Daugelis likusių Lietuvoje, išvykusiems savo broliams meta kaltinimą "Mes likom ir kenčiam vardan Lietuvos, o ką jūs padarėte dėl jos?".
Na dabar isivaizuokite situacija, žmogus moka gerai dirbti, bet jo aplinkoje įsigali vagių šaika. Jis dirba, stengiasi, laikosi Kristaus vertybių (čia kaip pavyzdys), bet ji daugelis laiko kvailiu, nes jis atsisako kartu su kitais vagimis apiplėšinėti silpnesnius ir save apginti nesugebančius tautiečius. Be abejo toks žmogus su laiku tampa tuo ką apiplėšinėja (bankai, įvairios tikrintojų kontoros, komunalinių vagių šaikos, savivaldybių kontorėlės ir pan.).
Neapsikentęs jis pasiima savo artimuosius ir išvažiuoja iš šalies. Išvykęs jis po kiek laiko pritampa sociume, kuriame vertinamas gerai dirbantis žmogus. Per kelis metus atkunta, praturtėja ir iš gailesčio, pradeda padėti tiems, kas gyvena vagiu ir niekšų valdomoje teritorijoje.
Dabar atsakykite sau, kuri iš šiu trijų žmonių grupių daugiau padarė gero LIETUVAI?
1. Tie kas valdo ir jau trisdešimt metų besarmatiškai apvaginėja savo tautiečius?
2. O gal tie kas vergiškai leidžiasi apvaginėjami?
3. O gal būtent tie, kas išlaiko save ir savo artimuosius, gyvendami savo sugebėjimais, o be to dar ir savo ubagaujančius tėvynėje tautiečius palaiko?
Na bus dar tokie, kas pasakys "Mes bandome keisti situaciją" arba "Mes bent jau ką nors darome". Atsakysiu, visi tie "bent jau kažką darantys" daro tik iki tol, kol vagių šaika nepriima jų į savo tarpa. Tuomet kovotojas kardinaliai pasikeičia ir tampa lojaliu sistemos palaikytoju. Prisimentat "kovotoją" Julių Panką. Kiek buvo ugningų kovingų pasisakymų iki tol kol jam leido tapti trupinių nuo ponų stalo valgytoju Sodroje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą