Ką tikiesi gauti monotoniškai bambėdamas mintinai išmoktas frazes?

 Malda yra neįtikėtina Dievo mums duota dovana kuriai mes vis mažiau skiriame dėmesio. Ištirk save, kiek skiri laiko maldai kas dieną. Pusdienį? Kelias valandas? Valandą? O gal kelias minutes? O gal paskubomis atlikto kelių minučių ritualo kartojimą (bumbėjimą) įsivaizduoji kaip MALDĄ? Dievas yra ASMUO, o tu sukurtas pagal Jo atvaizdą ir panašumą. Dabar pagalvok, kaip tu reaguotum jei pas tave ateitu prašytojas ir monotoniniu balsu, paskubomis, bumbėtų vis tas pačias frazes? Bu bu bu, bu bu bu. Turbūt paliktum jį ramybėje tegu sau bumba vienas, nes tiesiog nesuprastum ko jis iš tavęs nori. Dievas žino ko mums REIKIA ir tuo mus aprūpina, o štai savo norus, baimes, prašymus mes kaip vaikai jam slapta išpasakojam, prašydami. Ar vaikas pas tave ateina ko nors prašyti monotoniškai bambėdamas mintinai išmoktas frazes, kurių turinys toli nuo jo širdies? Aišku ne, todėl Kristus ir mokė, kad jei netapsite kaip vaikai neįeisite į Dangaus karalystę.

  Visa ta pompastika, tobulumas ir blizgesys yra bedieviams klaidinti, kad žiūrėdami nematytų, o klausydami negirdėtų. O jūs broliai, kurie sekate Jėzumi Kristumi, visada prisiminkite ką sakė Viešpaties brolis Jokūbas: .... Daug gali KARŠTA teisiojo malda. Elijas buvo vargo žmogus kaip ir mes. Jis melste meldė, kad nelytų, ir nelijo žemėje trejus metus ir šešis mėnesius; ir jis vėl meldė, ir dangus davė lietaus, o žemė išželdino savo vaisių.

Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.

Jėzus Kristus perspėjo Savo tarnus:

„Bus taip, kaip atsitiko vienam žmogui, kuris, iškeliaudamas į svetimą šalį, pasišaukė tarnus ir pavedė jiems savo turtą. Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną – kiekvienam pagal jo gabumus – ir iškeliavo. Tas, kuris gavo penkis talentus, tuojau nuėjęs ėmė verstis ir pelnė kitus penkis. Taip pat kuris gavo du talentus, pelnė kitus du. O kuris buvo gavęs vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus.

Praslinkus nemaža laiko, anų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą. Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė: 'Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis'. Šeimininkas atsakė: 'Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!'  Taip pat tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs pasakė: 'Šeimininke, davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du'. Šeimininkas tarė: 'Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!' Prisiartinęs tasai, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: 'Šeimininke, aš žinojau, kad tu – žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, renki, kur nebarstei. Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Še, imkis, kas tavo'. Šeimininkas jam atsakė: 'Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, renku, kur nebarsčiau. Taigi tau reikėjo leisti mano pinigus į apyvartą, ir sugrįžęs aš būčiau gavęs juos su palūkanomis.Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų. Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. Šitą netikusį tarną išmeskite į tamsybes.

Ten bus verksmas ir dantų griežimas“. (Mat 14-30)

Talentas, šiame palyginime, yra piniginis matas. Tais laikais galejo būti talentas aukso arba talentas sidabro. Jo svoris būdavo nuo 25 ik 50 kg.

 Nėra nei vieno žmogaus pasaulyje kuris neturėtų kokio nors talento, bet dažniausiai šis talentas yra užkasamas į pasulietinio racionalumo, melo, pasaulietinio išsilavinimo, baimės, klaidingos tolerancijos, korektiškumo, mados, geismų ir kas svarbiausia TINGINYSTĖS duobę. Talentas esantis tavyje yra vertybė ir tai ne tavo nuosavybė, todėl elgtis su juo reikia atitinkamai. Kuomet ateis Kristus savo šlovėje, tu negalėsi pasiteisinti, jog nenaudojai savo talento, nes pasidavei pasaulietinei kvailystei, todėl jį užkasei ir dabar sakai: "še Viešpatie imkis kas tavo", po tokio atsakymo bus tik verksmas ir dantų griežimas.

Jei esi užkasęs savo talentą ir dabar gyveni beskonį gyvenimą kurio nekenti, bet dėl racionalių priežasčių (nesvarbu kokių) bijai ką nors keisti, bet tikrai nori, kad tas pasikeitimas įvyktu, tuomet užsidaryk savo kambarėlyje, atsiklaupk prieš Jėzų Kristų ir garsiai pasimelsk, kad Jis tau padėtu atkasti tavo talentą ir paleisti jį į apyvartą. Atiduok viską į Jo rankas ir tu tikrai labai greitai pamatysi jog tavo talentas bus paleistas į apyvartą ir tu iš jo gausi dideles palūkanas, kurias laikų pabaigoje galėsi atsinešti su savim pas Visatos Šeimininką ir būti Jo džiaugsme. 

Privalau kasdieną sau priminti: Nebūk per daug teisus nė per daug išmintingas; nepakenk pats sau. (Mok 7,16)

Skaitydamas Jobo knygą, visada mąsčiau – kodėl Dievas taip negailestingai pasielgė su savo tarnu Jobu? Juk jis toks geras ir teisingas, visada vykdė tai kas teisu ir nenukrypdavo nuo šviesos kelio.

Atsakymą kaip visada radau ne pas išmintingus ir didžiai mokytus teologus, o Biblijoje, nes Dievas per Savo Žodį kiekvienam iš mūsų duoda tobulą supratimą ir duoda jo tiek kiek mes esame pasiruošę tam kartui priimti. Ką gi sako Biblja:

Nebūk per daug teisus nė per daug išmintingas; nepakenk pats sau. (Mok 7,16)

Jei esi per daug teisus ir per daug išmintingas ir tą savyje jauti, žinok, kad esi papuolęs į baisiausią – puikybės (šėtonišką) nuodėmę. Jobo knyga mums aiškiai parodo, kad tariamo teisumo ir išminties savivoka yra niekas kitas kaip puikybė ir tai gali turėti labai skaudžių pasekmių save įsivaizdinusiam teisuoliui.

Skaitom ką kalbėjo Dievo vietoje pastatytas Barachielio sūnus Elichuvas, Buzitas iš Ramo giminės (Job 33 – 6). Šis jaunas vyras drąsiai nukirto trijų Jobo draugų kaltintojų nevykusius ir neteisius bandymus ginti Dievą savo supratimo rėmuose. Jis pasakė „Nesakykite, kad atsakėte išmintingai: 'Dievas jį įveiks, ne žmogus' (Job 32,13)

Elichus išdėstęs Jobui tai ką skatino jį Dievo Dvasia ir pamokė Jobą ką šis turi daryti:

Derėtų sakyti Dievui: 'Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu. Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu'. (Job 34,31 – 32)

Jobas paklausė Elichaus ir nusižemino prieš Dievą, atgailauvo už savo puikybę (Job 42,1 – 6), todėl Dievas atkeičia viską. Jis pakeičia rūstybę Jobui dar didesniu palaiminimu ir dar nubaudžia nedorai bandžiusius Dievą ginti tris Jobo draugus.

p.s. Visada teisuoliškai puldami savo brolį (arba šiaip žmogų kurio jūs nelaikote broliu) prisiminkite, kad Dievas šališkumo nepalieka nenubausto: Ar kalbėsite nedorai už Dievą ir sakysite melą už Jį? Ar, būdami šališki, norite Dievą ginti? Ar bus gerai, kai Jis jus ištirs? Ar pasijuoksite iš Dievo kaip iš žmogaus? Jis jus tikrai sudraus, jei būsite užslėpę šališkumą. Ar Jo didybė jūsų negąsdins? Ar Jo baimė neapims jūsų? (Job 13,7 – 11)

Aš noriu gailestingumo, o ne aukos.

Jėzus Kristus mus moko:

 Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: „Aš noriu gailestingumo, o ne aukos" (Mt 9,13).

  Nieko vertos tavo aukos jei esi negailestingas. Jei tavo Dievoieška ir pažinimas apsiriboja vien formaliu (stabmeldišku - nes visi stabmeldžiai formalistai) ritualų vykdymu. Visi mes Gyvojo Dievo sekėjai žinome, kad tikėjimas neturintis matomos formos (darbų) yra miręs, bet taip pat turime įsisamoninti, jog net geriausia forma (darbai) kuri neužpildyta tikėjimu Jėzumi Kristumi, tėra pabalinti kapai (veidmainystė), pilni mirusių kaulų ir bjaurasties.

  Prieš einant į bažnyčią, visada verta apsižvalgyti aplinkui. Ar tavo aplinkoje nėra apleistų ir pamirštų žmonių. Nesvarbu kokį gyvenimo būda jie sau pasirinko, nesvarbu kiek nuodėmių ar baisybių jie yra padarę. Dievas leidžia saulei šviesti ir blogiems ir geriems. Mūsų užduotis yra paprasta, parodyk meilę savo artimui, kurį matai akimis, apie kurį žinai jog jam yra blogai (visų pirma žmonai, vyrui, tėvams ir vaikams apie kuriuos gal būt pamiršai per savo darbus). Visada prisimink, jog negali sakyti jog myli Dievą kurio nematai, jei nemyli žmogaus kurį matai ir kuris yra šalia tavęs, nes būtent jis yra sukurtas pagal Visagalio Kūrėjo atvaizdą ir panašumą.

Ta proga siūlau paklausyti labai gilią ir įtaigią Svetlanos Kopylovos daina, apie mirštančią, visų palikta senolę:

Самая интеллектуально захватывающая Христианская проповедь (монолог), какую я слышал в своей жизни

Europos sąjunga pasmerkta žlugti, nedarykite klaidos manydami jog bus kitaip.

Kuo skiriasi CCCP ir EU?

  Atsakau:

  Vien tik priemonių įgyvendinimo seka.

  Rytų "sojūzas" pradžioje jėga pajungdavo, atimdavo iš pajungiamųjų turtą (okupuojamieji tapdavo samdiniais), o vėliau keisdavo įstatymus ir integruodavo pavergtuosius į savo federalines struktūras, totaliai per žiniasklaidą plaudamas smegenis jog "vsio zakonno".

  Vakarų "sojūzas" pradžioje teletabiams per žiniasklaidą plauna smegenis, sukeldamas nenumaldoma norą ir siekį būti išprievartautiems (motyvaciją), toliau keičia pajungiamųjų įstatymus ir integruoja valstybes į savo struktūras, vėliau per "nepriklausomas" bankines įstaigas atima turtą (okupuojamiems paliekamos tik formalių administratorių funkcijos) ir pagaliau kai pavergtos valstybės susivokia kas vyksta ir pabando išsilaisvinti, vakarų "sojūzas" jėga priverčia jas paklusti (Vengrijos ir Lenkijos pavyzdžiai tik pradžia).

  Ten valdė komisarai ir čia valdo komisarai. Ten beveidė biurokratija buvo "lygesni gyvuliai" ir čia beveidė biurokratija "nusipelniusi gyventi geriau".

  Rytų "sojūzas" statė komunizmą, t.y. visuomenę neturinčią pinigų, taip pat ir vakarų "sojūzas" stato komunizmą (žaliajį), kuriame pinigai tėra virtualūs bankų kompiuterių skaičiukai, suteikiantys teisę lojaliems vergams į dalį materialinių vetybių. Priemonės skirtingos, bet tikslas bendras abiems "sojūzams", tai totali žmonių kontrolė. "Iš kiekvieno pagal sugebėjimus (kiek sugebės iš tavęs išspausti), kiekvienam pagal poreikius (pamename, kad lygesnių gyvulių poreikiai visada didesni)". Tam ir rytų ir vakarų "sojūzų" universitetai gamina kuo daugiau "autoritetingų" pasaulietinių zombių, kurie žino labai daug apie dalį (siaura specializacija), bet nieko nesuvokia apie visumą. Juk ką gali aklas "dramblio uodegos struktūros specialistas" pasakyti apie tai, kaip atrodo visas dramblys?

  Visi tie patys įrankiai tik skirtinga jų įgyvendinimo seka.

p.s. Nemanykitė, kad tai "labai išmintingi" vakariečiai sugriovė rytų "sojūzą". Imperijos neįmanoma sugriauti iki tol, kol ji nesugriauna savęs pati. Tai istorinė aksioma. Bedieviais pagrindais kuriami darinai neturi jokių perspektyvų, jų baigtis visada vienoda. O štai Dieviškais pagrindais tokių darinių ("sojūzų") nesukursi. Nes Jis draudžia statyti žmogiško išdidumo simbolį - Babilono bokštą ir įpareigoja mus gyventi broliškai, mylint artima kaip patį save. Ta struktūra ne išorinė, o Dvasinė. Tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas, neperleidžiant nei dalies atsakomybės niekam kitam išskyrus save patį.

Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių.