas dabar aktualu." Po ilgo pokalbio radom kompromisą. Taip žingsnis po žingsnio, mes išsprendėme viską dėl ko pykomės, o kitus dalykus tiesiog pamiršome. Nepraėjo nei puse metų, mes buvome puikūs kaimynai. Kai reikėdavo kur nors išvažiuoti, mes vieni pas kitus palikdavome savo vaikus, bendrai sprendėme ką ir kaip turime daryti. Karta su juo nutarėme pastatyti suoliuką prie gatvės, nes nei vieno suoliuko mūsų gatvėje ne buvo. Kai pradėjome šį darbą, aplink gyvenę  kaimynai pradėjo mus kvailinti, jog tą suoliuką naktį pavogs, sulaužys, pijokai padarys savo girtuoklysčių vietą ir tai bergždžias darbas. Bet tas suoliukas išstovėjo 7 metus, iki pat to laiko kai Lietuvą valdanti nomenklatūra per teismus ir korumpuotą teisėsaugą "vsio zakonno" atėmė iš manęs tą mano namą Vilniuje, dėl mano per daug aktyvios visuomeninės veiklos profsąjungose. 

p.s. Apsižvalgykime aplinkui. Tikrai mes nenuskursime, jei kiekvienas iš mūsų pabandys padėti tam, kas stokoja ir prisidėti prie to, kad mūsų bendras gyvenimas būtų patogesnis ir gražesnis. Nelaukite valdžios malonių, tiesiog darykite ir Dievas jums atlygins, nes padėdamas stokojančiam ir darydamas gerus darbus neatlygintinai, tu duodi Dievui į skolą, o Dievas niekada nelieka skolingas. 

Su broliška meilę ir rūpesčiu

Вот уже не одно десятилетие публику кормят благостными рассказами о великих заслугах вакцинации

"Вот уже не одно десятилетие публику кормят благостными рассказами о великих заслугах вакцинации в деле спасения человечестве от оспы. Но так ли это на самом деле? Реальная история медицины: 

● Еще в начале 19-го века лондонский журнал "Мedical observer" (Vol. VI, 1810 г.) опубликовал подробности 535 случаев оспы у вакцинированных пациентов, из них 97 с летальным исходом (с указанием имен и фамилий пострадавших), причем некоторых из этих людей прививал лично «отец вакцинации» Дженнер! 

● Д-р Уинтерберн в одном из докладов сообщил об эпидемии в Марселе, когда оспой заразились 2000 вакцинированных, и о вюртембергской эпидемии (Германия) 1831 года, где жертвами оспы стали 995 «защищенных» от неё. 

● Во время эпидемии 1871 года в Германии от оспы умерли 124948 человек. Согласно записям, ВСЕ они прошли вакцинацию. В одном только Берлине оспой заболели 17038 привитых, из них 2884 умерли. 

● Лейстерский инспектор д-р Д. Миллард в своей книге "The Vaccination Question" писал: "Нельзя отрицать тот факт, что вакцинация наносит тяжелый ущерб здоровью. Официальное число умерших от вакцины уже в несколько раз превысило число умерших от натуральной оспы". 

● С 1886 по 1892 г.г. в Японии было сделано 25 474 370 первичных и повторных инъекций вакцины. Две трети населения прошли повторную вакцинацию. Несмотря на множество прививок, в течение этих лет было отмечено 165774 случая оспы, 28979 из которых имели летальный исход. 

● С 1877 по 1907 г.г. в Индии было 3 344 325 смертей от оспы, причем ВСЕ умершие были привиты. С другой стороны, в любой точке Индии, где прекращались прививки и вместо них вводились строгие санитарные меры, оспа немедленно исчезала, и это правило не знало исключений. 

● Из доклада д-ра Уильяма Фарра, британского королевского статистика: «Максимальный уровень смертности от оспы был достигнут с началом обязательной вакцинации. Среднегодовая смертность от оспы в 1850 году, до принятия закона о всеобщем оспропрививании, составляла лишь 2 случая на 10 000 человек. А в 1871 году, на фоне массовых прививок, этот показатель составил уже 10,2». 

● Д-р Р. Гарроу в статье в журнале «British Medical Journal» (14.01.1928), показал, что смертность от оспы в Англии и Уэльсе среди привитых была в 5 раз выше, чем среди непривитых. 

● Сэр Томас Чемберс, королевский адвокат, парламентарий, окружной судья: "Из 155 человек, обратившихся в больницу св. Джеймса на Пиккадили, 145 были привиты". 

● Из отчета д-ра Марсона по лондонской больнице Хайгейт за 1871 год: "Из 950 больных оспой 870 (90%) были привиты". 

● Из отчета по больнице Хэмпстед: в 1884 году из 2965 больных оспой, поступивших в больницу, 2347 были привиты. 

● В больнице Мэрилевор 92% больных оспой были ранее привиты. 

● В 1926 году власти Египта объявили о победе над оспой. А через 6 лет, в 1932 году, на фоне почти 100%-й привитости населения, разразилась самая крупная оспенная эпидемия в истории этой страны. Усугубляемая действиями вакцинаторов, она длилась целых два года. Всё, на что были способны прививки от натуральной оспы – это… вызывать натуральную оспу. Если бы не массовая вакцинация, оспа исчезла бы в мире как минимум на 100 лет раньше" 

(Людмила Казанцева). Наш чат~h tt ps://t.me/ProtivGadov2 Наш канал ~ht t ps://t.me/Protestnarod

Skęstant Titanike, ką pasirinktum - liukso kajutę, ar mažą vietelę gelbėjimosi valtelėje?

 Vinstonui Čerčiliui yra priskiriami šie žodžiai:

  „Aš dažniausiai niekam nelinkiu nei sveikatos, nei turtų, linkiu tik sėkmės. Juk dauguma tų, kurie buvo „Titanike”, buvo ir sveiki ir turtingi. Bet sėkmingi pasirodė tik nedaugelis iš jų.” Sėkmės!

  Šiaip sėkmė yra labai paslaptingas reiškinys. Jo neįmanoma tiksliai įvardinti, formaliai apskaičiuoti arba praktikoje išmokyti. 

   Pavyzdžiui, 2019 metais Graikijos pilietis Antonios Mavropulos, dviem minutėm pavėlavo į Etiopijos avialinijų lėktuvą Boeing 737 Max. Jis buvo labai piktas dėl nesėkmės, bet pakilęs lėktuvas po 6 minučių skrydžio sudužo. Žuvo visi juo skridę 149 keleiviai ir 8 ekipažo nariai. Nesėkmė, kuri pasirodė didžiausia jo gyvenimo sėkmė. Ir taip atsitinka pakankamai dažnai. Sėkmės neįmanoma nusipirkti, užsidirbti, išmokti, užsitarnauti arba pavogti. Ji arba yra arba jos nėra. Todėl yra nusistovėjusi nuomonė, kad sėkmės gaudymas yra tuštybė kuria užsiima kvailiai visokiose loterijose. Tai teisinga nuomonė. Nes tai ką mes vadiname sėkme, yra tiesiog teisingas ir tobulas gyvenimas su Dievu. Kuris būtent neregimai ir rūpinasi štai tokiomis mūsų gyvenimo aplinkybėmis. Mes patys to tobulumo pasiekti negalime, tai yra tik duotybė. Kuri yra atsakas į sąmoningą pasirinkimą. Tu ieškai Dievo arba ne. 

   Visagalis Dievas sukūrė pasaulį tobulą, bet dėl mūsų protėvių neklusnumo, kūrinija buvo pajungta tuštybei. Tuštybei, kuri neturi jokios vertės ir neša tiktai rūpesčius, nusivylimą, ligas ir mirtį. Todėl mes, pastoviai dejuojame ir sąmoningai arba ne, bet laukiame išgelbėjimo iš šio skęstančio Titaniko. Mūsų atotrūkis nuo Gyvybės Teikėjo ir yra visų blogybių, problemų, nelaimių ir ligų priežastis. Tik buvimas su Dievu sunaikina pražūtingą tuštybę ir duoda tikrą žmogaus (sukurto pagal Dievo atvaizdą ir panašumą) gyvenimą.

   Prieš kelis tūkstantmečius, pranašas Izajas pranašavo apie Dievo artumą:

   Pats Viešpats duos jums ženklą. Štai mergelė taps nėščia, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu.

  Emanuelis, šis vardas yra reikšmė ir simbolis mums visiems. Emanuelis hebrajiškai reiškia - Dievas su mumis. Įsikūnijęs Visagalis Dievas, Kuris pasilieka per amžius su savo atpirktais žmonėmis. Ši pranašystė išsipildė prieš du tūkstančius dvidešimt metų. Iš mergelės Marijos gimė Jėzus Kristus, Dievo Žodis, tapęs Kūnu. Emanuelis – Dievas su mumis. Jėzus Kristus yra Visagalio Dievo, Kūrėjo ir Laikytojo Žodis, nesukurtas, bet gimęs iš Dievo Dievas, todėl tik Jis yra Tikras Gyvenimas, tik Jis yra tikra Duona, kurios valgantis nebealks per amžius. Tik Jo mes turime laikytis, nes nėra kito Vardo po dangumi, kuriuo mes galime būti išgelbėti. Šis vardas yra Jėzus Kristus.

Nuo savo gimimo dienos Jėzus yra su mumis, su tais kurie tiki Juo visa širdimi ir išpažįsta Dievo Žodį savo lūpomis. Tai Jam ir apie Jį, per kiekvienas Kalėdas mes kartojame pranašo giesmę - Kūdikis mums gimė, Sūnus mums duotas. Ant Jo peties viešpatavimas, Jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis. Jo viešpatavimas plėsis ir taikai nebus galo.

Dievo Sūnus pagal pranašystę atėjo į Žydų, senosios sandoros ir Visagalio pranašystę nešančią tautą. Bet argi Dievas - tiktai žydų Dievas? Ar Jis nėra ir pagonių Dievas? Būtent taip, Jis yra ir pagonių Dievas, nes tėra tik vienas Dievas ir nėra kitų Dievų. Jis per tikėjimą, Naujoje sandoroje, išteisins ir apipjaustytus (žmones turinčius senosios sandoros žymę); taip pat per tikėjimą, Naujojoje sandoroje, Jis išteisins ir neapipjaustytus (žmones neturinčius senosios sandoros žymės).

Naujoji sandorą (sutartis) sujungia mus su Visagaliu Dievu. Tai yra dovana, nes mes Dievui nieko neduodame. Šia sutartimi, mes iš Dievo galime priimti begalinę nenusipelnytą malonę, nuodėmių atleidimą ir kaip atpildą – amžiną gyvenimą Dangaus karalystėje. Iš savo pusės Dievas šia sandorą patvirtino Savo Sūnaus mirties Krauju Golgotoje. Po kurios prisikėlęs Jėzus parodė, kad mirtis jau yra nugalėta ir kelias į amžiną gyvenimą jau yra atvertas. Mums gi, girdintiems Gerąją naujieną žmonėms, yra palikta laisva valia, priimti šią sandorą ir eiti Kristaus keliu arba ją atmesti ir eiti gyvenimu taip kaip mes patys sau įsivaizduojame.

Žinok, Dievui nereikia tarnų, Jam nereikia vergų, jam nereikia tavo turtų, Jam reikalingas tu pats, nes jis tave mylį kaip ir kiekvienas Tėvas myli savo sūnų palaidūną.

Jei vis dėl to tvirtai apsisprendei priimti Dievo sandorą, tuomet apmąstyk savo nuodėmes, suprask jas ir atgailauk dėl jų Dievo akivaizdoje. Po atgailos, ateik maldoje pas Dievą Jėzaus Kristaus vardu, atverk savo širdį Jėzui, išpažink savo tikėjimą viešai ir palikęs šio gyvenimo tuštybę sek paskui Kristų, nesižvalgydamas atgal.

Atsisakydamas pasaulietiškos tuštybės ir sekdamas Jėzumi Kristumi, tu gimsti iš naujo, naujam amžinam gyvenimui su Emanueliu. Tai visai kitas gyvenimas, nei tas kuriame tu gyvenai iki šiol.

  Jėzus Kristus, aiškiai perspėjo mus, savo mokinius, kad nei vieno daugiau nebevadintumėme tėvu, nes mes turime tik Vieną Tėvą Dievą ir nei vienas mes nebegalime vadintis mokytoju, nes mes turime tik vieną mokytoją Jėzų Kristų. Priėmę Kristaus sandorą, mes visi tapome broliais. Todėl kas iš mūsų nori būti didžiausias, tebūna visiems tarnas. Nes kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas. Taip pat, mes turime mylėti vienas kitą taip, kaip pats Kristus pamilo mus. Tik iš to ar mes mylėsime vienas kitą, bus aišku ar mes esame Jėzaus mokiniai.

Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! Kelias atviras broliai ir seserys. Kol kas. 

Kristus gimė VIEŠPATAUTI!

Skardžiuoju kūdikio riksmu,

Mesijas paskelbė naujieną,

Nuo šiol visai kitu būdu,

Skaičiuosite metus ir erą.

Silpnumas nuo dabar jėga,

Kvailystė - išminties šaltinis,

Vaikystė karaliauti pakviesta,

Puikybė sutrypta į nieką.

Galia, nuo šiol, yra kita.

Ji ėdžiose ramiai sau miega.

Tas kam priklauso visuma

Priklausomas dabar nuo pieno.

Visiems išminčiams ir kvailiams,

Nuo šiol suvokti reikia vieną.

Tik tas kas kūdikiu atgims,

Išvys IŠGELBĖJIMO DIENĄ.

‘Viešpats telaimina ir tesaugoja tave. 

 Viešpats te parodo tau savo veidą ir tebūna tau maloningas. 

 Viešpats te atgręžia savo veidą į tave ir te suteikia tau ramybę’.

Su broliška meilę ir rūpesčiu 

Martynas. Vengrų šokis

 

Kiek žydų gelbėjo lietuvius, nuo jų tautiečių sukeltų žudynių?

 

  Išsilavinusiems žmonėms (ne bakalaurams) puikiai žinomas pirmasis pasaulyje HOLODOMORAS, kurį prieš kelis šimtus metų surengė žydų karčiamininkai Lietuvoje. Tada, nuolatiniame karantine - baudžiavoje gyvenusi lietuvių kaimiečių "žmogiška medžiaga" masiškai mirdavo iš bado. Žydai atiminėdavo duoną iš kaimiečių savo spirito varykloms.

   To meto "spiritoafera" buvo labai geras biznis, nes kaip ir dabar taip ir tuomet, tie kas atsisakydavo gerti pas žydą nustatytą kiekį arielkos (t.y. skiepytis karčiamoje dėl dėl sveikatos ir bandos imuniteto), būdavo baudžiami. Lietuva buvo vienintelė vieta pasaulyje, kurioje buvo įvestas privalomas "savanoriškas" gėrimas pas žydų karčiamininkus ir jei kaimiečiai nepaklusdavo to meto "GALIMYBIŲ PASO TVARKAI" Lietuvos bajorija baudė savo kaimiečius piniginėmis baudomis. Kaip ir šiuolaikiniai koronoaferos valstybiniai stūmėjai, jie gaudavo finansavimą iš žydiškų fondų, už teisingą biznio tvarkos palaikymą. 

  Žydišką SPIRITOAFERĄ tuo metu nutraukė Deržavinas Gavriilas Romanovičius, kurį rusų Caras Povilas pirmasis nusiuntė išsiaiškinti, kodėl dėl sveikatos, alkoholiu masiškai skiepyjami Lietuvos kaimiečiai, miršta ištisomis šeimomis. Apie tai galite paskaityti straipsnyje "Kaip Rusų Caras lietuvius nuo žydų sukelto bado gelbėjo"  (https://geros-figos.blogspot.com/2016/01/kaip-rusu-caras-lietuvius-nuo-zydu.html).

  Taip pat dar yra išlikę gyvų liudytojų kurie prisimena žydų surengtas masines žudynes, turto atiminėjimą ir ištisų giminių išsiuntimą į tremtį ir lėtą mirtį, kuomet žydų sukurta CCCP aneksavo Lietuvą. Man teko skaityti Dušanskio straipsnį Rusijos tinklapyje, kuriame jis gyrėsi apie tai, jog atėjus sovietų valdžiai jo pajamos taip išaugo, kad Dušanskio mama netgi atsisakė priimti pinigus iš jo, netikėdama, kad tokie pinigai gali būti uždirbti teisėtai. 

  Mes puikiai žinome apie tūkstančius Lietuvos gyventojų, kurie statė savo ir savo šeimų gyvybes į pavojų ir gelbėjo žydus nuo mirties naciams atėjus į Lietuvą. Mano žmonos seneliai (Lietuvos sentikiai) beveik visą karą slėpė pas save žydų šeimą. Vėliau tas žydas, būdamas didelis viršininkas Leningrade, dažnai su savo draugais atvažiuodavo pas juos į Ignalinos rajoną ilsėtis. 

  Bet ar buvo ŽYDŲ KURIE GELBĖJO LIETUVIUS NUO JŲ TAUTIEČIŲ SUKELTŲ ŽUDYNIŲ?

   Žydų dėkingumo tema, labai taikliai pasisakė Dr. Rūta Gajauskaitė. Todėl tiesiog siūlau prisiminti kelis jos straipsnius. 

   Pirmas "Genocidas ar Holokaustas?" ir antras "Euras". Po šių tekstų ji "netikėtai" mirė ir buvo skubiai kremuota (Tuomet "netikėtai" mirė ir Klaipėdos prokuroras Stuplinas, gynęs vargšą pedofilų kankintą vaikutį - Deimanę). 

   Šių tekstų nerasite google paieškoje ir žydų fondų kontroliuojamose masinėse informavimo/smegenų plovimo įmonėse (bent jau man rašant šį straipsnį ir įvedus paiešką nebuvo nieko. Bet jie labai greitai pakeičia paieškų algoritmus, todėl gal vėl bus įmanoma surasti). Totali viešosios erdvės kontrolė yra geriausias būdas laikyti vergus paklusnume.   

"Euras" Rūta Gajauskaitė

 Lietuvos prezidentė pasiliko teisę į išimties tvarka suteikti pilietybes galimybę. Kaip ji šia galimybe naudojasi “griežtai ir teisingai”, žiniasklaida demonstruoja atvejus su sportininkais, bet nutyli, kad... 

Kad Izraelio 4,5 tūkstančių piliečių turi ir antrąją – Lietuvos pilietybę. Taigi, tūkstančiams žydų suteikta privilegija, kai tikriesiems lietuviams atimama jų prigimtinė teisė!!! Taip kaip prigimtinė teisė buvo atimta iš palestiniečių, vienintelio JAV balso persvara, sprendžiant Palestinos valstybingumo klausimą. 

Labai akivaizdus Palestinos sindromo įgyvendinimo Lietuvoje įteisinimas, suteikiant dvigubą pilietybę ir tik išimtinai izraeliečiams, tuo suteikiant jiems galimybę “peršokti” per visus žemės pardavimo saugiklius ir taip “nusipirkti” žemę Izraelio filialui Lietuvoje.  Lietuvių emigracijoje jau yra apie 1,5 milijono (700 000 pokario bėglių ir antra tiek - dabartinių duoneliautojų), taigi Tėvynėje beliko 2 milijonai. Ištuštėję kaimai bus už centukus nupirkti žydų naujakuriams, kuriems JAV bankininkai kaip mat “pametės” neatlygintiną paramą Europos vidury įkurti “litvakų” valstybę.

Būtina paviešinti bent 3 tuos “minkštus” lietuvių tautos naikinimo būdus, kurie prieš kelis metus jau buvo svarstyti ir atmesti, tačiau šiandien valdžios atvirais veidais aiškinami kaip savaime suprantami lyg ir išdiskutuoti ir visiems priimtini, todėl jau įteisinami!

Tai dirbtino apvaisinimo įgyvendinimas, abortų ir eutonazijos įteisinimas. (pastaba: Kai buvo gyva Gajauskaitė, dar nebuvo privalomų skiepų ir gyvulių paso baudžiavos sistemos, todėl ji paminėjo tik kelias Lietuvos valymo nuo lietuvių priemones) 

Prisidengiant labai humaniškais tikslais – pagalba nevaisingoms šeimoms, - sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė jau viešai per TV paskelbė apie 800 000 000 (beveik milijardo!) išskyrimą iš Biudžeto šiam reikalui. Kai tuo tarpu neatstatomos krizinės nuoskaitos, nedidinamos algos, pensijos ir trūksta lėšų vaikų gydymui, kurios renkamos iš piliečių per labdaros akcijas! ! ! 

Tuo tarpu tuos pačius  800 000 000 Biudžeto lėšų perkėlus į pagalbą šeimai sritį, būtų 100 proc. gimstamumo padidėjimas ir sveikų vaikų, bei darbingos naujos kartos. 

Visam pasaulyje tai žinoma ir R. Šaleševičiūtei žinoma taip pat. Tačiau valdžia ignoruoja šiuos faktus, nes dirbtinis apvaisinimas dar vienas “klondaikas”, kurio jokia STT neišaiškins. 2 proc. ir lieka tik 2 procentais visų 800 000 000 investicijų rentabilumo, o kur dingsta 98 proc. lėšų niekas nepajėgs išsiaiškinti...

O tai rimtas trukdys globalaus valdymo centrui priversti paklusti žmoniją kai toks mažas lopinėlis (Lietuva) čirškinasi ant visos planetos. Net jos paskelbimas “blogio centru – žydšaudžiais” nepakenkė jos įvaizdžiui. Taigi, belieka vienintelė išeitis – lietuvius sunaikinti. 

Blogiausia, kad nedesovietizuoti kadrai išliko, o kolaborantams visai nesvarbu kam (Rytam ar Vakaram) išduoti Tėvynę. Juo labiau, kad tie išdavikai, dažniausiai dargi ne lietuviškos kilmės: Landsbergiu pradedant ir Polikarpovna nebaigiant. Ir kiekgi jų, pasislėpusių po svetimom pavardėm ir vardais, Lietuvoje? 

Nesunku suskaičiuoti – jie visi valdžioje."

 "Genocidas ar Holokaustas?" Ruta Gajauskaitė

     Jau savaitė kaip Lietuvos Seime puikuojasi M. Duškero paroda „Lietuvos žydų organizacijos dokumentuose iki 1941 m.“ , tačiau kažkaip nematyti komunistų partijos veiklos ir 4 komunarų nuteisimo myriop eigos bei finalo pėdsakų. O juk sovietmečiu buvo net paminklas Kaune pastatytas jiems, – sukilimus kėlusių komunistų vadams. Juk dar neužmiršome jų pavardžių. Tai – Josif Greifenberger, Rafail Čarn, Karl Požėlo ir Kazys Giedrius. Prisimename ir pirmuosius Lietuvos komunistų partijos centro komiteto KGB skyriaus kadrus – E. Rozovskij, D. Todes, J. Komod, F. Kranstin, A. Slavin. Vis dar neužmirštame ir paskutinio KGB vadovo Nachmano Dušanskio bei 72 jo sėbrų, sėkmingai pasprukusių į Izraelį nuo atsakomybės už lietuvių Genocidą. Budelių Lietuvai negražina Izraelis ligi šiolei jau 20 metų. Tuo tarpu Lietuvos Seime rugsėjo 22 d. vyko konferencija apie litvakus, o ES, Izraelio ir kitų šalių ambasadoriai diskutavo tema „Holokaustas ir jo istorinės pasekmės“. O jau atrodė, kad po komunizmo prilyginimo fašizmui, ES Holokausto tema nebedominuos bendro rudai-raudonų marksistų įvykdyto Žmonijai Genocido fone. Tik Europos Tautų piliečių aukos viršija 100 mln. gyvybių, (fašistų konclageriuose 18 mln., komunistų gulaguose – 93 mln.), o kur dar 50 mln. žuvusių frontuose? Tuo tarpu deklaruojamas Holokausto žydams 6 mln. skaičius tikrai kukliai atrodo 150 mln. aukų fone. Juo labiau, kai šis skaičius pradėjo labai sparčiai tirpti...

    Iš Europos ta „marksizmo šmėkla“ nusivalkiojo po kitus kontinentus ir iki šiolei naikina tautas: 45 mln. Kinijoje, 3 mln. Kambodžoje, 1 mln. tucių aukų Afrikoje. O kas dabar vyksta Artimuosiuose Rytuose – matome visi. Tai vis to paties Mordochėjaus Levi aukos: Karlo Markso vardu sukūrusio marksizmo teoriją, mutavusią iš marksizmo į liberalus, kosmopolitus, globalistus, semitus ir kitus eruditus, bet vis siekiančius tų pačių tikslų. Taigi, ir pasekmės tos pačios. Bet grįžkime į Lietuvą. Rugsėjo 24 d. Seime įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Vilniaus geto sunaikinimui paminėti. O juk galėjo tokių aukų ir nebūti. Raudonieji partizanai siūlė labai realų pabėgimo planą, bet Geto vadovai atsisakė...

   Taigi, Seime buvo apie ką kalbėti ir šį bei tą nutylėti. O pusė tiesos blogiau už melą. Sakykime, ką reiškia tai, kad šiuokart jau kalbama ne tik apie nacių, o ir sovietinio režimo nusikaltimus Lietuvai, jų įvertinimą ir (būtinai) už žalos atlyginimą, kai Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės F. Kukliansky tėvas sovietmečiu dirbo represinėje struktūroje – Lietuvos respublikinės prokuratūros ypatingų (KGB) bylų tyrime? Tai F. Kukliansky nuomone, mes, lietuviai, turėtume atlyginti už jos tėvo S. Kuklianskij žydams padarytą žalą? Juk tai mes, lietuviai, buvome okupuoti ir rudų, ir raudonų marksistų, tai ar ne mums kažkas turėtų atlyginti padarytą žalą? Pagal F. Kukliansky – tai okupuotasis dar turi duoti „magaryčių“, kad nebūtų apjuodintas svetimu purvu? O juk apjuodino lietuvių tautą žydšaudžiais per visą pasaulį ir nutilo, tik nusprendus duoti žydams tas „magaryčias“. Apie išvystytą „Holokausto industriją“ jau rašo patys žydai. Ir ne straipsnius rašo, o rašo ištisas knygas, kaip niekieno neįpareigoti sionistai susižėrė nukentėjusiųjų žydų vardu milijardines sumas, o išlikusiems gyviems išdalino vos po 3 tūkstantėlius, ir kvit. Argi neįdomu kaip skaičiuosis F. Kukliansky? Tuo pačiu ir Zurofas pristabdė savo „polėkį“ į Lietuvą, juo labiau, kad jam buvo pakartotas jo paties 10 000 Lt pasiūlymas ne už žydšaudį, o už žydą, padėjusį išgelbėti nors vieną lietuvį!!! Ir Zurofas staigiai ne tik nutilo, bet ir pradingo iš Lietuvos...  

 O tai rodo, kad užmynėm ant Achilo kulno. Pasirodo, reikia kalbėti ne apie žudymus, o apie gelbėjimą. Argi žmogžudys gali būti įvertintas 10 000 litų, o gelbėtojas – t. y. didvyris, – kukliai nutylėtas? Okupanto ir okupuotojo požiūris į didvyrį ir žudiką – skirtingas. Okupantui besiginančiojo partizanas – žudikas, o užgrobtai Tautai – jis didvyris. Tai kodėl mes turime savo didvyrius vertinti pagal okupanto kriterijus? Neturime. Todėl šiandien privalome peržiūrėti Lileikio, Dailidės, Impulevičiaus ir daugelio kitų bylas ir juos reabilituoti. Maža to, pagal žmogiškumo principus jau pats laikas kas gera prisiminti, o kas bloga – lai išblės... Lietuviai tai ir daro – nedrasko akių ir neskalambija varpų.

    Pats didžiausias Lietuvos žmoniškumas buvo pademonstruotas II Pasaulinio karo metu tiek Valstybei, tiek piliečiams gelbėjant žydus, čia pat užmiršus žydiškos KGB represijas ir tremtis 1940 metais. Pagal ambasadoriaus A. Eidinto knygą „Žydų žudymo byla“, Lietuva išgelbėjo 56 000 žydų vien tik išplatinus palengvintu būdu tarptautinį blanką lietuvių-prancūzų kalba per spaudos kioskus. Būtent jį nusipirkęs žydas už 50 ct ir užpildęs bei pridėjęs nuotrauką, galėjo pirmoje pasitaikiusioje policijos nuovadoje gauti užtvirtinantį dokumentą – antspaudą. Tai, šiuolaikine terminija, buvo lygu užsieniniam pasui, gaunamam be jokios biurokratijos. Sugihara ir dėjo vizas pabėgėliams ant lietuviškų blankų, o ne ant kaktų. Ambasadorius A. Eidintas savo knygoje nurodo ne tik išsigelbėjusių žydų skaičių, bet ir šalis, - kur ir kiek suspėjo pabėgti su lietuviškais dokumentais persekiojamųjų. Maža to, Gurevičiaus išleistoje knygoje yra pateikta 14 000 žydų pavardžių, kuriuos išgelbėjo Lietuvos piliečiai, nurodant ne tik profesiją, bet ir socialinę padėtį. Taigi, viso Lietuvoje nuo Holokausto išgelbėta 70 000 žydų ir išgelbėta būtent tų – tyliųjų didvyrių, kuriems reikėtų nors padėkoti, o ne juodinti ir žalą iš jų reikalauti atlyginti. Taigi, Lietuva ne žydšaudžių kraštas, o gelbėtojų. Karo metu nacisto A. Eichmano sąrašuose nurodytas 134 000 žydų Lietuvoje skaičius, todėl Lietuviai išgelbėjo daugiau nei pusę pasmerktųjų. Savo skunde Niurnbergo tribunolui, Žydų suvažiavimas Miunchene teikė 150 000 žydų skaičių. Ir kasmet šis skaičius buvo didinamas iki šiandien išaugusio 220 000. Net ir tokiu atveju lietuviai išgelbėjo 1/3 litvakų. O per visą pasaulį melagingai skelbiama – beveik visus išžudę?! Jau ES atitaisinėjami tikrieji Holokausto skaičiai, pvz. Maidaneko konclageryje iš deklaruotų 1,5 mln. nužudytų žydų beliko ar tik ne 40 000? O ir Lietuvoje jau buvo „Lietuvos ryte“ skelbiama S. Alperavičiaus, kad žuvo 90 000 jo tautiečių. Šiandien ir vėl šis skaičius pakilo iki 220 000. O juk yra gyventojų surašymo duomenys ir paties žydo – A. Eichmano, žydų Holokausto planuotojo, sąrašai, yra dokumentai Niurnbergo tribunolui. Jų nepaneigsi. Pažymėtina, kad virš 800 „tyliųjų Lietuvos didvyrių“ vis tik yra pažymėti Izraelio Jad Vašemo „Pasaulio Teisuolio“ vardais. Jei išvesti koreliaciją 1000 gyventojų, tai Lietuva yra II-je vietoje tarp 32 pasaulio šalių pagal „Teisuolio“ vardą gavusių. Jei tokiu pačiu būdu skaičiuoti išgelbėtų žydų kiekį – ir vėl Lietuva yra II-je vietoje tarp kitų šalių. Lietuviai gelbėjo ne tik žydų gyvybes (70 000) bet ir žydų archyvus, jų šventas knygas Toras bei grąžino jas žydams. Ar kur nors yra pažymėta, pranešta, jau nekalbant apie padėką? Atvirkščiai, žydų institutas Amerikoje YIVO pasiskelbė patsai atradęs neįkainojamus pasaulyje žydų archyvus!!! Kai tokių archyvų kitos valstybės neatiduoda žydams išsivežti, o tik naudotis valstybės viduje. Lietuvoje šie vieninteliai pagal unikalumą Pasaulyje archyvai buvo išvežti į JAV?!! Tai vis AMB nuopelnas žydams ir praradimas Lietuvai. Tik gėrio siekyje yra visų Tautų ateitis, o ne nuoskaudų skaičiavime ir nepagrįstame kaltinime. Kas to nepaiso, tas pakerta savo ir tik savo ateitį bei sėkmę. Todėl siūlome žydams prisiminti Lietuvą per visą istorijos raidą kaip „Šiaurės Jeruzalę“, lietuvius kaip „tyliuosius didvyrius“, kad galėtumėte tikėtis prieglobsčio ateities katastrofose, kurias patys savo elgesiu sėjate, auginate ir brandinate.

KREIPIMASIS Į PASAULĮ DĖL ŽYDŲ GELBĖJIMO

   Pastaruoju metu pasaulyje piktybiškai skleidžiama dezinformacija apie Lietuvos valstybės ir lietuvių dalyvavimą žydų holokauste. Iš tikro tai tikrovės neatitinkančios žinios, nes: − Lietuva – vienintelė valstybė Europoje, dar viduramžiais gelbėjusi žydus nuo pogromų: Lietuva ne tik priglaudė, bet ir įstatymiškai gynė žydus., − Lietuva jau 1939 m. priėmė karo pabėgėlius iš Lenkijos, tame tarpe apie 30 000 – 40 000 žydų., − Lietuva daugeliui pabėgėlių žydų išdavė tarptautinę galią turinčius dokumentus, kuriais remiantis visos valstybės ( tame tarpe ir Japonija) galėjo duoti vizas, garantavusias jų išsigelbėjimą nuo mirties; Taip išsigelbėjo 56 000 žydų nuo fašistų teroro. − Okupavus Lietuvą, žydus gelbėjo dešimtys tūkstančių lietuvių, patys rizikuodami savo ir savo šeimų gyvybe, tačiau nėra nei vieno atvejo, kad žydai gelbėtų lietuvius nuo nacių ar komunistų teroro; − Už žydų gelbėjimą 2 705 lietuviai pripažinti žydų gelbėtojais , o 800 lietuvių suteiktas Pasaulio Teisuolio vardas; − Lietuva viena iš nedaugelio valstybių nedalyvavo SS dalinių formavime ir neturėjo bendrų valdymo institucijų su nacistine Vokietija. Todėl mes privalome ginti savo tautos ir Lietuvos garbę:

1. Aiškindami pasauliui tikrąją Lietuvos valstybės istoriją;

2. Demaskuodami istorijos falsifikatorius bei jų tikslus;

3. Smerkdami piktybiškai kenkiančius lietuvių tautai ir valstybei bei pažeidžiančius nekaltumo prezumpciją;

4. Reikalaudami iš Lietuvos žydų bendruomenės bent lojalumo Lietuvai, jeigu jos nariai nesupranta, kiek gero lietuvių tauta jiems padarė ir nesusipranta būti bent dėkingais už 600 metų gyvenimo, kūrybos ir klestėjimo mūsų žemėje, už lietuvių tautos atjauta žydams, suteiktą prieglobstį ir gelbėjimą;

 5. Vesdami tolygų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Izraelio teisėsaugos institucijų, Lietuvos Genocido ir Rezistencijos tyrimo centro ir Vizentalio centro dėl tikrųjų lietuvių ir žydų Genocido vykdytojų išaiškinimo, jų patraukimo atsakomybėn.

p.s. Neįtikėtinos Rūtos įžvalgos, argi po tokių žodžių GOJUS turi teisę gyventi? 

    Iš žiniasklaidos žinome, kad Rūta Gajauskaitė buvo pašarvota URNOJE!!! Tai reiškia, kad ji buvo kremuota. Jei taip, tuomet viskas atlikta pagal senas bedievių rabinų nustatytas taisykles. Tam, kad apeiti Dievo Įsakymus jie yra sugalvoję visą krūvą žmogiškų priesakų. Vienas iš jų "Slapta žudyti tautos priešus neišliejant jų kraujo". Anot šių bedievių įsivaizdavimo, baudžiamas tik nekaltai pralietas kraujas. O jei kraujas nepralietas, tuomet viskas gerai. Todėl ir už savo dukrytę, kurią prievartavo visokie Furmos (Furman Ivrito kalba reiškia vėžikas) iki mirties kovojęs Drąsius, taip pat buvo palaidotas pakeitus jo kraują kažkokiu tirpalu. Lietuvos gojams buvo paskleistas kažkoks visiškai fantastinis "būtinumo atlikti tyrimus" paaiškinimas. Taip pat dabar suprantu kodėl nebuvo nei lašelio kraujo, mano mamos tėviškėje Žemaitijos Židikų kaime nužudytoje mažoje Žemaičių mergaitėje. Tuomet nekreipiau dėmesio į Babos pasakojimą apie tai, kad ją ritualiniais tikslais rideno bačkoje, į kurią buvo sukalti vinys. Nekreipiau dėmesio ir į jos perspėjimą: 

"Bladiel visų laik saugokies žydų, anei tau šypsosies, bet visų laik nekęs".

Su meilę ir brolišku rūpesčiu