Aš sapnavau, bjaurias žalčių vestuves,
Ten susirinkę rangėsi ropliai,
Ant nugarų iškėlę dvi stambias gyvates,
Savo linksmybes surengė žalčiai.
Stambi, glitnių žalčių porelė,
Vis rangėsi kartu stačiai,
Ir nesuprasi, kas iš jų patelė,
Nes elgėsi abu kaip patinai.
Šnypštimas runkelių laukuose,
Gyvatės rengiasi puotaut,
Nevalgo jos jokių daržovių,
Pelėms jos mėgsta vadovaut.
Daugiau pelių, daugiau gardėsio,
Jas iš visur čia reikia vežt,
O runkeliai gyvatėms trugdo,
Pelėms juos reik visus sušert.
Žemelė gyvatynu tapo,
Kur ne užminsi - uodega,
Ir niekas jų nebenaikina,
Nes nėr žmonių - šiame lauke.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą