Ankščiau labai pergyvenau, kad tik savo tekstuose arba kalboje su kitais žmonėmis, ko nors nepasakyti per daug. Labai bijojau pažeisti Kristaus mokymą "Nemesk perlų kiaulėms ir neduok savo duonos šunims."
Neesu joks mokytojas, arba labai giliai suvokiantis Kūriniją mąstytojas, arba asketiškas, turtingos dvasios Dievo tarnas/kunigas/sielų gydytojas. Esu paprastas darbinis asilas. Todėl jei norėčiau kalbėti pats iš savęs, gautųsi tik gyvuliškas mykimas ir žmogaus ausiai neatskiriami garsai. Net ir labai norėdamas ką nors protingo "išspausti" ir numesti mano įsivaizduojamoms kiaulėms ar šunims, negalėčiau to padaryti. Nes gautųsi tik iksėjimas, kriuksėjimas arba mykimas. Panašiai kaip dabar mūsų viešąją erdvę pripildę labai etiški, nuglūdinti ir gausiomis skirtingų "autoritetų" citatomis perpildyti snarglių ir seilių libdiniai, kurie visiškai neveikia taip kaip norėtų ir įsivaizduotu šių seilių ir snargių rinkinių sudarytojai.
Bet, kadangi rašau ne savo valia ir ne iš savo kažkokių gilių mąstymų, ilgo ir kruopštaus įvykių sekos ir dėsningumų analizės išvadų, o tik tiek kiek man tam kartui ir toje konkrečioje gyvenimo atkarpoje duota pasakyti, todėl neturiu jokios galimybės tylėti.
Esu priverstas kalbėti, net jeigu tai man labai neapsimoka. Man ne savo valia tenka kalbėti, net ir savo žmogiško/asiliško proto dalimi suvokiant, kad už neteisingą elgesį mano dabartiniai žemiški šeimininkai, kaip darbinį asilą nustos maitinti (atims tarnybėlę ar darbelį ar sodybėlę), arba patrauks iš po mano nosies "morką ant virvutės" (perspektyvų iliuziją), kurios siekdami, visi mes (darbiniai galvijai) tempiam sunkius krovinius (kuriuos ant musų užmeta mūsų žemiški šeimininkai), naiviai įsivaizduodami jog sunkiu darbu mes sugebėsime tą (prie pat mūsų lūpų kabančią) morką pasiekti. Arba tave sumuš (kaip Baalas savo asilę) už tai, kad elgiesi jų manymu netinkamai.
Iš esmės tokį asilą gali ir nebaudžiamai užmušti. Juk mūsų šeimininkai turi tokią niekuo neribotą teisę. Matėme tai Garliavos įvykių istorijoje, taip pat matome dabartiniame darbinių gyvulių suvaryme į "saviizoliacijos" gardus, prieš tai apdairiai visiems uždėjus antsnukius, kad netyčiomis neįkastų. Suvarymo tikslui net nebesislepiant pasitelkiami netgi Kauno veterinarijos proftechninės mokyklos (dabar apdairiai pervadintos į LSMU - Lietuvos sveikatos universitetas) "profesoriai". Būtent šie veterinarijos ekspertai yra pagrindiniai Lietuvos gyvulių suvarymo į skerdyklos gardus, vieši vyriausybės patarėjai. Gyvuliai juk to ne mato. Delfyje pamatė labai autoritetingą "eksperto" nuomonę ir jam galvijui ne svarbu kuom jį vakcinuos arba kaip testuos ar kokiam garde pastatys (šiaip darbiniai gyvuliai nelabai ir turi iš ko rinktis. Matėm tai žemiausio lygio gydytojų ir mokytojų pavyzdžiu. Nori ne nori adata įdurs, arba atims numatyta gyvuliams maitinimą. Todėl jie net ne kriuksėdami, didelėmis ašarotomis veršių akimis priima tai, kas jų darbinių galvijų padėtyje yra neišvengiama) .
Bet, kaip Kristus savo mokiniams pasakė atvesti jam darbinį gyvulį įžengimui į Jeruzalę, o nepatenkintiems gyvulio šeimininkams pasakyti, jog išsiveda jį nes jo reikia Viešpačiui, taip ir mane Mesijas naudoja ne dėl mano kažkokių ypatingų sugebėjimų, o vien tik Savo pasirinkimu. Todėl ir nešu jį ant savo nugaros, tiems kam Jis pats norės apsireikšti.
Visi iš manęs išeinantys tekstai nėra skirti masėms. Jie skirti tik labai mažai grupei žmonių. Bet tai ne reiškia, kad mano tekstuose yra kas nors labai slapta arba kažkoks ypatingas mokymas, kurį galima suprasti tik patekus į griežtai saugomą, uždarą ratą "išrinktųjų". Visagalis Dangaus ir Žemės Sutvėrėjas niekada tokiu būdu neslepia savo mokymo. Jis paslepia jį kitaip.
Pabandysiu jums paaiškinti kaip.
Pavyzdžiui ateini į tvartą ir jame yra daug visokių tvarinių. Kiaulės, karvės, šunys, vištos ir pan. Tu nematai žmogaus, bet tau pasakyta, kad dideliame tvarte ŽMOGUS tikrai yra. Todėl tu tiesiog žmogaus kalba pradedi jį kviesti. Be abejo išgirdę kažkokį pašalinį garsą, visi didelio tvarto gyvūnai susidomi, nutyla, pradeda įsiklausyti. Kai kurie netgi prieina pasidomėti, kas čia kokius naujus neįprastus garsus skleidžia. Nei kriuksi, nei karksi, nei mykia. Paklausę trumpai ir nieko nesupratę, jie labai gretai apsisuka ir grįžta prie savo įprastinių, gyvuliškų užsiėmimų. Jiems tu tampi visiškai neįdomus. O štai, jeigu kažkur tvarto kambariuose yra žmogus, jis išgirs, supras ir ateis bendrauti su tavimi. Nes jis turi ypatingas žmogiškas akis kurios mato ir ypatingas žmogiškas ausis kurios girdi. Visiems kitiems tvariniams, net ir žiūrintiems ir klausantiems, visa tai bus kaip kiaulei perlai (ji jų ne valgo, lovys su išėdomis jos supratimu yra daug vertingesnis) arba duona šunims (tikras šuo tave gali net sukandžioti jei tu jam pasiūlysi ne apipelyjusį ir šiek tiek apipuvusį jo skanėstą - kaulą, o šviežiai iškeptą duoną. Tikram sarginiam šuniui tai bus kaip įžeidimas, todėl saugokis).
Tai štai. Kada žmogus tave išgirsta ir prieina pasikalbėti, AKIS Į AKĮ be tarpininkų (internetų, telefonų, ataskaitų ar perpasakotojų) ir nesilaikant gyvuliams nustatytos "socialinės distancijos". Tu jam gali perduoti tai kas jam skirta asmeniškai.
Pavyzdžiui papasakoti apie tai jog yra tikros žinios, kad jo nuosavas tvartas šią naktį bus nusikaltėlių apiplėštas, gyvuliai išskersti ir viskas sudeginta. Mes nieko pakeisti ne galim, nes banditai per daug galingi ir įtakingi. Todėl pasiimk, kas tavo manymu yra vertinga iš čia, taip pat kokių 10 mylimiausių galvijų ir bėgam gelbėtis į mišką.
p.s. Skaitantys broliai ir seserys. Jei tau Viešpats ką nors atveria ir tu matydamas neteisybę ir bjaurystes nekalbi, o stengiesi tai nuslėpti teisindamas save, kad nenori mesti perlų kiaulėms ir duonos šunims, visada prisimink:
Kad ir labai norėdamas, tu nesugebėsi paaiškinti kiaulėj, kad ją dabar GAUSIAI PER ĮVAIRIUS FONDUS šeria išėdomis vien tam, kad būtų riebesnė ir skanesnė prieš numatomas skerdimą. Tu ją nei už ausų nenutempsi nuo pilno lovio, kuris dabar dar labiau pripildytas. O štai jeigu tarp tų kiaulių yra purvinas ir į kiaulę panašus žmogus, jis išgirs ir apsiplovęs seks su tavimi paskui Jėzų Kristų. Ne tau skirta atpažinti kas yra kas, bet tau yra skirta skelbti, laiku ir ne laiku. Nes jeigu tylėsi, į gyvulius paverstų žmonių kraujo atpildo, Dievas pareikalaus iš tavo rankų. Tada nepasiteisinsi, jog suvyniojęs į skepetą ir užkasęs, saugojai šeimininko turtą (savo talentą) nuo kiaulių. Leisk į apyvartą tai ką gavai išvykus šeimininkui, o Jis Pats, su palūkanomis, išsireikalaus atgal tai kas Jam priklauso.
Su meilę ir rūpesčiu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą