Nacių SS daliniuose Lietuvoje taip pat trūko darbuotojų

   Šiandien perskaičiau kelis straipsnius.

  Viename, vaikų tesių apsaugos tarnybos vadovė apgailėstauja jog sistemoje trūksta darbuotojų. Kitame, socialinės apsaugos ir darbo ministras Kukuraitis samprotauja apie "5 klaidingus mitus" vaikų teisių apsaugoje.

  Kukuraičio straipsnyje "paneigiami mitai" ir kiekvieno "paneigimo" pabaigoje užduodami klausimai nesusipratusiai visuomenei.

  Ne kalbėsiu apie visus 5 "genialiai paneigtus mitus", kurie turėjo išsisklaidyti "kaip dūmas" vien perskaičius šio asmens "logiškus" argumentus, tiesiog atsakysiu į vieną klausimą, paneigiantį "mitą" apie tai, jog globa yra intensyviai daroma "pelningu verslu".

 Kukuraitis klausia visuomenės:

 Jeigu tai toks „pelningas verslas“, kodėl jūs juo nesiverčiate?

  Atsakau:

  Prostitucija, narkotikų prekyba, žmonių žudymas taip pat yra "pelningi verslai", jeigu tarptautinių nusikaltėlių kartelis, investavęs kelias dešimtis milijonų purvinų eurų ir pasinaudojęs atmatomis ir kvailiais mūsų valdžioje, padarytų šiuos verslus legaliais, argi normalūs žmonės pradėtų jai verstis? Be abejo ne. Nes visi blaiviai mąstantys žmonės puikiai suvokia, kad tuo besiverčiantys vis vien prieis liepto galą ir tas galas bus siaubingas.

  Niurbergo tribunole matėme visus tuos "legalius" įstatymus vykdžiusius nusikaltėlius.

  Nusikaltimas negali būti pateisinamas jokiais įstatymais, šiuo atveju tarptautinių nusikaltėlių sukurta vaikų grobimo, pardavimo ir seksualinio išnaudojimo "legali" sistema taip pat bus sunaikinta, o visi tie "nesusipratę", "tiesiog galiojančius įstatymus vykdę", "legalius projektus įgyvendinę" Kukuraičiai, Šakalienės, Žiobienės ir jų palaikytojai, bei naudos iš šios sistemos gavėjai, bus teisiami ir neabejotinai gaus atpildą už savo darbelius.

  Tai tik laiko klausimas.

p.s. Lietuviai visada pasižymėjo pirmaprade, Dievo duotos sąžinės, švara. Ir nors mums per visokias tautos atmatas, prostitucinę sisteminę žiniasklaidą ir svetimų sukurtą švietimo sistemą, visaip bandoma įteigti jog esame pavydūs nevykeliai, bailiai, nedėkingi niekšai ir pan., bet realybė yra kitokia. Man dar neteko gyvenime sutikti blogų lietuvių. Be abejo būdavo bedievystės ir jos sąlygojamų aplinkybių pažeistų žmonių niekšybių, bet kuomet ramiai besimelsdamas Jėzui Kristui klausdavau, kas tiems žmonėms yra, aiškiai gaudavau suvokimą, kodėl tie žmonės taip elgėsi ir tai tikrai ne jų kaltė.

  Tai, kad lietuvių, kaip visumos, sąžinė yra švari, parodo ir chrestomatinis (pamokomas) įstorinis faktas. Kuomet Vokietijos naciai pabandė sukurti SS padalinius Lietuvoje. Jiems tai ne pavyko. Kaip ir į dabartinę, tarptautinę, vaikų grobimo sistemą, į nacių kuriamus "legalius" SS dalinius atėjo tik visokie klipatos, nevispročiai ir prostitutės (ar pastebėjote, kad visos vaikų teisių tarnybos "specialistės", savo manieromis ir išvaizda, kaip du vandens lašai panašios į liūdnai pagarsėjusią Stankūnaitę).

  Dar karta kartoju, tai tik laiko klausimas, kuomet nusikalstama vaikų grobimo, pardavimo ir seksualinio išnaudojimo sistema bus sunaikinta, o joje dalyvaujantys asmenys bus teisiami (ne svarbu ar sąmoningai ar ne sąmoningai pasirinkę tapti šio organizuoto nusikaltelių susivienimo dalimi).

  Mums svarbu kiekvienam asmeniškai pasirinkti teisingą kelią ir juo eiti. Tai kas teisu ir gera išbandoma laiku ir kiekvienas pasirinkimas turi neišvengiamą savo atpildą.

Su broliška meilę ir rūpesčiu

Paprastumas ir gerovė

   Kiekvienas žmogus siekia kažko geresnio nei jis turi ir tai yra neišvengiama, tai yra užkoduota mūsų visų prigimtyje. Vienintelis Adomas neturėjo tos prigimties. Jis turėjo laisvą valią pasirinkti, ar paprastume gyventi su Dievu rojuje, ar siekti kažko kito t.y. „geresnio“. Adomas laisva valia nutarė, kad jam rojaus ir viešpatavimo visai kūrinijai nepakanka, todėl pasirinko tą, kažką kitą - „geresnį“. Jis pabandė tapti „didesniu“ ir „protingesniu“, lygiu Dievui, žinančiu kas yra gerą ir blogą. Bet, vietoj lygybės Dievui, jis prarado tai ką turėjo ir gavo tik rūpesčius ir mirtį.

   Nuo to laiko visi jo palikuonys siekia tapti kažkuo geresniu, aukštesniu, įtakingesniu, garbingesniu, gražesniu, stipresniu ir t.t. bet vietoj to gauna vien tik rūpesčius ir neišvengiamą mirtį.

   Dėl garbės Kainas užmušė savo brolį Abelį, pavydėdamas jam to, kad Dievas priėmė Abelio auką, o jo nepriėmė. Pašalinęs „konkurentą“, Kainas vietoj garbės būti vieninteliu aukojančiu Dievui, užsidirbo sau klajūno problemas ir mirtį.

   Dėl garbės Jokūbas, įkalbėtas savo mamos Rebėkos, apgavo savo tėvą Izaoką. Ir už tai, iki pasaulio pabaigos, gavo rūpesčius sau ir visiems savo palikuonims. Jokūbo palikuonys Izraelitai, iki šiol privalo nešti tarnystės kitoms tautoms naštą. Jie yra įsprausti į geležinius įstatymo rėmus, todėl nieko patys iš savęs nebegali daryti. Per kančias, nenorom, priešinantis ir verkiant, bet jie privalo perduoti tai ką yra numatęs Dievas (tai geriausiai iliustruoja pranašo Jonos pavyzdys).

   Tik saugant savo valdžią ir įtaką, Izraelio sinodas priėmė sprendimą nužudyti Dievo siųstą Sūnų. Savo garbėtrošką jie teisino tuo, kad tai daroma tautos gerovės vardan. Neva tam, kad neateitų Romėnai ir neužimtų Jeruzalės Šventyklos. Bet vietoj to, po septyniasdešimties metų, Jeruzalės tarnystė Šventykloje ir pati Šventykla (o tuo pačiu ir jų įtaka bei valdžia) buvo visiškai sunaikinti ir iki šiol neatstatyti.

   Dėl tos pačios Adomo prigimties, netgi Jėzaus Kristaus mokiniai, nors ir matė akivaizdžiai savo Mokytojo kelią ir darbus, patys ginčijosi dėl to, kas iš jų yra didžiausias. Keli iš jų netgi prašė Kristaus pasodinti juos savo kairėje ir dešinėje. Bet Kristus nutraukė tuos ginčus ir dar daugiau, Jis pats būdamas Dievas, nuplovė savo mokiniams kojas, tuo parodydamas garbėtroškos bevertiškumą Dievo akyse.

   Mes visada siekiame kažko geresnio nesuvokdami, kad pasiekę vieną pagerinimą, mes pamatome, kad tai ko siekėme neturi jokios naudos, todėl nedelsiant imame siekti kito „geresnio“. Ir taip be galo ir be krašto. Tiems savo siekiams įgyvendinti, mes aukojame šeimas, artimus žmones, sveikatą ir viską ką turime geriausio, o ką gauname? Eilinį niekalą. Patikėkite manimi, jei žmonės, kurie visuomenės akyse atrodo daug pasiekę, pradėtų nuoširdžiai pasakoti savo jausmus, nustebtumėte sužinoję kokias problemas ir rūpesčius jie sau užsidirbo.

   Kristus yra paskutinysis Adomas, kuris irgi turėjo galimybę pasirinkti. Bet Jis skirtingai nei pirmasis Adomas, žengė Dievo nustatytu paprastumo keliu ir nugalėjo mirtį. Kaip per vieno žmogaus Adomo garbėtrošką į pasaulį atėjo mirtis ir visus pavergė, taip per vieno Žmogaus Jėzaus Kristaus paprastumą į pasaulį atėjo gyvenimas, kuris nugalėjo mirtį. Kaip Adomo mirties prakeikimas yra gaunamas žmogui gimstant, jam dar nespėjus padaryti nieko nei gera nei blogą, taip ir Kristaus teisumas ir gyvenimas yra gaunamas gimus naujai, Kristaus gimimu. Nėra tokio žmogaus (kokia baisi jo nuodėmė ne būtų), kuris negalėtų gauti Dievo malonės. Juk Kristus atėjo pas nusidėjėlius, o ne pas teisiuosius. Tereikia priimti aiškų sprendimą savo gyvenime ir sekti Kristumi. Kiekvienas pasirinkęs kelią Kristuje, gauna dovanai naują gyvenimą ir tai ne už nuopelnus ar pastangas, kad niekas nesigirtų. Priimti sprendimą gyventi Kristuje tai ir yra gimimas iš naujo. Tas gimimas būna ne iš kūno ir kraujo, bet iš Šv. Dvasios. Kiekvienas iš mūsų yra unikalus ir vienodai svarbus Dievui. Kiekvieną iš mūsų, Jis myli taip lyg jis būtų vienintelis pasaulyje. Todėl tik tuomet, kai žmogus pasirenka gyventi garbėtroškoje, jo gyvenime nebelieka vietos Dievo malonei ir Rojui.

   Kristus laukia būtent tavęs, nes Dievas atėjo į šį žūvantį pasaulį ne dėl minios, o dėl kiekvieno iš mūsų asmeniškai tam, kad išgelbėti tave iš tuštybės ir pražūties.

   Šaukiu šiandien liudytojais dangų ir žemę, kad leidau tau pasirinkti gyvenimą ar mirtį, palaiminimą ar prakeikimą. (Įst. 30,19). Tavo sprendimas turi būti laisvas ir tikras.

   Kristus stovi prie tavo širdies durų ir beldžia tam, kad tu nusigręžęs nuo garbėtroškos pasirinktum paprastumą ir atsivėręs Jam, gautum tai kas yra tikra vertybė t.y. amžinas gyvenimas, rojus ir Viešpatavimas kartu su Juo, esant Visagalio Dievo šeimoje.


Su broliška meile

2050 metai. Lietuvos respublikos seimas. Iškilmingas posėdis

 


   2050 metai. Lietuvos Respublikos Seime švenčiami tolerancijos ir pakantumo metai, iškilmingas posėdis:

   Seimo pranešimas

   Lietuva, titaniškomis mūsų teisėsaugos pastangomis, jau pagaliau išsprendė visas problemas su pakantumu ir tolerancija visuomenėje.

   Beliko nedidele netolerantiškų ir nepakantumu pasižyminčiu žmogeliu grupė, užsispyrusiai kažkodėl besivadinanti tauta - Lietuviais, jie kategoriškai atsisako vadintis išdidžiu vardu "europietis". Ši maža, pasibjaurėtinų žmogelių grupė, yra aptverta rezervate netoli Balbieriškio. Jie savo netolerancija kitu tautybių žmonėms pareiškia per tai, kad užsispyrusiai atsisako nebevartoti tos bjaurios Lietuviu kalbos. Jie yra tiek nepakantus kitos seksualines orientacijos žmonėms, kad vis dar ekstremistiškai gyvena šeimose, kuriose santuoka yra paremta vyro ir moters sąjungos pagrindu. Jie atsisako geranoriškai atiduoti vaikus į gėjų, induistų, neopagonių ir musulmonu tolerancijos mokyklas, kuri jie galėtu laisvai nuspręsti savo seksualine ir religine priklausomybe. Todėl vaiku geroves labui nuspręsta atiminėti iš jų visus esamus ir gimsiančius vaikus, idant jie nežalotu jų savo netolerantiškais ir nepakančiais požiūriais. Jų moterys nenešioja parandžos, tokiu būdu netolerantiškai įžeisdamos musulmonių jausmus. Jų vyrai nedaro apipjaustymo, tokiu būdu netolerantiškai ir agresviai rodydami nepagarba dominuojančiai musulmonų bendruomenei. Jie vis dar kalba, kad vagystė tai nuodėmė, tokiu būdu paniekindami Romų tautinį identitetą sudarančius tradicinius verslus.

   Kadangi beliko tik maža, šios pasibjaurėtinos netolerantiškos ir nepakančios sektos grupele, be to iš jų yra atimti vaikai, esame įsitikinę, kad didžioji tolerancijos ir pakantumo era greitai nebebus bjaurojama šių žmogeliu egzistavimu.

Iškilmingą pranešima pasirašo,
Lietuvos Respublikos Seimo
pirmininkas muftijus ibn abdula Pranskezade.

pastaba: Šį trumputį tekstą parašiau  2010 metais, bet su siaubu stebiu jog jo aktualumas kas metai darosi vis akivaizdesnis. 

Nuo darbo nebūsi bagotas, tapsi kuprotas.

  Biblijos senasis testamentas moko:

  Duok pašarą, lazdą ir naštas – asilui; duoną, drausmę ir darbą – vergui. 

  Pristatyk savo vergą prie darbo, turėsi ramybę, duok jam laisvas rankas, ieškos laisvės. Jungas ir diržas palenkia sprandą, o blogam vergui yra trinka ir bausmės. Varyk jį dirbti, kad nebūtų be darbo, nes buvimas be darbo išmoko daug pikta. (Siracido knyga 33, 25-29)

   Kadangi tikrieji Lietuvos sąvininkai vadovaujasi tik senuoju testamentu (Talmudas yra būtent senojo testamento komentaras, kaip jį vykdti), jų suvokimu yra tik ponai (gimimu, bent pagal motiną) ir vergai. Kitokių ne būna. Naujojo testamento mokymas jiems yra kvailystė ir papiktinimas. Todėl visa valstybinės organizacijos sistema Lietuvoje, yra pajungta vien tik vergų valdymui. Idealiausias variantas, kad vergai nesuvoktu, kad yra vergai. Tuomet jie kantriai ir daug dirbs, tikėdami, kad tai jų tokia laisva valia.

    Būtent tam yra manipuliuojama sąvokomis -  TU NE VERGAS, BET TURI BESĄLYGIŠKAI PAKLUSTI JŲ DRAUSMEI, DAUG DIRBTI (beveik 80 proc tavo pajamų pasiima tikrieji šeimininkai per mokesčius, paberdami trupinius mokesčių surinkėjams), NETURĖTI SAVO NUOSAVYBĖS (Viskas priklauso bankams ir tavo nuosavybę "saugančioms" įvairioms kontoroms), O DABAR IR TAVO VAIKAI NE BE TAVO, O ŠEIMININKŲ, KURIE KADA TIK PANORĖJĘ JUOS GALI IŠ TAVĘS ATIMTI IR PERDUOTI KITIEMS, LOJALIEMS VERGAMS.

   Vaikų grobimo sistemos (kuri galutinai paverčia visus Lietuvos žmones vergais atimant teisę net į vaikus) tikrieji įgyvendintojai yra socdemai ir konservatoriai. Tai, kaip jie pakišo praščiokus kaimiečius, šio reikalo atpirkimo ožiais, yra aukštasis politinio mokslo pilotažas ir tikrai jie ne savo infantiliomis smegenėlėmis tai sugalvojo. Viską reguliuoja patyrusi ranka, kuri juos maitina.

   Gudrus praporščikas, jau įtempė savo vienintelę smegenų raukšlę ir suvokė, kad reikia keisti bendrininkus, nes greitai jį išvarys iš beveik išvogto sandelio, kuriame tokiems kaip jis yra leidžiama maitintis trupiniais nuo tikrų vagių stalo. Tada nebeliks nieko kito, tik imti lazdelę ir eiti į krūmus gaudyti pažeidėjus, tenkinantis puse sumos nuo galimos baudos už kelių eismo pažeidimus. Juk nepakeliamu darbu "vardan tos", iš varganos valstybinės algos užgyventą "bakužę samanotą" išlaikyti kažkaip reikia. Būtent todėl, jis dabar darys viską, kad pakištu Naisių kumečius "po politine velėna" ("klaidos" pilasi kaip iš gausybės rago), tokiu būdu įsiteikiant tiems, kas karštligiškai ieško kitų baudžiavos sistemos įgyvendintojų ir pavergtos teritorijos prižiūrėtojų.

  Tai yra šios dienos Lietuvos realybė. Mūsų žemės ir kūnų tikrieji sąvininkai visą tai mato, todėl davė nurodymą ištikimiausiems tarnams - konservatoriams, prisišlieti prie kylančios nepasitenkinimo bangos. Senas vergų valdymo metodas "negali sustabdyti sukilimo, pradėk jam vadovauti". Iki smulkmenų atidirbta taktika. Prieš kelis metus matėme kaip senasis Landzbergis, su savo agentėliais, prisišliejo prie Garliavos sukilimo. Taip pat matėme, kaip jis tuoj pat išdavė Venskienę, kai tik pamatė jog kruopštus ardomasis darbas atliktas ir pagrindiniai lyderių postai šiame judėjime yra jų rankose.

  Lyg ir nieko mes negalime padaryti, nes viskas kontroliuojama. Pradėsi ką nors organizuoti ar keisti, tuoj pat pulkas gerai išdresiruotu "nomenklaturščikų" (nomenklator sen. graikų kalboje reiškia priviligijuotas vergas) prisišlies, viską suvėlę deskridituos įdėją ir sunaikins iniciatyvą.  Bet ar tikrai mes nieko negalim?

  Jėzus Kristus per apaštalą Paulių mus moko: 

  "Jei buvai pašauktas, būdamas vergas, nesisielok, bet jei ir gali tapti laisvas, verčiau pasinaudok." (pirmas laiškas korintiečiams 7,21)

  Naujojo testamento mokymas yra nukreiptas ne į bandą, o į kiekvieną žmogų asmeniškai. Būtent dėl gero ir gražaus bandymo keisti visuomenės sanklodą, o ne asmeniškai save, visos iniciatyvos baigiasi kaip senoje pasakoje: "Darakonas mirė, tegyvuoja darakonas". Senovės Romos imperijoje vergystė ne buvo pakeista įstatymu, ji tiesiog išnyko, nes imperija po truputį pradėjo gyventi Kristaus mokymu. Privalome keisti kiekvienas asmeniškai save ir nustoti gyventi pagal VERGVALDŽIŲ taisykles. Kaip tai padaryti? Juk daugelis turi paskolas, privalo maitinti šeimas, mokėti mokesčius ir t.t.. Taip. Būtent apie tai aš ir norėčiau šiame tekste pakalbėti.

  PRADŽIOJE nustokite save klaidinti, jog geru ir sunkiu darbu jūs ką nors uždirbsite. Dabartinėje neovergvadystės sistemoje būtent tie "gerai ir sunkiai dirbantys" yra besamatiškai išnaudojami. Štai jums christomatinis pavyzdys iš mano ankstesnės profsąjunginės veiklos.
   Po to kai įsteigiau "specializuotą darbo teisės tarnybą" ir jos veikla tapo matoma visuomenėje, į mus pradėjo kreiptis žmonės iš visos Lietuvos, prašydami padėti įsteigti profsąjungas. Vienas toks kreipimasis buvo iš gerai žinomos "VIČI" įmonės Plungėje.  Tik įsteigus ten įmonę, žmonėms buvo pasakyta: "Štai jums vakarų europos normos, nustatytos darbuotojams, padarę tas normas gausite minimalų atlyginimą. Jei padarysite daugiau, gausite daugiau."  Žemaičiai visada pasižymėjo sunkiu ir kokybišku darbu, todėl TROPNIAI ėmėsi ir pradėjo daryti DVIGUBĄ normą. Po kelių mėnesių normą pakėlė DVIGUBAI. Žemaičiai vėl susiėmė ir vėl pradėjo daryti DVIGUBĄ normą. Ir vėl išdirbio normą pakėlė dvigubai. Tai yra už keturias normas, žmonės gavo tiek pat, kiek už vieną, pradžioje darbo. Galu gale vergiškas ir sekinantis darbas pradėjo atsiliepti jų sveikatai. Prasidėjo masiški artritai (dėl darbo su šaltu vandeniu), žmonės kreipėsi į polikliniką, o poliklinikoje pasirodo buvo neoficialus prašymas iš VIČI vadovybės, ligonlapius duodavo ne daugiau nei trim dienom. Kada neišsenkanti žemaičių kantrybė baigėsi, jie kreipėsi į "Specializuotą darbo teisės tarnybą". Tuo metu buvau paskyręs jai vadovauti Valdą Vižinį. Abu buvome pakraupę, kai klausėmės pasakojimų apie tą begalinę vergystę, todėl įsteigėme ten profsąjungą. Valdas Vižinis buvo pirmasis VIČI gamyklos profsąjungos pirmininkas. Tik po NEPRIKLAUSOMOS profsąjungos įsteigimo, darbo politika pradėjo po truputį keistis darbuotojų labui.

  ANTRA. Nustokite galvoti, kad vienas žmogus nieko negali. Dabar aš jums papasakosiu mano įstoriją, kuomet išvažiavau į Angliją, nes Lietuvoje valdanti vagių gauja per teismus "VSIO ZAKONNO" sunaikino viską ką kūriau ir atėmė viską ką turėjau.

   Tam, kad išmaitinti savo šeimą, aš išmokau vairuoti sunkvežimius ir įsidarbinau vairuotoju. Anglijoje tapau HGV Class 1 driver (aukščiausios klasės vairuotojas). Pradžioje Londone, vėliau persikėliau į Vakarų Middland'ą. Londone alga buvo 14-16 svarų per valandą, o štai naujoje vietoje, niekas tokio atlyginimo mokėti nenorėjo. Tarifas buvo 10-12 svarų per valandą. Prašyti kelti atlyginimą man vienam buvo beveik beprasmiška, bet pasinaudojęs vairuotojų trūkumu ir būtent per patį darbų įkarštį pranešęs jog pereisiu į kitą įmonę, atlyginimą man pavyko pasikelti nuo 11,5 svaro iki 12 svarų už valandą. Na tai buvo neblogas rezultatas, bet puikiai mačiau, kad pakelti jie gali ir daugiau. Ką daryti? Tiesiog ėmiausi paprastos taktikos. Atsiverčiau darbo skelbimus ir pradėjau visiems darbdaviams skambinti iš eilės. Neprisistatydamas išdėstydavau, koks PUIKUS aš specialistas su ilga darbo patirtimi Britanijoje ir visais leidimais dirbti, paklausdavau, KOKIA ALGA? Jie visi kaip susitarę sakydavo 11,5 - 12,5 svaro per valandą. Nutaisydavau nustebusias gaidas balse ir klausiau ar jie ieško valytojo ar vairuotojo. Gaudavau standartinį atsakymą, tai normalus atlyginimas, visi taip moka (be abejo puikiai suvokiau, kad yra tarpusavio susitarimai dėl atlyginimų dydžių). O tada aš lyg tarp kitko sakydavau "aš jau dabar gaunu 15 svarų į valandą, todėl dėkui, skambinsiu kitiems". Jie dar bandydavo klausti kur čia taip gerai moka, bet aš dėdavau ragelį. Aš toliau dirbau savo darbą už myzerinius 12 svarų per valandą. Mano darbo specifika buvo, paimi puspriekabę iš vieno depo ir veži į kitą, ten atkabini, eini į darbuotojų valgyklą, 45 minutes valgai geri kavą, bendrauji su kitais vairuotojais, prisikabini naują priekabą ir veži atgal į savo depą. Tai va, aš pastoviai būdavau skirtingose depuose ir pastoviai gerdavau kavą su skirtingais vairuotojais. Kas kartą aš pradėdavau kalbą apie atlyginimą. Tik su Anglais (emigrantus beprasmiška kalbinti jiems visada viskas gerai). Jie atsakydavo kas 10, kas 12 svarų, vienas senas vairuotojas nustebino pasakęs, kad dirba už 9 svarus per valandą. Na tada aš lyg baisiai nustebęs sakydavau. "Tikrai, o aš dirbu už 15 ir tai manau jog čia maža alga". Puikiai supratau kas bus toliau. Anglai ne lietuviai, jie tuoj pat pradeda kelti klausimus, kodėl kažkokie emigrantai uždirba daugiau nei vietiniai. Be abejo ofise jiems sakydavo, kas per nesamonės, niekas tokių algų ne moka. Bet nepasitikėjimo virusas jau buvo paleistas. Lygiai po kelių menesių mano nuolatinių skambučių ir pokalbių su vairuotojais, algos pradėjo kilti kaip ant mielių. Kodėl? Labai paprasta. Vairuotojų visada yra trūkumas ir nors yra "džentelmeniškas" susitarimas tarp įmonių dėl algos dydžio, bet kiekvienas verslininkas pradeda įtarti kitą nesąžiningumu ir bandymu perimti kuo daugiau darbo jėgos į savo įmonę. Todėl pradėjus bruzdėti, prasidėjo lenktynės. Algos pakilo iki 15-17 svarų per valandą.

  Šią savo mažos pergalės istoriją papasakojau per vieną šventę lietuvių tarpe. Vienas vyrukas, jau 10 metų dirbęs vairuotoju, pradėjo tyčiotis ir sakyti jog čia nesamonės nes jam alga ne pakilo. Paklausiau ar jis bent kartą prašė pakelti. Atsakė, kad aišku neprašė, jeigu kyla reiškia jam turėtu irgi automatiškai pakilti. Aš jam atsakiau, kad automatiškai nieko ir niekur ne būna. Eik ir paprašyk. Po savaitės mes vėl susitikome vakaronėje, vyrukas juokdamasis pradėjo viems pasakoti, kad atėjo į savo ofisą ir PAPASAKOJO MANO ĮSTORIJĄ kaip aš kėliau algas. Visi Anglai skaniai pasijuokė ir pasakė, kad algų pakilimas tikrai buvo, bet tik laikinai nes buvo didelis "BUSY" (angliškai reiškia laikotarpį kuomet trūksta darbo jėgos). Todėl niekas algos ne kels "pastoviai dirbantiems samdiniams".

  Vargšas paprastutis kaimietukas. Žiūrėjau į jo plačiai besijuokiančią fizionomiją ir negalėjau suprasti, nejaugi jis tikrai toks kvailas ir nesuvokia ką padarė? Po to kai šita kaimo klumpė PAPASAKOJO mano mažą gudrybę, darbo valandos įkainis labai greitai pradėjo slinkti atgal ir jau daugiau nei tris metus ne kyla. Va tokios tokelės.

  Na bet čia tik mažas nesusipratimas, tiesiog reikia žinoti, kad visokie paprastučiai kaimo bernai, dėl savo netolimo protelio gali pridaryti daug bėdų (panašiai kaip Naisių kaimo praščiokai, per "neapdairumą" padarė mūsų vaikus, tarptautinio nusikaltėlių tinklo nuosavybe), todėl jei ką nors darote, stenkitės, kad kiti kuo mažiau apie tai žinotų.

  Džiaugiuosi dabar Lietuvoje girdėdamas jog žmonės masiškai pradėjo REIKALAUTI kelti algas netgi mažose įmonėlėse. Vienas mano pažystamas, ilgą laiką dirbęs staliumi, tiesiog sukvietė visus kitus stalius, jie kartu pasirašė oficialų kreipimąsi į savo vadovybę dėl dvigubo algos kėlimo. Kai ofiso planktonas pradėjo aiškinti jog tai neįmanoma, jie tiesiog paėmė savo įkainį už darbą ir įkainį kurį ima įmonė iš klientų. Parodė, jog darbuotojams yra mokama tik 5 procentai, o visa kita eina kur? Jei iki naujų metų nepakels, visi išeis iš darbo. Malonu girdėt.

  p.s. Pirmyn, reikalaukit pradžioje algos pakėlimo, vėliau (kai išmoksime susitarti tarpusavyje dėl koordinuotos veiklos) galėsime reikalauti mokesčių darbo jėgai mažinimo ir galiausiai VERGIŠKŲ įstatymų ir struktūrų panaikinimo. Pradėkite nuo mažo, įsidrasinkite ir eikte reikalaudami pakelti algą bet dvigubai. Jie sumokės. O jei ne sumokės, tada kiekvienas įsijunkite smegenis ir pradėkite galvoti KAIP JUOS PRIVERSTI MOKĖTI.


Su meilę ir rūpesčiu
Vladimiras Troščenka