Baisi tragedija Šilalėje. Jauna moteris, mama, neištvėrusi policinės valstybės savivalės, kai iš jos buvo atimta mažoji dukrytė, nusižudė.
Aš numanau koks siaubingas, beviltiškumo ir tuštybės jausmas, kai iš tavęs atima vaiką! Jauna mama puikiai matė, kad Lietuvoje teisingumo nėra ir surasti jo neįmanoma. Nei teismuose, nei pas valdžios atstovus. Manau ji (kaip ir visa Lietuva) baisėjosi iš nevilties, kad net Prezidentė, vietoj to, kad pasidomėti, kodėl viltį praradę žmonės badauja po jos langais, siunčia "hunveibinų" brigadas juos niekinti ir šmeižti.
Man tiesiog įdomu, nejaugi "žurnalistinės šliundros", už įvairių fondų pinigus įsukusios visuomenės įsteriją "dėl skriaudžiamų vaikų", nesuvokė ką jie daro? Nejaugi Seimo nariai, leidę šiam siaubingam įstatymui, sudrąskyti Lietuvos šeimų gyvenimus, nežinojo kam jis taip brutualiai stumiamas? Nejaugi Šakalienė su Kukuraičiu tikisi jog jų šeimas, šis bedvasis "įstatymo raidės" monstras, nepalies?
Prieš kelias savaites mano sesuo, gyvenanti daugiabutyje Vilniuje, pasakojo istoriją. Jos kaiminystėje gyvena vieniša mama, auginati kūdikį. Tai naturalu jog vaikas naktimis retkarčiais verkia. Tai pilvuka suka, tai negali pakakot ar pan. Pats aš auginu keturis vaikus ir puikiai žinau tą virtuvę. Man ne kartą tekdavo keisti nuvargusią žmoną naktimis prie lovelės. Taip atsitiko, jog šios merginos kaiminystėje, už sienos, gyvena sena bergždžia ragana. Niekada neturėjusi vaikų, ji pradėjo naglai grąsinti šiai merginai, jog jeigu ji neužkimš savo "benkarto", tai ji pasiskųs vaikų teisėms ir vaikutis bus atimtas. Visa perbalusi iš baimės, mergina atbėgo pas mano seserį klausti ką daryti. Kadangi mes esame vienos šeimos atžalos ir negalim ramiai žiūrėti kai yra skriaudžiami silpnesni, sesuo tiesiog nuėjo pas seną kerėplą ir ramiai perspėjo. Jeigu "neduok Dieve" su šia mergina ir jos vaiku kas nors nutiks, tau šitame name gyvenimo tikrai ne bus. Moterėlė suprato perspėjimą ir atsiprašė merginos, pasakė, kad tiesiog pasikarščiavo.
Ar suvokiate šio siaubingo įstatymo veikimo tendencijas? Tai mūsų šeimų naikinimo įrankis ir nieko daugiau. Nesvarbu tu paprastas pilietis, tarnautojas, statutinis pareigūnas, politikas ar teisėjas. Šis įstatymas, kaip Damoklo kardas, kabo viš visų mūsų ir tik plonas likimo siūlas jį laiko. Šiandien tau gerai? Ar esi įsitikinęs jog rytoj nepasikeis tavo gyvenimo padėtis. Pokšt ir kardas jau krenta.
Įstorija kartojasi. Aleksandas Solženycinas rašė:
"Mes visi buvome lyg apakinti. Kai ateidavo NKVDešnikai pas kaimynus mes save raminome, "Na pas mus gi neatėjo", "Turbūt buvo dėl ko juos sulaikyti, šiaip sau juk nesulaiko", "Tai valstybinės institucijos, jie viską išsiaiškins, teisingumas vis vieną nugalės". Buvome labai naivūs. O jei mes visi gintumėmės? Atėjo tokie NKVDEšnikai pas tavo kaimynus, pasiėmėme kirvius, šautuvus, kas ką turi ir sukapojome šiukšles. Aišku žūtume daugelis, bet tikrai tokio iškrypimo nebebūtų nes jie bijotu ir pas kitus taip laisvai nevaikščiotų.
Štai ir dabar buvusių "komsomolcų", NKVDEšnikų ir gulaginės nomenklatūros atžalėlių valdomoje Lietuvoje daugelis save ramina, "Na juk pas mane neatėjo, mano vaikelio neatėmė. Turbūt buvo laaaabai svarbi priežastis, jei naujieji NKVDEšnikai šitaip elgiasi".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą